Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvusiam vadovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2024 m. kovo 29 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir –VMI) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. buvo A. T., savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pareiškimu prašoma A. T. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. parodė, kad sutinka su VMI pareiškimu. Ši situacija susidarė dėl karo, pandemijos ir patirties stokos, kadangi įmonę įkūrė ir jai vadovavo pirmą kartą. Tuo metu patyrė didelį stresą, taip pat žmona dėl psichologinių problemų išėjo iš darbo. Planavo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nebeturėjo lėšų sumokėti buhalterei atlyginimo ir ji atsisakė padėti, o jis pats nebuvo kompetentingas to padaryti. Vėliau kreipėsi į įmones, kurios gali tuo klausimu padėti, tačiau buvo per vėlu. Šiuo metu abu su žmona yra bedarbiai, registruojasi Užimtumo tarnyboje, aktyviai ieškosi darbo, o šeimoje augina du vaikus – 18 m. ir 11 m. amžiaus moksleivius.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui 2024 m. kovo 26 d. buvo skolinga 53 497,25 Eur. VMI su bendrove 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 37-8404 dėl bendrovės 38 989,27 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. Ši mokestinės nepriemokos paskolos sutartis buvo pakeista 2022 m. gruodžio 26 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-40854, kuria buvo išdėstytas bendrovės 25 725,65 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d., tačiau mokestinės paskolos sutartis, bendrovei jos nevykdant, VMI 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-14973 buvo nutraukta. VMI, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, bendrovės atžvilgiu atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2022 m. gruodžio 1 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-231250 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 4 403,13 Eur, 2023 m. sausio 5 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-5293 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 13 030,15 Eur, 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (23.31-8) 467-17082 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 18 788,67 eurų, 2023 m. vasario 6 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-30322 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 1 746,64 Eur, 2023 m. vasario 22 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-44503 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 18 658,40 Eur, 2023 m. kovo 2 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-55620 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 1 714,34 Eur, 2023 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (23.31-8) 467-58121 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 4 079,44 eurų, 2023 m. kovo 21 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-61849 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 1 770,01 Eur, 2023 m. kovo 30d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-70433 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 1 438,14 Eur, 2023 m. balandžio 6 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-74440 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 21 443,31 Eur, 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (23.31-8) 467-79314 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 24 627,87 Eur, 2023 m. balandžio 20 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-81353 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 3 397,55 Eur, 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (23.31-8) 467-91936 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 4 811,45 Eur, 2023 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (23.31-8) 467-107849 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 316,16 Eur, 2023 m. birželio 21 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-118174 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 2 084,52 Eur, 2023 m. rugpjūčio 1 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-169558 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 2 384,76 Eur, 2023 m. rugpjūčio 21 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-176397 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 145,88 Eur, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-189127 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 1 050,96 Eur, 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (23.31-8) 467-193028 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 3 809,49 Eur, 2023 m. spalio 19 d. nurodymu Nr. (23.31-8) 467-216954 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 52,75 Eur. Tačiau priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-766-889/2023 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas A. T., jau nuo vėliausiai 2023 m. kovo 8 d. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nesiėmęs priemonių bendrovės mokumui atkurti, nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminą nuo bendrovės nemokumo atsiradimo dienos nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas A. T. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, kad jis inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui paskyrus minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

nutarė:

A. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, bylos Nr. A6.-12-729/2024 bei pažeidėjo asmens kodą.

Išaiškinti A. T., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.