Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į ieškinį atsiliepimo nepateikė. Teisme gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriame jis nurodo sutinkąs su santuokos nutraukimu ir bylą prašė nagrinėti be jo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad iki santuokos sudarymo su atsakovu gyveno apie pusantrų metų, o (duomenys neskelbtini) susituokė. Iki santuokos ir keli mėnesiai po santuokos santykiai buvo labai geri, tačiau jau nuo 2019 m. spalio -lapkričio mėnesio atsakovo elgesys pasikeitė. Šeimoje prasidėjo barniai ižeidinėjimai. Atsakovas rūpinosi tik savo interesų tenkinimu neprisidėdamas prie šeimos poreikių. Vyras pradėjo smurtauti prieš jos vaiką iš pirmos santuokos santuoką ir tai buvo lemiamas veiksnys apsispręsti nutraukti ryšius. Santuokoje vaikų su atsakovu neturi, turto neužgyveno.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau CK) 3.64 straipsniu teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šioje byloje tokios pareigos teismas nevykdo, manydamas, kad tai prieštarautų šalių interesams.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis), todėl privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1dalis).

Iš ieškovės paaiškinimų galima daryti išvada, kad šeimos sukūrimo pagrindinis tikslas kaip bendro gyvenimo pagrindas nesukurtas. Šio tikslo nepasiekus ir iš esmės nesant tarpusavio supratimo, vienas kito palaikymo, rūpinimosi vienas kitu ir bendrais šeimos interesais ir nesant galimybių to padaryti ateityje dėl susiklosčiusių santykių dabartyje, buvimas kartu negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Teismas daro išvadą, kad abi šalys nesiėmė pakankamai pastangų (atsakovas dėl nesirūpinimo šeima sutuoktine, smurto prieš sutuoktinės vaiką, o atsakovė po santuokos sudarymo vos po kelių mėnesių nutarusi santuoką nutraukti) kurti šeimos santykius ją stiprinti , puoselėti, taigi, šalys toliau gyvendamos santuokoje negali sukurti lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima.

Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis)

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę S., vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi toks prašymas tenkintinas.

Sutuoktiniai bendro turto santuokoje neįgijo bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Ieškovė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginio, rentos priteisimo nereiškia.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės.

Ieškovė paduodama teismui ieškinį sumokėjo 75 eurų žyminio mokesčio, atlikdama dokumentų vertimą sumokėjo 68,97 eurus, už advokato teisines pagalbas turėjo 900 eurų išlaidų.

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktais prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir išlaidos už dokumentų vertimą, žyminis mokestis, advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija). Ieškovės išlaidos pagrįstos pateiktais į bylą dokumentais, nėra didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl pagrindo jų mažinti ar nepriteisti iš atsakovo nėra.

Byloje patirtos 1,66 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

I. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. S.-S. palikti ikisantuokinę pavardę S., M. S. –S.

Iš M. S. priteisti I. S. naudai 1043,97 eurus jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.