- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2-5530-475/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01335-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- E. B., L. B.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Laudomus“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. ir L. B. ieškinį atsakovui V. S. dėl teisės pripažinimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Laudomus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti ieškovams teisę įregistruoti gyvenamojo namo lA2m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patikslintus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laudomus“ parengtą kadastrinių matavimų bylą bei įteisinti pastate stogo ir pastogės patalpų paprastojo remonto darbus be bendrasavininkio V. S. sutikimo; priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.
1.1. Ieškovai nurodo, kad ieškiniu siekia išspręsti tarp bendraturčių kilusį ginčą dėl 1987–1995 metais atliktų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos ir remonto darbų įteisinimo (kadastrinių matavimų užfiksavimo) - vietoje antrojo mansardinio namo aukšto buvo sukurtas naujas plotas antrame aukšte, taip pat virš jo pastatytas (įrengtas) stogas ir pilnai įrengta pastogė (bei patalpos joje). Visi darbai buvo atlikti išimtinai ieškovų lėšomis, prie šių darbų neprisidedant nei atsakovui, nei prieš tai buvusiems šio namo bendraturčiams. Visi statybos darbai buvo atlikti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos turint statybą leidžiantį dokumentą ir parengtą projektą, kuriame buvo suprojektuotas tiek antrasis namo aukštas, tiek ir pastogė.
1.2. Ieškovė, 1987 metais dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi 20/100 dalių medinio su „salka“, rūsiu gyvenamojo namo, visą mūrinį garažą, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, gavo visus reikalingus sutikimus ir jai 1988 m. balandžio 22 d. Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdyba išdavė leidimą Nr. R-ll, kuriuo leista statyti antrąjį aukštą, priestatą, šiltnamį. Be to, 1987 m. spalio 20 d. ir 27 d. buvo gauti greta esančio namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčių S. S. ir Ž. V. sutikimai, kuriuose nurodyta, jog minimi savininkai neprieštarauja, jog vietoje namo mansardos (pastogės) patalpų būtų įrengtas antrasis aukštas su pastoge. Papildomai ieškovė gavo greta esančio namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendraturčių J. S. ir Onos A. S. sutikimą, kad 11 kv.m. iš jų naudojamo žemės sklypo būtų prijungta prie (duomenys neskelbtini), kadangi tik tokiu atveju buvo galima pastatyti atskirą laiptinę į ieškovės įrengtas papildomas patalpas.
1.3. 1995 m. birželio 30 d. name kilo gaisras, kurio metu nudegė namo stogas, išdegė pastogė, virtuvė, antro aukšto perdengimas, apdegė laiptinė, sudegė baldai bei namų apyvokos daiktai. Ieškovai uždengė stogą, atstatė namo pastogę. Todėl 1999 m. buvo pratęstas statybos leidimas ir ieškovai apšiltino stogo konstrukcijas bei įrengė papildomas atramas stogo konstrukcijai palaikyti. 1999 m. birželio 30 d. pasirašytas individualaus statinio priėmimo naudotis aktas, iš kurio matyti tai, kad ieškovė pateikė priimti ginčo gyvenamąjį namą bei pagrindiniai statinio techniniai ekonominiai rodikliai, t.y. kad faktiškai įrengta 257,50 kv.m. bendro ploto, iš kurio gyvenamasis - 139,28 kv.m. (be pastogės).
1.4. 1999 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi V. T. (pirmojo aukšto savininko, mirusio 1990 m.) įpėdiniai - ieškovė, A. S., S. T., tarpusavyje nusistatė paveldėto ginčo turto (tiksliau jo pirmojo aukšto) nuosavybės dalis. Minėto susitarimo pagrindu, ieškovei bendroje sumoje atiteko 70/100 dalių (I ir II aukšte), A. S. 10/100 dalių ( I aukšte), S. T. 20/100 dalių (I aukšte). Taip pat buvo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. 1999 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartimi A. S. ir S. T. savo dalis perleido atsakovui V. S..
