Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-05-04 · Byla Nr. N2-3519-127/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
N2-3519-127/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00423-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Trinkūnienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
O. S.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Virginija Žukienė
Civilinė byla Nr. N2-3519-127/2011(Proceso Nr. 2-01-3-00423-2011-9)

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.2, 77.4.2, 78.2.1, 116.1, 116.4, 116.6.1

(S)VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 4 d.

VilniusVilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jūratė Trinkūnienė,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovui R. S.,ieškovo atstovei advokatei Virginijai Žukienei,atsakovei O. S.,nepilnamečiui M. S.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Likaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei O. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų nepilnamečio sūnaus M. S. atžvilgiu pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalims R. S. ir O. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Marius, (duomenys neskelbtini) – sūnus Domantas, (duomenys neskelbtini) – sūnus Laimis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jų nepilnamečių vaikų, - sūnaus Mariaus, gimusio (duomenys neskelbtini), sūnaus Domanto, gimusio (duomenys neskelbtini), ir Laimio, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina O. S., nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarka, iš tėvo R. S. priteistas išlaikymas po 300 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 7-9).

Šalies argumentai

Ieškovas R. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad tarp sūnaus M. ir motinos nuolat kyla konfliktai, ji nesiskaito su sūnaus nuomone, žemina sūnų, iškilusias problemas sprendžia grasinimais ir šantažu. Jausdamas nuolatinę įtampą motinos namuose, M. pareiškė norą gyventi su tėvu. Ieškovas mano, kad gali geriau pasirūpinti savo sūnumi, ir prašo teismo sprendimu pakeisti nepilnamečio sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu R. S., nustatyti, kad motina O. S. bendrauja su sūnumi M. atsižvelgiant į jo norą, priteisti iš motinos O. S. 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 3-6).

Atsakovė O. S. pripažino buvus konfliktinę situaciją tarp jos ir M., po kurios sūnus išėjęs gyventi pas tėvą. Ji gerbianti sūnaus norą gyventi su tėvu, tačiau nesuprantanti, kodėl M. vengia bendrauti su ja ir jaunesniais broliais. Atsakovė iki 2011 metų liepos mėnesio yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 1480 Lt motinystės pašalpą, turi skolinių įsipareigojimų, 2009-07-15 pagimdė dar vieną sūnų A. G., todėl gali mokėti M. kas mėnesį ne didesnį kaip 150 Lt išlaikymą (b.l. 22-23).

