Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo L. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas L. K. su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ 2016 m. sausio 5 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pirminė kreditorė atsakovui suteikė teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę MERCEDES BENZ ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš pradinės kreditorės bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, nemokėjo (mėnesinių) mokėjimų pagal sutartį. Šių aplinkybių pagrindu pirminė kreditorė su atsakovu minėtą sutartį nutraukė. Po sutarties nutraukimo atsakovas negrąžino transporto priemonės lizingo davėjui. Pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ 2018 m. sausio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo skolą „Risk Management Services“ OU. Kreditorius „Risk Management Services“ OU 2018 m. sausio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Faktinė reikalavimo perleidimo diena – 2018 m. sausio 15 d.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (LR CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas rašytiniu pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnio nuostatas, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (LR CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2670,51 EUR skolos yra tenkintinas.

Su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje atsakovas įsipareigojo mokėti 37,80 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi pinigais) funkciją. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas dėl iki reikalavimo perleidimo bei laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d. priskaičiuotų 582,14 EUR palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, priteisimo ir 37,80 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 2670,51 EUR, skaičiuojamų nuo 2018 m. birželio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo, tenkintinas.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu.

Iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 73,00 EUR žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 EUR suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovo L. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. K. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 2670,51 EUR skolos, 582,14 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, iš viso 3252,65 EUR (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus šešiasdešimt penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovo L. K. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 37,80 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 2670,51 EUR, skaičiuojamų nuo 2018 m. birželio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Priteisti iš atsakovo L. K. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3252,65 EUR sumos nuo 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. K. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 73,00 EUR (septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.