Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajam kalėjimui, Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sprendimą nekeisti jo laisvės atėmimo vietos sąlygų iš pusiau atviro tipo į atviro tipo laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2023 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką su prašymu perkelti pareiškėją iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Tačiau gavo atsakymą, kad nors Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas ir kiti pareigūnai bei specialistai pritarė perkėlimui, 2023 m. gruodžio 19 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas neigiamai derino pareiškėjo perkėlimo procesą, neva, nėra galimybės iš dokumentų nustatyti akivaizdžią pareiškėjo pažangą. Pareiškėjas nurodo, kad tame pačiame dokumente teigiama, jog pareiškėjas atitinka visus formalius reikalavimus. Paaiškina, kad šį sprendimą 2023 gruodžio 28 d. apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – ir LKT). 2024 m. sausio 25 d. gavo atsakymą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad iš individualaus plano yra matyti, jog nėra įtrauktos jokios kitos intervencinės priemonės, išskyrus „Mąstymas ir elgesys“ – bendradarbiavimas su psichologu. Tačiau, pasak pareiškėjo, paklausus specialisto, pats psichologas nurodė, kad poreikio pareiškėjui vykdyti šį punktą nėra. Visi likusieji punktai yra įvykdyti, todėl mano, jog nurodyta priežastis, dėl kurios pareiškėjo skundas buvo atmestas, nėra pagrįsta.

Pažymi, kad jis yra pensininkas, turi neįgalumą (1 grupė). Nepaisant to, individualų planą pilnai įvykdė. Turi deklaruotą gyvenamąją vietą, vieną kartą buvo trumpalaikėje išvykoje į namus, palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, į asmeninę kalėjimo sąskaitą pervedama pareiškėjo pensija, finansiškai palaiko giminės, neturi nuobaudų.

Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko neigiamai derintu rengiamu Nutarimu iš pusiau atviro tipo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą neperkeltas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 37 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos neatitikimo – iš turimų duomenų pareiškėjui nebuvo galimybės nustatyti akivaizdžios pažangos.

Nurodo, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika, remiantis teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika „OASys“, buvo vertinta tris kartus: 2021 m. lapkričio 29 d. – nustatyta vidutinė rizika (44 balai); 2023 m. kovo 3 d. – nustatyta vidutinė rizika (44 balai); 2023 m. lapkričio 24 d. – nustatyta vidutinė rizika (41 balas). Visais trimis atvejais pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos lygis išliko toks pat, t. y. vidutinis, tačiau paskutinį vertinimą lyginant su pirminiu vertinimu fiksuota rizikos dinamika „Gyvenimo sąlygų“ srityje, nes buvo gauta informacija apie tai, kad asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tačiau vertinta, kad ši pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika labiau formali, nėra susijusi su asmens elgesiu, įsitraukimu į resocializacijos procesą bausmės atlikimo metu.

Atsakovės vertinimu, 3 balų dydžio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, atsiradęs dėl gyvenamosios vietos deklaravimo nėra laikytinas akivaizdžiu nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimu bausmės atlikimo metu, todėl atsakovė pagrįstai sprendusi, kad pareiškėjas neatitiko BVK 37 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo. Apibendrindama atsiliepime išdėstytus argumentus, atsakovė mano, kad veiksmai neperkeliant pareiškėjo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes. Skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo neperkėlimo iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistė 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė siūlymą Nr. RV-23-10137 dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo. Atsižvelgiant į pateiktą siūlymą bei vadovaujantis BVK 37 straipsnio 5 dalimi ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą Nr. NĮ-23-1961 dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo.

Atsižvelgiant į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimą, derinimui buvo pateiktas nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą (t. y. į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą).

Dokumentų valdymo sistemoje Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas neigiamai derino šį nutarimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad iš pridedamų perkėlimą pagrindžiančių dokumentų nėra galimybės nustatyti akivaizdaus nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, dėl ko pareiškėjo perkėlimo į atviro tipo laisvės atėmimo vietą procedūra buvo sustabdyta.

Pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 100 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. gruodžio 28 d. apskundė (reg. data – 2024 m. sausio 2 d., reg. Nr. 2G-5) pareigūnų veiksmus dėl jo neperkėlimo į atviro tipo laisvės atėmimo vietą Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) direktoriui.

