- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-1522-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- S. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-951-892/2025 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui M. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo S. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. teismo prašė įpareigoti atsakovą M. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo demontuoti tvorą. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškinyje ir dublike nurodė, kad dėl aklinos atsakovo pastatytos metalinės tvoros be ieškovo raštiško sutikimo ieškovo sklypo dalis ir jo augalai bus nuolatos šešėlyje, o dėl to augmenija patirs neigiamą poveikį. Atsakovas, statydamas tvorą be ieškovo sutikimo, pažeidė teisinį reguliavimą. Teigia, kad atsakovo pastatytos tvoros šešėlis užstoja ir būsto langus, sumažindamas natūralios šviesos patekimą į gyvenamąsias patalpas, o tai gali daryti neigiamą įtaką ieškovo šeimos gyvenimo kokybei. Nurodo, kad atsakovo neteisėtai pastatyta metalinė tvora yra aklina ir pažeidžia ieškovo teises. Mano, kad atsakovo pastatyta tvora neatitinka aklinos tvoros kriterijų, todėl ketina prašyti teismo skirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatytas tvoros aklinumo faktas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovo tvora ir jos betoninis pamatas yra peržengęs atsakovo sklypo ribą ir jo dalis yra atsakovo sklypo pusėje, todėl atsakovas pasistatė savo tvorą, atitraukdamas ją apie 20 centimetrų nuo sklypo ribos. Tvora nėra aklina, nes atsakovo tvoros kiaurymių plotas yra didesnis nei 25 procentai bendro tvoros ploto, statmenai tvoros į ieškovo sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas vakarų (tarp 270 ir 330 laipsnių) kryptimi, ieškovo sutikimas dėl atsakovo tvoros nereikalingas. Be to, (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties 8.2 punktas numatė, kad pardavėjas, įgyvendindamas nuosavybės teisę į jam priklausančią ½ dalį žemės sklypo, individuliai (atskirai) nuo kitų žemės sklypo bendraturčių naudojasi žemės sklypo dalimi, todėl atsakovas neturėjo gauti ieškovo sutikimą dėl tvoros statymo. Teigia, kad pateiktos nuotraukos ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tai, kad tvora nėra aklina. Atsakovas neprieštaravo ekspertizės skyrimui.
Šalies argumentai
3. 2025 m. liepos 7 d. atsakovas pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo nurodydamas, kad ieškovas pardavė dalį žemės sklypo bei butą.
4. Ieškovas 2025 liepos 11 d. paaiškinimuose nurodė, kad iki 2025 m. liepos 1 d. gyveno turte, kurį pardavė. Prašė teismo bylą nagrinėti iš esmės. Pažymėjo, kad eksperto išvados kelia abejonių dėl atsakovo samdyto teismo antstolio atliktų matavimų ir fotonuotraukų patikimumo, todėl ieškovas neturi pareigos apmokėti abejonių keliančio darbo, kurio neprašė ir kuriuo nepasitiki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2025 m. liepos 23 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš atsakovo 15,31 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsakovo pastatytos tvoros, kurios statybai bendraturtis (ieškovas) nedavė sutikimo. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą nugriauti nuo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atsakovo pastatytą tvorą kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad iškėlęs bylą ieškovas pardavė dalį žemės sklypo. Padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nėra žemės sklypo savininkas. Teismas konstatavo, jog teismo sprendimas ieškovui teisinių pasekmių nesukurs. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog atsakovas tvorą pastatė neturėdami ieškovo sutikimo, reiškia formalų ieškovo teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju byloje turi būti nustatyta atliktų statybos darbų reikšmė, grėsmė ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau ieškovui nesant žemės sklypo bendraturčiu, nėra teisinio pagrindo nuspręsti dėl jo ir atsakovo teisių pusiausvyros. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu ieškovas neteikė jokių paaiškinimų, susijusių su jo teisių pažeidimu šiuo metu dėl tvoros statybos fakto, o ieškovo argumentai, kad ieškinio tenkinimas jam sukurs moralinį pasitenkinimą, teisinės reikšmės neturi. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad eksperto išvada jam kelia klausimų. Tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės aiškinantis, ar ieškovo teisės buvo pažeistos žinant, kad ieškinio tenkinimas pagal pateiktą reikalavimą ieškovo teisių neapgins, neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytų tikslų ir principų (CPK 2, 5,7 straipsniai).
8. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovas neatsisakė ieškinio, o reikalavimą palaikė, kadangi ieškovas nėra žemės sklypo dalies savininkas, teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimas jokių teisinių materialinių pasekmių jam nesukurs, todėl bylą nutraukė (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad bylos duomenys nesuponuoja manymo, jog ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas perleido žemės sklypo dalį ir teismo sprendimas pagal pateiktą reikalavimą jam nesukurtų teisinių pasekmių, nesuponuoja išvados, kad bylos nutraukimas yra sprendimas ieškovo nenaudai. Teismas nusprendė netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad kiekvienai iš šalių paliktinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 94 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 30,62 Eur, todėl iš atsakovo teismas priteisė 15,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas M. K. (toliau – apeliantas) prašo priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teigia, kad ieškovas sudarė preliminarią buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau bylą, neinformavęs apie šią aplinkybę nei teismo, nei atsakovo, tęsė toliau. Nurodo, kad ieškovas turtą pardavė nuo 2025 m. gegužės 21 d. Atsikrausčius naujiems savininkams į ieškovui nuosavybės teise priklausiusį turtą, atsakovas sužinojo apie tai, kad ieškovas neturėdamas reikalavimo teisės ir toliau tęsia bylą. Bylos nagrinėjimo metu nuo 2025 m. gegužės 26 d. atsakovas turėjo rengti procesinius dokumentus dėl ieškovo prašymo skirti ekspertizę, 2025 m. lapkričio 14 d. dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Apelianto nuomone, po 2025 m. balandžio 25 d. visi ieškovo procesiniai veiksmai byloje buvo nepagrįsti. Apelianto vertinimu, ieškovas turi atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. G. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teigia, kad ieškinys buvo pagrįstas. Tarp šalių kilo ginčas dėl tvoros pastatymo be bendraturčio sutikimo. Ši aplinkybė egzistavo ir buvo aktuali bylos nagrinėjimo metu iki pat nuosavybės teisės perleidimo. Atsakovas neginčijo, kad tvora buvo pastatyta be ieškovo sutikimo. Nurodo, kad teismo ekspertizė patvirtino ieškinio pagrįstumą. Tai reiškia, kad ieškinys buvo paremtas objektyviais įrodymais, o atsakovo veiksmai neatitiko galiojančių įstatymo normų. Pažymi, kad atsakovo faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos nebuvo būtinos. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindų nėra. Atsakovo reikalavimas priteisti jo bylinėjimosi išlaidas grindžiamas prielaida, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu, tačiau tokios aplinkybės byloje neįrodytos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išlaidas priteisti, nes ieškovas nepateikė akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio, o jo procesinis elgesys nepažeidė CPK 95 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo ir protingumo principų.
11.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė, konstatavęs, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neteko ginčo objekto – žemės sklypo dalies – nuosavybės teisės. Toks bylos nutraukimas yra nesusijęs su ieškinio nepagrįstumu ar ieškovo procesinių teisių piktnaudžiavimu. Byla buvo nutraukta dėl objektyvios aplinkybės – nuosavybės teisių perleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
14. Byloje nustatyta, kad pateikdamas ieškinį ieškovas buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas ir atsakovas buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovas ½ dalį žemės sklypo ir butą 2025 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė kitam asmeniui.
15. Konkrečiu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ir nusprendė, kad šalys paliekamos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 94 straipsnis).
16. Atsakovas atskirajame skunde argumentuoja, kad ieškovas nepranešęs teismui apie tai, kad yra sudaręs preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį, toliau tęsė procesinius veiksmus byloje, o pardavęs turtą ieškinio neatsisakė.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, įvertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ištiriant ir ieškinio padavimą nulėmusias priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
19. CPK 94 straipsnis apibrėžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2024 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2025 m. sausio 3 d. ieškinį patikslino. Atsakovas 2025 m. sausio 24 d., 2025 m. vasario 24 d. pateikė atsiliepimus į ieškovo pateiktus procesinius dokumentus. Ieškovas 2025 m. kovo 18 d. pateikė dubliką, atsakovas 2025 m. balandžio 1 d. pateikė tripliką. Teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti iš esmės 2025 m. gegužės 5 d. ir įpareigojo ieškovą iki 2025 m. balandžio 22 d. pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
21. Ieškovas 2025 m. balandžio 22 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą byloje skirti teismo ekspertizę. Nustatyta, kad ieškovas 2025 m. balandžio 25 d. sudarė preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas 2025 m. balandžio 28 d. pateikė pirmosios instancijos teismui nuomonę dėl teismo ekspertizės paskyrimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą ir paskyrė teismo ekspertizę. 2025 m. birželio 17 d. gauta teismo ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2025 m. liepos 14 d. Atsakovas 2025 m. liepos 9 d. teismui pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, kadangi ieškovas 2021 m. gegužės 21 d. pardavė jam priklausiusį ir šios bylos ginčui aktualų nekilnojamąjį turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 9 d. rezoliucija įpareigojo ieškovą pateikti paaiškinimus, kada nusprendė parduoti dalį žemės sklypo bei butą, ar buvo (jei buvo, kada) sudaryta preliminari turto pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas 2025 m. liepos 11 d. teismui pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad jis iki 2025 m. liepos 1 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir gyveno parduodamame nekilnojamame turte. Prašė teismo bylą išnagrinėti iš esmės ir ieškinio neatsisakė. 2025 m. liepos 14 d. įvyko pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis.
22. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
23. CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.
24. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog ieškovas, sudaręs preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį, apie tai nepranešė teismui ir atsakovui, pažymėtina, kad CPK nuostatos nenumato ieškovui pareigos būtinai atsisakyti nuo pareikšto ieškinio dėl vienokių ar kitokių aplinkybių. Šalies teisė atsisakyti ieškinio yra jos dispozityvi procesinė teisė, o ne pareiga.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo išvadai, kad ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo demontuoti tvorą, kuri jo manymu pažeidė jo teises ir tesėtus interesus. Kartu su ieškiniu pateikė teismui jo argumentus patvirtančius įrodymus. Tai, kad vėliau paaiškėjo aplinkybės dėl ieškovo sudarytos preliminarios turto pirkimo–pardavimo sutarties nereiškia, kad ieškovas neteko bet kokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo turtas 2025 m. gegužės 21 d. buvo parduotas, jis neteko nuosavybės teisės. Ieškovas nurodo, kad tame turte gyveno iki 2025 m. liepos 1 d., iki to termino buvo ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Įstatymas leidžia ginti daiktines teises tiek daikto savininkui, tiek teisėtam jo valdytojui. Byla buvo išnagrinėta 2025 m. liepos 14 d. posėdyje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bylos procesas ilgai truko be pagrindo. Procesinės pareigos elgtis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis) pažeidimas turi būti vertinamas kartu su konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir realiomis pasekmėmis kitai proceso šaliai, be kita ko, ar dėl tokių veiksmų iš tiesų susidarė papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurios priešingu atveju nebūtų atsiradusios. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, rodančių, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atliko procesines pareigas ir pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, nenustatė (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad dėl nesąžiningų ieškovo procesinių veiksmų jis patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, turėjo rengti papildomus procesinius dokumentus, t. y. pateikti nuomonę dėl ekspertizės paskyrimo byloje, dalyvauti teismo posėdyje. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
27. Atsakovo 2025 m. liepos 14 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų ir įrodymų pridėjimo prie bylos nurodoma, kad šioje byloje atsakovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą, tripliką ir atstovaujant teisme suma yra 800 Eur. Iš 2025 m. liepos 11 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 938681, matyti, kad 800 Eur apeliantas sumokėjo už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Nėra išskirta, kokia konkrečiai išlaidų dalis yra patirta teikiant nuomonę dėl ekspertizės paskyrimo ar atstovaujant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apeliantas nepagrindė, jog tam tikra nurodytų išlaidų dalis yra susijusi su ieškovo sudaryta preliminaria turto pirkimo–pardavimo sutartimi, turto pardavimu ar ieškovo procesiniu elgesiu bylos nagrinėjimo metu. Duomenų, patvirtinančių, kad dėl minėtų aplinkybių apeliantas būtų patyręs didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei nurodyta jo pateiktuose įrodymuose po to, kai ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko šalis prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatytas ieškovo nesąžiningumas pareiškiant ieškinį.
28. Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nebuvo nustatyta, jog ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, ar kad procesas iki ieškovo daiktinių teisių pasikeitimo vyko be pagrindo. Bylinėjimosi išlaidos paprastai paskirstomos pagal tai, kuri iš šalių laimi bylą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kieno naudai baigėsi byla, todėl teismas pagrįstai šalis paliko prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas ir pagrįstai nusprendė šalis palikti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
31. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.