Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios S. K. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-09-03 nutarties, kuria nepriimtas privataus kaltinimo skundas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

S. K. privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2007-08-27 padavė skundą, kaltindama Z. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. tuo, kad jis 2007 m. balandžio mėnesio pradžioje name, nuosavybės teise priklausančiame S. K., apgyvendino savo šunį, kuris dergia jos gyvenamąsias patalpas. Į nukentėjusiosios reikalavimus Z. B. atsako šiurkštumu ir grasinimais. Ji negali patekti į savo gyvenamąsias patalpas. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t.y. įžeidė nukentėjusiąją.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, 2007-08-27 nutartimi jo nepriėmė ir grąžino skundą padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodoma, kad S. K. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nustatytų reikalavimų, nes jame nėra nurodyti nusikalstamos veikos padariniai ir kitos esminės aplinkybės. Be to, skunde nenurodomi nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – kuo pasireiškė viešas įžeidimas.

S. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-08-27 nutartį ir perduoti skundą dėl privataus kaltinimo nagrinėti teisme. Ji nurodo, kad Apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismo motyvas, kad kaltindama Z. B. ji nenurodė nusikalstamos veikos padarinių, nepagrįstas. S. K. nuomone, tai, kad kaltinamasis apgyvendino savo šunį be jos sutikimo nukentėjusiajai priklausančiame name, ir yra ją žeminantys kaltinamojo veiksmai, nes jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. Jie sudaro nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. S. K. pabrėžė, kad įžeidimas pasireiškia jos asmens negerbimu, teisių suvaržymu, moraliniu ir psichologiniu poveikiu. Taip pat nepagrįstas ir teismo motyvas, kad skunde neišdėstytos kitos esminės aplinkybės. Nukentėjusioji pabrėžia, kad ji pakankamai ir išsamiai įvardijo nusikalstamos veikos požymius.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu ne tik pradedamas privataus kaltinimo procesas, išreiškiama asmens valia siekiant, kad kaltinamasis atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo skundui yra keliami tam tikri reikalavimai. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustato, kad skunde, paduodamame privataus kaltinimo tvarka, turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos apibrėžimas.

Skundas atmestinas. Ne kiekvienas teisės pažeidimas patenka į baudžiamosios teisės taikymo sritį ir gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Baudžiamoji atsakomybė – tai griežčiausia valstybės teisinės atsakomybės rūšis, dėl ko gali būti skiriamos bausmės. Teismas, vertindamas, ar konkretus teisės pažeidimas yra baudžiamosios teisės dalykas, turi atsargiai vertinti faktines veikos aplinkybes, kad be pakankamo pagrindo nebūtų suvaržytos asmenų teisės ir laisvės. Šiuo atveju Apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, nes skunde nėra pakankamai išdėstyta nusikalstamos veikos objektyvioji pusė, padariniai, kitos esminės veikos aplinkybės. Vien dėl to, kad šuo gyvena nukentėjusiajai priklausančiame name, nėra pakankamo pagrindo šios veikos vertinti pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., nes šuns laikymas tam tikroje patalpoje savaime nėra žmogų įžeidžiantis veiksnys, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Be to, iš bylos medžiagos neaišku, kokiu būdu šuo atsirado S. K. gyvenamajame name, kas jį prižiūrėdavo, šerdavo ir pan. Lietuvos Respublikos CK 6.267 str. nustatyta, kad „naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą“. Nukentėjusiosios skunde nurodytos aplinkybės yra labiau susijusios su civilinio proceso reguliuojamais visuomeniniais santykiais, todėl skunde nurodomos aplinkybės gali būti nagrinėjamos civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atmesti S. K. skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-27 nutartį.

Nutartis neskundžiama.