1.5. Ieškovei eksploatuojant butą paaiškėjo, jog antro aukšto medinis perdengimas yra labai nesandarus ir praleidžiantis šilumą, dėl ko patiriami dideli šilumos nuostoliai. Buvo nuspręsta šiltinti medinį aukštų perdengimą, pastogėje paklojant po naujomis perdengimo grindimis KOMEX firmos šilumą atspindinčią termoizoliacinę plėvelę. Pabaigus pastogės paprastąjį remontą, kurio metu buvo pabaigta pastogės (mansardos) patalpų apdaila ir paklota KOMEX firmos šilumą atspindinti termoizoliacinė plėvelė po naujomis perdengimo grindimis, buvo atlikta pastato inventorizacija bei parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Kadastrinėje byloje yra ne tik užfiksuotas patikslintas namo pirmojo ir antrojo aukšto namo plotas, tačiau taip pat buvo atlikti ir pastogėje esančių patalpų kadastriniai matavimai. Bendras pastogės patalpų plotas yra 68,79 kv.m. Iki šiol įregistruoti namo kadastriniai matavimai (1996 metais) neatspindi jau apie 20 metų egzistuojančios kitokios faktinės namo padėties - nėra atlikti pastogės patalpų kadastriniai matavimai.
1.6. Atsakovui buvo pateiktas parengtas sutikimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo pastogės patalpose ir nuosavybės teisių pripažinimo, tačiau atsakovas šio sutikimo nepasirašė. Atsakovas nurodė, kad pasirašys sutikimą įregistruoti pasikeitusias namo dalis, jeigu ieškovai jam neatlygintinai perleis jiems priklausančias I-ojo aukšto patalpas. Kadangi su tokiomis neteisėtomis ir nesąžiningomis sąlygomis ieškovai nesutiko, atsakovas nedavė sutikimo dėl pasikeitusių nuosavybės dalių į namą registravimo, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą (civilinėje byloje Nr. e2-185-615/2019), o galiausiai atsakovas atsiliepimu į ieškinį pradėjo ginčyti ir atliktos rekonstrukcijos teisėtumą.
1.7. Todėl ieškovai priversti teisme reikšti atskirą reikalavimą naujoje civilinėje byloje dėl pripažinimo teisės įregistruoti pakitusius patalpų kadastrinius matavimus bei įteisinti pastate stogo ir pastogės patalpų paprastojo remonto darbus be bendrasavininkio sutikimo.
1.8. Ieškovas ir ieškovų atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti pagal 2019 m. lapkričio 7 d. patikslintą ieškinio reikalavimą. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 1988 m. pabaigoje pradėjo statybas norėdamas įsirengti namo antrą aukštą su pastogę. Namo rekonstrukcija buvo baigta 1990 m. 1990 m. pradėjo šiltinti pastogę, nes buvo dideli šilumos nuostoliai. 1994 m. pastogė jau buvo apšiltinta. 1994 m. per ieškovų dukros vestuves, kuriose dalyvavo ir atsakovas, kai kurie svečiai ant čiužinių miegojo pastogėje. Tuomet į pastogę laiptų dar nebuvo, bet buvo pastatytos kopėčios. Po 1995 metais kilusio gaisro, ieškovams teko iš naujo atstatyti stogą, apšiltinti pastogę. Pastogės įrengimui turėjo tuometės bendraturtės Tiškienės žodinį sutikimą, nes bendraturčiai buvo viena šeima. 1999 m. atsakovas siekdamas gauti vizą į JAV, įkalbėjo savo močiutę jam padovanoti jos dalį namo. Dėl to buvo atlikti namo kadastriniai matavimai bei patikslintos bendraturčių dalis namo nuosavybėje. Namas buvo inventorizuotas, tačiau pastogė inventorizuota nebuvo, nes darbuotoja, kuri atliko namo kadastrinius matavimus, jos nematavo. Taigi nors pastogė iki 1999 m. jau buvo įrengta, bet liko neinventorizuota. Vėliau vis tiek pasireiškė dideli šilumos nuostoliai, todėl 2017–2018 m. ieškovas apšiltino termoizoliacine plėvele „Komex“.
