- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-2110-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03266-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- O. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė 2018 m. balandžio 17 d. padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-8517-809/2018 pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei O. K. dėl skolos priteisimo, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, išreikalauti iš AB SEB banko ir Luminor banko ieškovo sąskaitų ataskaitas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 1050,40 Eur įmokų už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pagal 2006 m. kovo 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/03/140D, atmesti ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, proporcingai atmestai ieškinio sumai, priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas išlaidas, taip pat ir 37,50 Eur už šio pareiškimo padavimą bei 250 Eur susipažinimo su byla ir šio pareiškimo parengimo išlaidų.
2. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nevykdė pareigos informuoti teismą apie faktinę atsakovės gyvenamąją vietą, todėl byloje nebuvo sąlygų priimti sprendimą už akių. Atsakovė taip pat nurodė, kad su ieškovu turi du nepilnamečius vaikus, kuriems nuolat siunčia siuntinius, juos priima ieškovas, todėl atsakovės adresas Anglijoje ieškovui tikrai žinomas. Be to, ieškovui žinomas ir atsakovės telefono numeris, ir elektroninio pašto adresas. Kadangi byloje nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovei, nebuvo teisinio pagrindo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu ir negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taip pat atsakovė nurodė, kad dalis ieškinyje nurodytų įmokų pagal Kreditavimo sutartį buvo mokama iš nuompinigių, kuriuos į ieškovo sąskaitą pervesdavo buto (duomenys neskelbtini), pirkto už kreditą, nuomininkai. Tai buvo daroma laikotarpiu nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėnesio.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimą atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovės adresas Jungtinėje Karalystėje ieškovui nėra žinomas, atsakovė jokių siuntinių vaikams nėra siuntusi, išlaikymo vaikams neteikia. Be to, ieškovo teigimu, butas (duomenys neskelbtini), nebuvo nuomojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino atsakovės O. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) 2018 m. vasario 5 d. buvo išsiųsti atsakovei ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau grįžo neįteikti. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų tikrinimo metu, t. y. 2018 m. vasario 20 d., atsakovė niekur nedirbo. Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi konstatuota, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos, todėl procesinius dokumentus atsakovei nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018 m. vasario 21 d. Teismas, remdamasis tuo, kad procesiniai dokumentai (teismo pranešimas, ieškinio ir jo priedų kopijos) atsakovei įteikti CPK nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, sprendė, kad atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė nesant svarbių priežasčių, taigi sprendimas už akių byloje galėjo būti priimtas.
6. Be to, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įvardytų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kam buvo nuomojamas butas, kokio dydžio nuoma buvo mokama, įvardytų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškime dėl spendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė iš esmės nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o pareiškime išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti 2018 m. kovo 28 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pareiškime atsakovė nurodė, kad nuo ginčo laikotarpio pradžios (2014 m. birželio) iki 2015 m. gruodžio ieškovas dengė bendrą kreditą šalių bendro buto (duomenys neskelbtini), nuomininkų mokamais pinigais. Kadangi lėšos, gautos vieno bendraturčio disponuojant bendru daiktu, priklauso abiem bendraturčiams (CK 4.76 straipsnis), ieškovas neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės kompensacijos už nurodytą laikotarpį. Atsakovės teigimu, nuoma užsiėmė būtent ieškovas ir nuompinigiai buvo pervedami būtent į ieškovo sąskaitą, todėl atsakovė negalėjo detalizuoti šių aplinkybių (gaunamų sumų dydžio ir t.t.) pareiškimo padavimo metu. Tačiau pareiškime atsakovė pateikė prašymą išreikalauti iš kredito įstaigų, kuriose ieškovas turi sąskaitas, šių sąskaitų ataskaitas už ginčo laikotarpį. Atsiliepdamas į pareiškimą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės argumentus. Šioje bylos stadijoje esami paaiškinimai pakankami suabejoti sprendimo pagrįstumu ir atnaujinti nagrinėjimą, todėl teismo motyvai dėl pareiškimo trūkumų nepagrįsti.
7.2. Esant duomenims dėl atsakovės išvykimo į Jungtinę Karalystę, teismas galėjo konstatuoti, kad jos gyvenamoji vieta nežinoma, tik ieškovui pateikus leistinus įrodymus, jog atsakovės adreso paieška šioje šalyje buvo nesėkminga. Be to, esant ieškovo atsakymui į atsakovės elektroninį laišką, ieškovas turėjo pagrįsti savo teiginį, kad šis adresas nebeveikia. Ieškovui nepateikus šių įrodymų, procesiniai dokumentai atsakovei viešo paskelbimo būdu įteikti neteisėtai, neišnaudojus visų protingai prieinamų priemonių tinkamai pranešti apie bylą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Atsakovė nutyli, kaip apskritai sužinojo apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą. Ieškovo žiniomis, nors atsakovė ir nepriima dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), tačiau realiai sužino apie tai, kokie dokumentai gaunami. Taigi atsakovė pati pasyviai naudojasi procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad atsakovė ir išlaikymo išieškojimo byloje vengė nurodytu adresu priimti korespondenciją, galbūt siekdama užvilkinti išlaikymo išieškojimą.