LKT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. sausio 24 d. raštu Nr. 2S-284 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas neatitiko BVK 37 straipsnio 5 dalyje nurodyto reikalavimo, todėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas teisėtai ir pagrįstai neigiamai derino pareiškėjo perkėlimo procedūrą.

Pareiškėjas, ginčydamas neperkėlimo teisėtumą, kreipėsi į teismą.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) bei Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85,,Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

BVK 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nuteistieji gali būti perkelti iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat tie, kuriems lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, – atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į bausmės atlikimo vietą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo pagal šio kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip dveji metai; 3) vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo; 5) neturi drausminių nuobaudų; 6) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; 7) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Aprašo 1 priedas). Taip pat nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Aprašo 4 punktas). Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai (Aprašo 5 punktas): nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (5.1 papunktis); perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras (5.2 papunktis); tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris (5.3 papunktis).

Aprašo 31 punkte įtvirtinta, kad „kontaktinis pareigūnas, nustatęs, kad bausmę atliekantis nuteistasis atitinka BVK 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl jam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo, parengia motyvuotą siūlymą <...> dėl sąlygų keitimo, kurį DVS priemonėmis pateikia derinti (vizuoti) kalėjimo administracijos padalinių, atsakingų už nuteistųjų įskaitą, saugumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, užimtumą, intervencinių priemonių taikymą darbuotojams bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos atstovui kalėjime“.

Pagal Aprašo 6 punktą, sprendimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui.

Aprašo 8 punkte nurodyta: ,,Jeigu nutarimo projekto derinimo DVS priemonėmis metu pateiktas siūlymas neperkelti nuteistojo į kitą bausmės atlikimo vietą (kalėjimą), nutarimo projekto rengėjas perkėlimo procesą sustabdo“. Tuo atveju, jei perkėlimo procesas buvo inicijuotas nuteistojo prašymu, nutarimo projekto rengėjas parengia atsakymą nuteistajam, kuriame pateikia atsisakymo perkelti į kitą bausmės atlikimo vietą motyvus, nurodo apskundimo tvarką.

Aprašo 34 punkte nurodyta, kad jeigu derinimo metu pateiktas vienas ar keli motyvuoti siūlymai nekeisti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygų, kalėjimo viršininkas ar kitas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali organizuoti aptarimą sprendimui priimti.

Pagal Aprašo 35 punktą, nuteistasis apie jo atžvilgiu pateiktą motyvuotą siūlymą ir priimtą sprendimą informuojamas raštu. Jeigu nustatoma, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų BVK 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą procesas sustabdytas dėl to, kad tam prieštaravo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas, t. y. derino neigiamai.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas sustabdyti jo perkėlimo procesą yra nemotyvuotas, jame tik abstrakčiai nurodyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas neigiamai derino perkėlimo procesą, argumentuodamas, kad nėra galimybės iš dokumentų nustatyti akivaizdžią pažangą.

Šiuo atveju resocializacijos skyriaus specialistė 2023 m. lapkričio 28 d. pateikdama siūlymą Nr. RV-23-10137 dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo bei Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas, priėmęs teigiamą sprendimą Nr. NĮ-23-1961, įvertino pareiškėjo pažangą, atitikimą BVK 37 straipsnio 5 dalyje reglamentuotoms sąlygoms. Taigi, pareiškėjo perkėlimo derinimo procedūra buvo pradėta atlikus vertinimą, kad jis atitinka formalius reikalavimus dėl perkėlimo. Tačiau Pravieniškių I kalėjimo viršininkas situaciją vertino priešingai, vėliau ir LKT tokiam vertinimui pritarė.