1.9. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
II. Atsakovo ir trečiojo asmens valstybės įmonė Registrų centras reikalavimai argumentai
2. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
2.1. Ieškovai nesąžiningai siekia įteisinti namo patalpų ploto padidinimą, kuris atliktas neteisėtai ir be bendraturčio sutikimo. Name vietoje vieno aukšto ir pastogės (kadastrinėje byloje įvardijamos kaip „salka”) atsirado du aukštai ir pastogė (mansarda). Pastato plotas padidėjo. Ieškovė, tapusi gyvenamojo namo bendraturte, naudojosi vadinamosios „salkos“ patalpomis. 1979 m. kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad „salka“ turi patalpas nuo 1-8 iki 1-12, kurių bendras plotas - 19,55 kv.m. Išduodant 1988 m. leidimą namo rekonstrukcijai nurodyta, kad II bute („salkoje“) yra 13,27 kv.m. gyvenamo ploto ir 19,55 kv.m. bendro ploto. Po rekonstrukcijos II bute („salkoje“) turėjo atsirasti 88,85 kv.m. gyvenamo ploto ir 124,72 kv.m. bendro ploto. Tokiu būdu atlikus rekonstrukciją viso gyvenamojo namo gyvenamasis plotas turėjo padidėti nuo 59,71 kv. m. iki 135,29 kv.m., o bendras plotas - nuo 100,49 kv.m. iki 213,48 kv.m. Po rekonstrukcijos name vietoje „salkos“ turėjo atsirasti antras aukštas, užstatant jį virš viso pirmojo aukšto. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų ieškinio priedų, 1987 metais buvo gauti sutikimai įsirengti „papildomas patalpas salkoje”, vietoje gyvenamojo namo „salkos“ patalpų įsirengti antrąjį aukštą”. Pačios ieškovės 1988 m. sausio 6 d. pareiškime, patvirtintame notarės, yra rašoma, kad ji sutinka, jog pirmame namo aukšte būtų įrengtas sandėlis „po namo rekonstrukcijos (pastačius antrąjį aukštą)”. Statybos leidime Nr. R-111 nurodyta, kad rekonstruojamas namas bus 2 aukštų be mansardos.
2.2. Namo rekonstrukcija turėjo būti baigta iki 1990 m. balandžio 22 d. ir remiantis statybos leidime Nr. R-111 įrašytu nurodymu, turėjo būti pateikta valstybinei komisijai iki 1990 m. balandžio 22 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų įvykdę šį privalomą reikalavimą. Atsakovas mano, jog rekonstrukcija nebuvo įteisinta dėl to, kad buvo nukrypimų nuo statybos leidime nurodytų sąlygų (įrengtas faktiškai didesnis plotas negu leista). Šis nukrypimas nėra tik formalus kvadratinių metrų klausimas. Namas yra medinis (tik apmūrytas plytomis), todėl bet kokie skaičiavimais nepagrįsti pakeitimai kelia pavojų namo laikančiųjų konstrukcijų stabilumui. Dėl šios priežasties ieškovė 2007 metais buvo pareiškusi finansines pretenzijas atsakovui kuomet jis buvo pradėjęs remontą pirmame namo aukšte ir dėl to įskilo namo sienos, įlinko grindys. Be to, neteisėtai padidinusi namo plotą, ieškovė pareiškė ieškinį dėl bendraturčių turimų dalių pakeitimo (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-185-615/2019), siekdama sumažinti atsakovui nuosavybės teise priklausančios namo dalies plotą.
2.3. Praėjus 9 metams po rekonstrukcijos pabaigos termino, 1999 m. birželio 21–22 d. Kauno miesto vyr. architekto ir Kauno m. Panemunės r. architekto parašais 1988-ųjų metų rekonstrukcijos projektas buvo patvirtintas statybos leidimo pratęsimui, nors pagal bendrąjį teisės principą negalima pratęsti jau nebegaliojančio dokumento, juolab, kai faktinė padėtis buvo pasikeitusi (ieškovų teigimu, įvykdyta rekonstrukcija ir 1995 m. įvykęs gaisras, iš dalies apgadinęs rekonstruotas patalpas). Sprendimas dėl statybos leidimo pratęsimo šioje byloje nėra pateiktas.
