Kauno apygardos teismo nutartis

2008-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-175-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-04
Bylos Nr.
1A-406-175-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Regina Majauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
M. S.

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-175/08

Teisėja Audronė Levinskienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.7.1.1.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai adv. Singridai Samoškienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie griežtesnės bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-20 nuosprendžiu iš dalies prijungta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laivės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2006-05-13 iki 2006-05-15.

Iš M. S. priteista 30 litų 90 centų Kauno teritorinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 13 d. apie 3.00 val., išgertuvių metu V. ir I. V. gyvenamajame name, esančiame Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs už rankos prievarta nusivedė nukentėjusiąją nepilnametę A. G. , gim. (duomenys neskelbtini), į vieną iš kambarių namo mansardoje, kur jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, t.y. pastumdamas rankomis pargriovė ją aukštielninką ant lovos, pakėlęs sijoną numovė pėdkelnes ir apatines kelnaites, ir būdamas ant jos užsigulęs visu kūnu – tokiu būdu atimdamas A. G. galimybę priešintis, su ja atliko prievartinį lytinį aktą į makšties prieangį, t.y. ją išžagino.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-04-17 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi skundžiamas nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis skunde nurodo aplinkybes, kurioms esant susitiko su nukentėjusiąja ir nuvyko į įvykio vietą. Pasak nuteistojo, nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime buvo apklausinėjama labai daug kartų, vis tikslindama savo parodymus, tačiau galutiniame variante nukentėjusioji vis dėlto mano, kad nuteistasis norėjo ją išprievartauti. Nuteistasis teigia, kad nebuvo jokio fizinio smurto, prievartos ir išžaginimo. Į antrą aukštą, kur buvo kambarys, nuteistasis ir nukentėjusioji užlipo abu kartu, kartu užėjo į kambarį, bučiavosi. Nukentėjusioji pati nusimovė pėdkelnes. Skunde teigiama, kad lytinį aktą norėta atlikti abipusiu susitarimu, tačiau dėl to, kad nuteistajam nieko nesigavo, akto nebuvo. Jokios pagalbos niekas nešaukė, nes viskas vyko abipusiu susitarimu. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiosios bei jos artimųjų, kurie yra suinteresuoti pateisinti dukros elgesį, parodymais. Teismas neatsižvelgė į skirtingus parodymus, kurie buvo surinkti ikiteisminiame tyrime, duodami teisme bei sutikrinant su kitais liudytojais, t.y. vakaro dalyviais. Kadangi nėra įrodymų, jog M. S. įvykdė nusikalstamą veiką, turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

LR BK 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie objektyvūs nusikaltimo požymiai straipsnio dispozicijoje numatyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei užtenka bent vieno iš jų. Be to, šie veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti.

Fizinio smurto panaudojimas BK 149 straipsnio prasme yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 13 punkte nurodyta, kad išžaginimo sudėtis yra formali. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą.

Šalies argumentai

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad lytiniai santykiai tarp jo ir A. G. vyko abipusiu sutarimu, tačiau šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiosios A. G. parodymai. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl teismas pagrįstai šiais parodymais rėmėsi. Nukentėjusioji parodė, kad būnant (duomenys neskelbtini), nuteistojo M. S. draugo namuose, nuteistasis pradėjo tualete prie jos lįsti, tačiau nukentėjusioji jį atstūmė. Vėliau, užlipus į namo antrąjį aukštą, nuteistasis už rankos įsitempė nukentėjusiąją A. G. į kambariuką. Kaltinamasis tame kambariuke ją paėmė už rankos ir pasodino, pargriovė ant lovos. Jis užlipo ant jos. Kaltinamasis bandė nukentėjusiajai numauti pėdkelnes, kelnaites. Nukentėjusioji laikė pėdkelnes, prašė, kad nelįstų, sakė nenorinti santykių. Nukentėjusioji stūmė nuteistąjį, šaukė pagalbos, tačiau niekas negirdėjo. Kaltinamasis per jėgą numovė nukentėjusiosios pėdkelnes, kelnaites, užgulė ją visu kūnu ir bandė lytiškai santykiauti. Kolegija laiko, kad esant tokioms bylos aplinkybėms M. S. suvokė, kad lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią ir to norėjo.

Tai, kad santykiauta buvo ne abipusiu sutarimu, taip pat patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja I. K. parodė, kad vakarėliui besibaiginėjant ją kažkas paguldė viename iš namo mansardoje esančių kambarių. Ji prabudo nuo triukšmo, po to prie jos buvo atvesta ir paguldyta A. G. . Nukentėjusioji verkė, pasakė, kad ją išprievartavo. Ryte, vykstant mikroautobusu namo, nukentėjusioji visą laiką verkė. Liudytoja E. G. parodė, kad A. G. verkdama namo grįžo anksti ryte ir pasakė, kad ją bandė išprievartauti. Jos pėdkelnės buvo suplėšytos. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. G. taip pat patvirtino, kad grįžusi namo dukra verkė, sakė, jog ją norėjo išprievartauti.

Liudytojų D. V. ir E. B. parodymai vertinami kritiškai, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis su šiais asmenimis tarėsi dėl jam palankių parodymų davimo.

Tai, kad nuteistasis su nukentėjusiąja bandė lytiškai santykiauti prieš jos valią patvirtina 2006-05-16 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo konstatuota, kad nukentėjusiosios pėdkelnėse yra siūlių išrimai (t. 1, b. l. 20, 22). Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad nuteistasis pėdkelnėms ir kelnaitėms numauti panaudojo fizinę jėgą. Prievartinį lytinių santykių pobūdį patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji nedelsdama iš karto kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl nusikaltimo padarymo. Specialisto išvadoje Nr. G-1877/06/02 konstatuota, kad nukentėjusiosios mažųjų lūpų apatinės „siūlės“ gleivinėje pastebėtas paraudimas ir paviršinis įtrūkimas bei mergystės plėvės žiedo apatinėje dalyje stebėta šviežia kraujosruva nurodo buvus traumuojantį poveikį kietu buku daiktu į šią sritį galimai bandant lytiškai suartėti (t. 1, b.l. 30, 31).

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis M. S. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja A. G. prieš jos valią, ir suvokė šį faktą, nes nukentėjusiajai tiek žodžiu (pasakant apie lytinių santykių nenorą), tiek veiksmais (laikant pėdkelnes, kad nenumautų, stumiant nuteistąjį nuo savęs ir šaukiantis pagalbos) išreiškus nenorą lytiškai santykiauti su nuteistuoju, jis panaudojo fizinį smurtą esamam nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti (užgulė nukentėjusiąją, panaudodamas jėgą numovė pėdkelnes ir apatines kelnaites).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, o M. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, M. S. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Regina MajauskienėArūnas Paštuolis