Pažymėtina, kad Aprašo IV skyriaus nuostatos reikalauja, jog derinimo metu pateiktas siūlymas nekeisti bausmės atlikimo sąlygų būtų motyvuotas, o jam turėtų būti pateikiamos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka. Vienok, nagrinėjamu atveju, vienintelis pareiškėjo neperkėlimo motyvas – jog pareiškėjas negali būti perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes nėra galimybės iš dokumentų nustatyti akivaizdžią pažangą – laikytinas nepagrįstu ir deklaratyviu. Teismo vertinimu, toks motyvas visiškai neatkleidžia Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimo esmės, minėtas argumentas nenurodo pareiškėjui aiškaus ir nedviprasmiško tokio sprendimo priėmimo pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui informacija dėl jo neperkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą tapo žinoma 2023 m. gruodžio 20 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko raštu Nr. SN-23-3154, laikytina, kad šiam raštui (toliau – ir Sprendimas) yra taikomi Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti principai ir reikalavimai individualiam administraciniam aktui.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis VAĮ. To paties įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Taip pat pažymėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

Taigi, pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos yra numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad priimant Sprendimą nebuvo vadovautasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, ką patvirtina ir teismų praktika. Skundžiamame Sprendime nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas pareiškėjo perkėlimo procedūros sustabdymo faktinis pagrindas, o tik formaliai, remiantis Aprašo 6 punktu, nurodyta, kad pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą procedūra buvo sustabdyta dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko pateikto formalaus argumento.

Kalėjimo sprendime nurodyta faktinė aplinkybė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas neigiamai derino pareiškėjo perkėlimo procesą, motyvuodamas, kad „nėra galimybės iš dokumentų nustatyti akivaizdžią pažangą“, teismo vertinimu, yra abstraktaus pobūdžio ir nepakankamas argumentas ginčijamam sprendimui pagrįsti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BVK 4 straipsnio 1 dalies 4–5 bei 7 punktuose įtvirtinta, jog bausmių vykdymas grindžiamas bausmių vykdymo individualizavimo principu, kuris reiškia, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; taip pat humanizmo ir normalizavimo principais, kurių esmė – siekis sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina. Nagrinėjamu atveju nei pačiame Sprendime, nei kituose dokumentuose nėra detalizuojamos ir individualizuojamos bausmės sąlygų pakeitimui reikšmingos aplinkybės, sąlygojusios Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsisakymą derinti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygų pakeitimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, LKT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. sausio 24 d. raštu Nr. 2S-284 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas neatitiko BVK 37 straipsnio 5 dalyje nurodyto reikalavimo, dėl ko LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas neigiamai derino pareiškėjo perkėlimo procedūrą.

Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pareiškėjui Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko neigiamo derinimo motyvai Sprendime atskleisti itin ribotai, abstrakčiai ir formaliai, nors pagal anksčiau paminėtas Aprašo nuostatas, jeigu nustatoma, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų BVK 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka.

Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka ne tik specialiųjų Aprašo nuostatų, įpareigojančių nurodyti neigiamo derinimo motyvus, bet ir bendrųjų viešojo administravimo subjektui keliamų gero administravimo reikalavimų bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Raštas neindividualizuotas, nenurodyta, kokios pareiškėjo asmeninės savybės ar jo resocializacijai svarbios aplinkybės lėmė tokį sprendimą. Iš tokio rašto turinio negalima spręsti, ar sprendžiant pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo klausimą, jo teisės neperkėlus į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nebuvo pažeistos.

Tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą išdėstė daugiau argumentų dėl pareiškėjo (ne)atitikimo BVK 37 straipsnio 5 dalies reikalavimams ir perkėlimo procedūros sustabdymo pagrįstumo, nepagrindžia Sprendimo teisėtumo. Kaip jau minėta, sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas turi būti nurodyti pačiame sprendime.

Taigi, dėl visų nurodytų priežasčių Sprendimas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie perkėlimo procedūros sustabdymą, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atitinkamai, darytina išvada, kad LKT netinkamai ir formaliai išnagrinėjo ir pareiškėjo skundą dėl Sprendimo ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą 2024 m. sausio 24 d. Nr. 2S-284 sprendimą, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti ir LKT sprendimą.

Panaikinus sprendimus, yra pagrindas įpareigoti LKT Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš naujo vertinti pareiškėjo perkėlimo iš pusiau atviro tipo kalėjimo į atviro tipo kalėjimą sąlygas.

Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjo byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, išsamiai nevertina kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie įtakos bylos procesinei baigčiai neturi. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SN-23-3154.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 2S-284.

Įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš naujo spręsti dėl P. G. bausmės atlikimo sąlygų keitimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.