2.4. Praėjus 10 dienų po statybos leidimo pratęsimo jau buvo surašytas statinio priėmimo naudotis aktas ir tai patvirtina, kad rekonstrukcijos darbai buvo daromi neturint galiojančio statybos leidimo, ir tik po to buvo nutarta sutvarkyti formalumus. 1999 m. birželio 30 d. akte nurodyta, kad priimtas naudoti 257,50 kv.m. bendro ploto namas, iš kurio 139,28 kv.m. yra gyvenamas plotas, bendras naudingas plotas - 220,79 kv.m. Taigi, vietoje 1988 m. balandžio 22 d. leidime leistino 213,48 kv.m. bendrojo ploto atsirado 257,50 kv.m. plotas. Vietoje 135,29 kv.m. leistino gyvenamojo ploto atsirado 139,28 kv.m. plotas. Atsakovo manymu, dalis savavališkai pastatytų patalpų 1990 m. birelio 30 d. akto surašymo metu atliktuose skaičiavimuose pateko ne į gyvenamą, bet į bendrą naudingą plotą.
2.5. Ieškovai 1999 m. birželio 20 d. gavo leidimą tik atkurti iki įvykusio gaisro buvusią padėtį, t.y. privalėjo vadovautis statybos leidime Nr. R-111 nurodytais parametrais, tame tarpe ir gyvenamojo bei bendrojo ploto parametrais, tačiau neturėdami galiojančio leidimo savavališkai padidino patalpų plotą. Atliktu kadastriniu matavimu ir ieškinio reikalavimu ieškovai siekia įsiteisinti plotą, kurio įrengimui jie niekada negavo leidimo ir bendraturčio sutikimo - 68,79 kv.m. pastogės patalpas.
2.6. Atsakovas sutiktų su pastogės patalpų įteisinimu, jeigu nepriklausomas ekspertas patvirtintų, kad dėl užstatyto svorio yra įmanoma išvengti pavojaus namo konstrukcijai arba jeigu ieškovai imtųsi papildomų priemonių tai konstrukcijai sutvirtinti pagal ekspertų reikalavimus.
2.7. Atsakovui neaišku ar UAB „Laudomus” kadastriniai matavimai atspindi po 1987–1995 m. rekonstrukcijos ir remonto darbų buvusią padėtį, ar po 2017–2018 m. paprastojo remonto atlikimo esamą padėtį. Ieškovai nepateikia įrodymų, kurie leistų nustatyti: kokie konkrečiai rekonstrukcijos ir remonto darbai buvo atlikti 1987–1995 metais; kokie konkrečiai darbai patenka į „gaisro padarinius pašalinusio remonto” apimtį; kokiu būdu dėl 2017–2018 m. atliktų apdailos darbų ir dėl termoizoliacinės plėvelės paklojimo padidėjo namo plotas. Atsakovas apie darbų atlikimo faktą ir pobūdį nebuvo informuotas.
2.8. Kadangi ieškinio reikalavimas tiesiogiai grindžiamas UAB „Laudomus” parengta kadastro byla, o pastarojoje nurodoma, kad joje fiksuojama padėtis po 2017–2018 m. atliktų remonto darbų, t.y. atsakovui jau tapus gyvenamojo namo bendraturčiu, ieškovai turi įrodyti, kad jie kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą atlikti atitinkamus darbus, kurių rezultate namo bendrasis plotas padidėjo nuo 257,50 kv.m. iki 325,63 kv.m. (257,47 kv.m. ieškovų dalis + 68,16 kv.m. prašoma nustatyti atsakovo dalis). Tai, kad atsakovas nėra pateikęs nesutikimo (prieštaravimo), dar nereiškia, kad tokia padėtis traktuotina kaip jo sutikimas leisti ieškovams atlikti darbus ir padidinti namo plotą. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie būtų kreipęsi į atsakovą su konkrečiu darbų aprašymu ar projektu, ir kad atskleidė savo ketinimą įrengti papildomas patalpas. Pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dalis atsakovui priklauso 30/100 gyvenamojo namo dalis, kurios plotas - 77,25 kv.m. (257,50/100 x 30), o ieškovams priklauso 70/100 dalis, t.y. 180,25 kv. m. (257,50/100 x 70). Kitoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai siekia, kad atsakovo nuosavybėje liktų tik 68,16 kv. m., t.y. 9,09 kv.m. mažesnis plotas.
Atsiliepimas
2.9. Atsakovo atstovė teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Atsakovo atstovė pareiškė prašymą ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį.
2.10. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
3. Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atsiliepimu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Bylos nagrinėjimo metu ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) g. 22, Kaune, 70/100 dalių nuosavybės teise priklauso ieškovei L. B. ir 30/100 dalių atsakovui V. S.. Ieškovė L. B. nuosavybės teises į gyvenamojo namo 70/100 dalis įgijo 1987 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties, 1991 m. sausio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo, 1999 m. birželio 30 d. statinio priėmimo naudotis akto ir 1999 m. rugpjūčio 30 d. statinio dalių perskaičiavimo sutarties pagrindu. Atsakovas V. S. į 30/100 dalis namo nuosavybės teises įgijo 1999 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu.
5. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad namas pastatytas 1949 m., baigtumas 100 proc., namo bendras plotas 257,50 kv.m., dviejų aukštų, kadastro duomenų sudarymo data 1999 m. liepos 14 d. (1 t., el. b. l. 8). Ieškovė naudojasi namo antrojo aukšto ir pastogės patalpomis, bei patalpa, esančia pirmame aukšte. Likusiomis namo pirmo aukšto patalpomis naudojasi atsakovas.
6. V. T., buvęs namo savininkas, 1987 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovei padovanojo patalpas 1-8/2,10 kv.m., 1-9/13,27 kv.m., 1-10/2,36 kv.m., 1-2/1,10 kv.m., 1-102/0,72 kv.m. (1 t., el. b. l. 13–14) bei leido namo mansardoje („salkoje“) ir virš garažo įsirengti papildomas patalpas (1 t., el. b. l. 15). Rajono architektas 1987 m. balandžio 20 d. leido užstatyti namo antrąjį aukštą, įrengiant 127 kv.m. bendrojo ploto (1 t., el. b. l. 16). Kauno m. LDT vykdomojo komiteto ir architektūros valdyba ieškovei išdavė leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą 88,85 kv.m. gyvenamo ploto ir 124,72 kv.m. bendro naudingojo ploto (1 t., el. b. l. 17). S. S. ir V. Ž., patalpų esančių Kalpoko g. 20 savininkai, leido ieškovei atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją užstatant namo antrąjį aukštą su pastoge (1 t., el. b. l. 22, 23).
7. 1995 m. birželio 30 d. ginčo name kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, išdegė pastogė, virtuvė, antro aukšto perdengimas, apdegė laiptinė, sudegė baldai, namų apyvokos daiktai (Kauno m. sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinys, 1 t., el. b. l. 26).
8. 1999 m. birželio 30 d. Individualaus statinio priėmimo naudoti akte nurodyta, kad pagal projektą buvo numatyta įrengti 257 kv.m., faktiškai įrengta 257,50 kv.m., gyvenamasis namo plotas 139,28 kv. m. (1 t., el. b. l. 27). Ieškovai nurodė, kad pastogės patalpų plotas nebuvo įskaičiuotos į namo bendrą plotą, nes jų aukštis neviršija 1,60 m.
9. Dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos 1999 m. rugpjūčio 30 d. namo bendrasavininkių sutartimi patikslintos gyvenamojo namo dalys ir nustatyta namo patalpų naudojimosi tvarka (1 t., el. b. l. 31–32).
10. Rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad antrajame aukšte numatoma įrengti 3 gyvenamieji kambariai, virtuvė, vonia, WC, koridorius, holas, laiptinė laiptams į pastogę įrengti, du balkonai, tai yra 88,85 kv.m. gyvenamo ir 124,72 kv.m. bendro ploto (1 t., el. b. l. 86–87).
11. Ieškovai 2017–2018 m. apšiltino medinį aukštų perdengimą pastogėje paklojant po naujomis perdengimo grindimis KOMEX firmos šilumą atspindinčią termoizoliacinę plėvelę, taigi atliko pastogės paprastąjį remontą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 n. sausio 18 d. rašte nurodyta, kad tokiems statybos darbas atlikti nerengimas statybos projektas, neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau dvibučio gyvenamojo namo, kuris valdomas kelių bendraturčių dalinės nuosavybės teise, pastogės ir perdangos apšiltinimas turėtų būti sprendžiamas bendru sutarimu, tai yra nustatyta tvarka gaunant namo bendrasavininko sutikimą.
12. Ieškovų prašymu UAB „Laudomus“ atliko namo kadastrinius matavimus. UAB „Laudomus“ parengtoje namo kadastrinių matavimų byloje pastato patalpų plotų eksplikacijoje nurodyta, kad namo bendras plotas yra 325,63 kv.m., namo 1 aukšto plotas yra 127,02 kv.m., namo 2 aukšto plotas 129,82 kv.m., pastogės patalpų bendras plotas 68,79 kv.m., aukštis 1,60 m (1 t., el. b. l. 127–129, 132).
13. Ieškovai, atlikę namo kadastrinius matavimus, kreipėsi į teismą prašydami leisti juos įregistruoti bei įteisinti namo stogo ir pastogės patalpų paprastojo remonto darbus be bendrasavininko atsakovo sutikimo. Atsakovas nesutinka su ieškovų reikalavimais motyvuodamas, tuo, kad namo rekonstrukcija atlikta neteisėtai, neturint bendrasavininkų sutikimų, namo plotas išdidėjo nuo buvusio 257,50 kv.m. iki 325,63 kv.m., pastogės patalpos daro žalą viso namo konstrukcijoms.
14. Teismo vertinimu byloje pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia daryti išvada, kad namo antras aukštas ir pastogė virš jo buvo pastatyta iki 1995 m. birželio 30 d. kilusio gaisro. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus, tai yra namo rekonstrukcijos projektą, iš kurio matyti, kad yra suprojektuoti laiptai į pastogę, šio projekto stogo brėžiniai, kurie faktiškai atspindi ir dabartinę namo stogo (taip pat ir palėpės) konstrukcijų situaciją. Byloje nėra jokių duomenų, kad namo stogas, kartu ir pastogė, buvo pastatyti nesilaikant projekto reikalavimų. Namas Individualaus statinio priėmimo naudoti 1999 m. birželio 30 d. aktu su dabartinėmis konstrukcijomis buvo priduotas, šių duomenų pagrindu atlikti kadastriniai matavimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. 1999 m. inventorizuojant namą, namo palėpė inventorizuota nebuvo, tikėtina dėl to, kad skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m.
15. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pastogę buvo įrengęs iki 1995 m. gaisro, o po gaisro teko vėl viską atstatyti. Atsakovas teigė, kad neatsimena, ar ieškovai jau buvo įsirengę pastogę 1994 m. Nors rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kada ieškovai įsirengė pastogę byloje nėra, tačiau ieškovo paaiškinimai dėl namo remonto, pastogės įrengimo byloje yra nuoseklūs, atsakovas ieškovo nurodytų aplinkybių dėl pastogės įrengimo laiko neginčijo, todėl tesimas laiko, kad ieškovai pastogę buvo įsirengę iki gaisro, o po gaisro atstatė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tuomečiai namo savininkai būtų nesutikę su statybomis ir prieštaravę dėl namo rekonstrukcijos, stogo ar palėpės konstrukcijų. Teismas sutinka, kad byloje nėra rašytinių bendrasavininkų sutikimų leisti ieškovams įsirengti pastogę virš antro aukšto, tačiau tai, kad byloje nėra jokių prieštaravimų dėl namo rekonstrukcijos, nenustatyti savavališkos statybos faktai rodo, kad esama padėtis tenkino bendraturčius ilgą laiką (daugiau nei 20 metų). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, kad ieškovai atliko remonto darbus neturėdami bendraturčių sutikimo ar remontą leidžiančio dokumento, dar nereiškia, kad jie negali atlikti jo iš viso. Šalių namo rekonstrukcija jau yra atlikta, todėl vertinant atsakovo argumentus dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo yra vertintina ir statinio faktinė padėtis. Atsakovas namo bendraturčiu tapo 1999 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl savavališkos statybos fakto nustatymo, savo teisių pažeidimo, reiškia esama padėtis jį tenkino ilgą laiką. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčo namo rekonstrukcija anksčiau buvo atsakovui priimtina ir tik ieškovams siekiant įregistruoti įrengtą palėpę, atsakovas susidariusią situaciją vertina kaip jo teisių ir interesų pažeidimą.
16. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą įregistruoti kadastrinius matavimus ar atlikti paprastąjį remontą, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš tokių duomenų įregistravimo. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
17. Kaip jau minėta byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo gyvenamajame name būtų nustatyti savavališkos statybos faktai. Kadastriniai matavimai atliekami jau suformuotam daiktui, kai jau parengta projektinė dokumentacija, gautas statybos leidimas. Taigi kadastriniais matavimais yra užfiksuojama faktinė statinio padėtis, jo plotas tūris ir kt. Atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes atlikti kadastriniai matavimai niekaip nepakeis jau pastatyto namo konstrukcijų, įrengtos palėpės savybių. Tai, kad ieškovams įrengus antrojo namo aukšto palėpę, padidėja namo bendras plotas ir keičiasi šalių nuosavybės teise valdomos namo dalys yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas taip pat nepateikia svarių savo nesutikimo argumentų dėl antrojo ieškovų reikalavimo įteisinti pastate stogo ir pastogės patalpų paprastojo remonto darbus be bendraturčio atsakovo sutikimo. Atsakovas nenurodė kaip pažeidžiamos jo teisės 2017-2018 metais atlikus ieškovų nurodytus pastogės remonto darbus. Ieškovo argumentas, kad tai jog atsakovai neturėdami bendrasavininkų sutikimų įsirengė palėpę, kenkia namo konstrukcijoms, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes atsakovas neneigia, kad ieškovai 2017-2018 metais atliko paprastąjį stogo ir palėpės remontą. Teismas pažymi, kad atsakovas nenurodė jokių kadastrinių matavimų bylos trūkumų, neginčijo joje nurodytų patalpų plotų apskaičiavimų ar kitų duomenų.
18. Įvertinus nustatytą aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovų reikalavimų įregistruoti kadastrinius matavimus ir įteisinti paprastąjį remontą negatyvaus poveikio jo teisėms ir teisėtiems interesams nėra pagrįstos. Atsižvelgiant į šalių interesų proporcingumo principą, teismas vertina, jog atsakovo atsisakymu duoti sutikimą labiau pažeidžiami ieškovų interesai, užkertant jiems kelią valdyti savo nuosavybę.
19. Dėl nurodytų argumentų ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms ieškovų ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas pripažįsta ieškovų teisę įregistruoti gyvenamojo namo patikslintus kadastro duomenis bei įteisinti pastate stogo ir pastogės patalpų paprastojo remonto darbus be bendraturčio V. S. sutikimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties
20. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškinio senatį reiškia ieškinio reikalavimams įregistruoti namo patikslintus kadastrinius matavimus ir įteisinti pastate stogo ir pastogės patalpų paprastojo remonto darbus be bendrasavininkio V. S. sutikimo. Teismo vertinimu, bendrasis ieškinio senaties terminas įteisinti pastate stogo ir pastogės patalpų paprastojo remonto darbus be bendrasavininkio V. S. sutikimo nėra praleistas, nes paprastasis pastogės remontas atliktas 2017–2018 metais. Senatis kadastriniams matavimams įregistruoti nėra taikoma, nes šių duomenų įregistravimas nuosavybės teisių nekeičia. Statinio kadastriniai matavimai - tai tikslių statinyje esančių patalpų matmenų nustatymas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
21. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio, 1 750 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 1 825 Eur. Ši suma iš atsakovo priteistina ieškovams, kadangi iš pateiktų mokėjimų nurodymų nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovai apmokėjo (1 t., el. b. l. 6, 7, 2 t., el. b. l. 91–94) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis).
22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 30,68 Eur, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti gyvenamojo namo lA2m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) g. 22, Kaune, patikslintus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Laudomus“ 2018 m. vasario 5 d. parengtą kadastrinių matavimų bylą, bei įteisinti pastate stogo ir pastogės patalpų paprastojo remonto darbus be bendraturčio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 825 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,68 Eur (trisdešimties eurų 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.