8.2. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Vien niekuo nepagrįstos abejonės nėra pagrindas naikinti priimtą sprendimą už akių.
8.3. Atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas išsamiai išdėstė aplinkybes, paneigiančias atsakovės iškeltas abejones dėl neva nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimo. Atsiliepime ieškovas konkrečiais duomenimis ir sumomis pagrindė, kodėl atsakovės pozicija negali būti reikšminga sprendimui šioje byloje priimti. Nors atsakovė ir nurodo, kad priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau iš esmės neatsikerta į ieškovo nurodytus faktus, taip vėl pasyviai įgyvendindama savo procesines teises.
8.4. Būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus ir pagrįsti savo poziciją, tačiau to nepadarė. Negana to, atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi itin pasyviai, piktybiškai nepriimdavo dokumentų, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Taip siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
12. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
13. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei ieškinio su priedais kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo siųsti ieškinyje nurodytu paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti teismui neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų tikrinimo metu atsakovė niekur nedirbo, todėl nebuvo galimybės procesinių dokumentų išsiųsti darbovietės adresu. Teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Dėl to pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi procesinius dokumentus atsakovei įteikė CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad apie bylą viešo paskelbimo būdu jai pranešta neteisėtai, neišnaudojus kitų protingų priemonių tinkamai pranešti apie bylą, laikytini nepagrįstais. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad ieškovui nebuvo žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje. Ieškinyje buvo nurodytas paskutinis žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje, teismas taip pat tikrino gyventojų registro bei valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis. Taigi, neturint aktualių duomenų apie dabartinę faktinę atsakovės gyvenamąją vietą, teismas pagrįstai taikė CPK 130 straipsnį, įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, sprendimas už akių byloje galėjo būti priimtas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygą.
16. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, svarbu įvertinti ir antrąją sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai. CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) aiškintinas ne tik kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu už akių nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. sausio 17 d. vykdė prievoles kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal 2006 m. kovo 16 d. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/03/140D ir Laidavimo sutartį Nr. LBK 06/03/54D ir sumokėjo 4675,94 Eur įmokų. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-24152-859/2014 nustatyta, kad nurodytos Būsto kredito sutarties pagrindu ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas vykdė solidarią prievolę ir įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti jo pagal Būsto kreditavimo sutartį sumokėtos sumos pusę, t. y. 2337,97 Eur, todėl šį ieškovo reikalavimą tenkino.
19. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad dalis ieškinyje nurodytų įmokų pagal Kreditavimo sutartį buvo mokama iš nuompinigių, kuriuos į ieškovo sąskaitą pervesdavo buto (duomenys neskelbtini), pirkto už šį kreditą, nuomininkai. Atsakovės teigimu, taip buvo daroma nuo ginčo laikotarpio pradžios 2014 m. birželio iki 2015 m. gruodžio. Atsakovė pabrėžė, kad nuompinigiai už bendrą turtą yra bendroji ieškovo ir atsakovės nuosavybė, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti 1050,40 Eur dalies mokėjimų, atliktų už nurodytą laikotarpį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad, ieškovui nepripažinus šios aplinkybės atsiliepime į pareiškimą, atsakovė prašys išreikalauti iš SEB ir Luminor bankų ieškovo sąskaitų ataskaitas už nurodytą laikotarpį (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės nurodytas aplinkybes neigė.
20. Aptariamu atveju ginčo šalys procesiniuose dokumentuose nurodo prieštaringas faktines bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šalių ginčui visapusiškai ir objektyviai išspręsti reikšmingas aplinkybes galima išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą iš esmės, išklausius abi ginčo šalis, ištyrus ir įvertinus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jie grindžiami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės turi būti ištirtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu tam, kad, išklausius abi ginčo šalis, byloje būtų priimtas teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas.
21. Nors atsiliepimas į ieškinį nustatytu terminu nepateiktas be svarbių priežasčių, atsižvelgiant į konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų reikšmę bei į tai, kad šalies teisė būti išklausytai yra prioritetinė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos), pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis), darytina išvada, jog yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, nes tai pažeistų šalių teises į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme bei teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka.
22. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmiau nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.