Nepilnametis M. S., sulaukęs penkiolikos metų, įtrauktas dalyvauti nagrinėjamoje byloje (CPK 38 str. 2 d .). Tiesiogiai išklausytas posėdyje nepilnametis M. S. paaiškino, kad pardavęs žaidimą, kurį jam dovanojo tėtis ir seneliai, ir pridėjęs 300 Lt sutaupytų pinigų nupirko naujesnį bei geresnį, tačiau mama supykusi, apkaltinusi jį pavogus brolių pinigus, variusi iš namų. M. bandęs taikytis su mama, bet mama to nepanorėjusi, todėl nuo 2010-12-31 M. išėjo gyventi pas tėtį. M. gyvena su tėvu seneliams priklausančiame keturių kambarių bute (duomenys neskelbtini) naudojasi atskiru kambariu, su visais gerai sutaria. M. yra tvirtai apsisprendęs gyventi su tėčiu, mano, kad po tam tikro laiko susitaikys su mama. M. viską nuperka, apmoka už bokso treniruotes tėtis, o, kai trūksta pinigų padeda seneliai. Šeima gyvena taupiai, išlaidos atitinka galimybes (b.l. 66).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė paaiškino, kad M. net tris kartus reiškė norą gyventi su tėvu, - raštu kreipdamasis į vaiko teisių apsaugos skyrių (b.l. 52), bendraudamas su skyriaus inspektore (b.l. 46-47), tiesiogiai išklausytas teisme (b.l. 66). Pas tėvą sudarytos tinkamos sąlygos M. mokytis bei ilsėtis. M. sulaukė penkiolikos metų, yra pakankamai subrendęs, jis išreiškė didelį norą gyventi su tėvu, priežasčių, kodėl turėtų būti neatsižvelgta į nepilnamečio norą, nėra. Nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų M. atsakovė negali būti atleista, nors ir turi keturis vaikus, skolinių įsipareigojimų (b.l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jų norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Nagrinėjant ginčus šios kategorijos bylose, būtina išklausyti vaiko nuomonę ir išsiaiškinti jo norus (CK 3.177 str., CPK 38 str. 2 d.). Vykdant įstatymo reikalavimą, šioje byloje nepilnametis M. S. buvo išklausytas teismo posėdyje ir pareiškė tvirtai apsisprendęs gyventi su tėčiu. Atkreiptinas dėmesys, kad norą gyventi su tėvu nepilnametis pareiškė dar 2011-01-04 pats kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (b.l. 52). Nepilnametis nepakeitė savo nuomonės ir valstybinės vaiko teisių apsaugos vyriausiosios inspektorės apsilankymo metu (b.l. 46-47). Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, pateikdama išvadą dėl ginčo, nurodė, kad būtina atsižvelgti ir gerbti vaiko nuomonę, todėl nepilnamečio M. S. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu (CK 3.178 str.). Teismas nenustatė faktų, kad vaiko noras prieštarautų jo interesams. Tėvas R. S. dirba Valstybinės sienos apsaugos tarnybos štabe praleidimo punkto budėtoju pagal slenkantį grafiką, gyvena kartu su tėvais bute (duomenys neskelbtini), M. bute naudojasi atskiru kambariu, kuriame yra būtini baldai, kompiuteris, laisvalaikį praleidžia tėvų sodyboje Dubingiuose. Teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas ginčą, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi nepilnametis, tačiau šioje byloje įvertinus kiekvieno iš tėvų aplinkos sąlygas, akivaizdu, kad M. pas tėvą sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, gyvenimas su tėvu ir seneliais suteikia jam emocinį saugumą.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 170 str. 1 d.). Vykdant šias nuostatas, prieš nepilnametį negali būti naudojama nei fizinė, nei psichologinė prievarta, tam yra būtinas nepilnamečio vaiko sutikimas. Nepilnametis M. S. pažadėjo, kad po kurio laiko ims bendrauti su motina.

Motina, su kuria vaikas negyvena, privalo teikti jam išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Teismas, atsižvelgdamas į tą faktą, kad O. S. turi pareigą išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, iki 2011-07-15 yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna 1480 Lt motinystės pašalpą (b.l. 25-26), iš kurios grąžina kreditą, moka kompensaciją ieškovui pagal teismo sprendimą, priteisia iš atsakovės 250 Lt dydžio išlaikymą sūnui M. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikydamas, kad šiuo atveju tėvas R. S., dirbdamas pamainomis ir gaudamas 1100 Lt darbo užmokestį, galėtų susirasti papildomo darbo ir pajamų, o tuo pačiu didesne dalimi prisidėti prie sūnaus M. išlaikymo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametis M. S. nuo 2010-12-31 gyvena su tėvu ir buvo tik tėvo išlaikomas. Motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti sūnų, todėl išlaikymas M. iš motinos priteisiamas nuo 2011-01-01, kol jis sulauks pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282str. 2d.1p.).

Ieškovas patirtų išlaidų priteisti iš atsakovės nereikalauja.

Priteisus nepilnamečiui sūnui išlaikymą iš ieškovės O. S. priteisiamas į

valstybės biudžetą 90 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir 18 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nepilnamečio M. S. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir išlaikymo jam priteisimo.

Nustatyti nepilnamečio M. S. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. S. a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad motina O. S. a.k(duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. S. a.k(duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į nepilnamečio norą.

Nutraukti priteisto iš tėvo R. S. a.k(duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. S. a.k(duomenys neskelbtini) išieškojimą.

Priteisti iš motinos O. S. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S. a.k(duomenys neskelbtini) po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-01, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminiam nepilnamečio sūnaus atstovui – tėvui R. S. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš O. S. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 90 Lt

(devyniasdešimties litų) žyminį mokestį ir 18 Lt (aštuoniolikos litų) pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė TrinkūnienėNuorašas tikras: