- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2-1325-475/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18620-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- Z. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Redvita Vladarskytė
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant vertėjai Violetai Dobrovolskienei, ieškovei Z. J., jos atstovei advokatei Redvitai Vladarskytei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. J. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buto (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas - Kauno miesto savivaldybė. Butas ieškovei buvo suteiktas 1986 m. apsikeitimo orderio pagrindu. Ieškovė nuo 1986 m. gyvena nuomininko teisėmis. Paskelbus apie LR Butų privatizavimo įstatymą ieškovė nutarė privatizuoti nuomojamą butą, tuo tikslu 1991 12 20 kreipėsi į atsakovo Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą dėl nuomojamo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, užpildė prašymą, kuriame išreiškė valią įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamas patalpas, pateikė pilnamečių šeimos narių sutikimą dėl buto privatizavimo ieškovės vardu, sumokėjo buto įkainavimo akte nurodytas sumas. Ieškovė paaiškino, kad daugiau jokios informacijos apie trūkstamus dokumentus ar tolimesnius veiksmus, vykdant privatizavimo procedūras negavo, todėl manė, jog privatizavimo procedūra buvo baigta. Butas liko neprivatizuotas ne dėl buto nuomininkės kaltės, o dėl privatizavimo procedūrą turėjusios atlikti institucijos neveikimo. Valia dėl buto privatizavimo buvo išreikšta laiku ir tinkamai, privatizavimo procedūros buvo pradėtos galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui, todėl civiliniai teisiniai santykiai dėl nuomojamo buto privatizavimo susiklostė galiojant LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatoms. Ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, o buto nuomininkė - ieškovė buvo tinkamas privatizavimo subjektas.
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atstovė nurodė, kad ieškovė 1991 12 20 pateikė prašymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Paaiškino, kad buvo parengtas buto (duomenys neskelbtini), įkainavimo aktas, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Buvo parengta buto techninės apskaitos byla. Tačiau dėl kokių priežasčių ieškovė neužbaigė buto privatizavimo procedūros Kauno miesto savivaldybei nėra žinoma. Teigia, kad pati ieškovė nesirūpino ginčo buto privatizavimo eiga, netinkamai įgyvendino įstatymo jai suteiktą subjektinę teisę. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė per ieškinio senaties terminą nesiekė apginti savo subjektines teises, tačiau turėjo tai daryti, jeigu manė, kad savivaldybės institucija neveikimu atsisako leisti privatizuoti ginčo patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 (Žin., 1997, Nr. 39-955) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (toliau - Butų privatizavimo įstatymas) pilna apimtimi galioja tik iki 1998 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad Įstatymas negalioja po jo panaikinimo atsiradusiems teisiniams santykiams. Tačiau ieškovė teigia, kad dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ji turėjo teisę privatizuoti butą ir buvo pradėjusi privatizavimo procedūrą. Todėl sprendžiant ginčą privaloma išsiaiškinti ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą - t.y. nustatyti kad buvo visos būtinos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos, o būtent: a) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 str.); c) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L.. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nuo 1986 metų gyvena ginčo bute (b. l. 11) ir tarp ieškovės bei atsakovo susidarę faktiniai nuomos santykiai (b.l. 11, 17-18). Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė. Tai reiškia, kad sutinkamai su Įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies nuostatomis ieškovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą. Ginčo butas nėra įrašytas į Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą, o atitinka Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų objektų požymius, todėl konstatuotina, kad gali būti ir privatizavimo objektu. Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė, dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į atsakovą, paduodama pareiškimą ir kitus dokumentus dėl buto privatizavimo (b.l. 9-10). Buvo parengtas Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktas (b.l. 14). Ieškovė sumokėjo buto įkainojimo akte nurodytas sumas Kauno miesto valdybai (b.l. 25-27). Be to, buvo užvesta Buto techninės apskaitos byla, kurioje Z. J. nurodyta kaip buto savininkė (b.l. 20-24). Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovė įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo buto privatizavimo procedūrą, ir taip tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (LR CPK 177, 178, 185 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką; teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-254/2008; kt.).
1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr.3K-3-254/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.).
Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (LR CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (LR CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. LR CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.
Atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovė praleido ieškininės senaties terminą (10 metų) ginti savo pažeistas teises per teismą ir prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol nepatvirtintas Buto įkainojimo aktas tol negalima vykdyti kitų privatizavimo procedūrų) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2010). Taigi atlikusi jai institucijos nurodytus veiksmus, t.y. pateikusi prašymą dėl buto privatizavimo bei kt. dokumentus, sumokėjusi Buto įkainojimo akte nurodytas sumas, ieškovė turėjo pagrindą tikėti valstybės institucija - Kauno miesto savivaldybe, kad ji baigs pradėtą buto privatizavimo procedūrą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra nurodęs, kad šios teisės normos paskirtis – sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti Butų privatavimo įstatymui nustojus galioti. Pagal šią teisės normą teismine tvarka galima apginti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Ši teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti (parduoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-98/2002; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002; kt.).
Teismas nustatė, kad ieškovė išreiškė savo valią dėl ginčo buto privatizavimo, t.y. 1991 12 20 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl ginčo buto privatizavimo. Atsakovas sudarė buto įkainojimo aktą, tačiau dėl nežinomų priežasčių jo patvirtino. Ieškovė sumokėjo buto įkainojimo akte nurodytas sumas. Kadangi daugiau nurodymų iš privatizavimą vykdančios institucijos negavo, tikėjosi, kad buto privatizavimo procedūra baigta. Kodėl nebuvo iki galo atliktos privatizavimo procedūros, t.y. patvirtintas buto įkainojimo aktas ir pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas atsiliepime nenurodė, jo atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti. Apie tai, kad ieškovės teisės pažeistos, ieškovė sužinojo tik 2008 m. gavusi atsakymą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus, kuriame nurodyta, jog duomenys apie tai, kad ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo yra išlikę, tačiau privatizavimo procedūra nėra baigta (b.l. 8). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė nepraleido senaties termino ginti savo pažeistas teises teisme.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė išreiškė valią privatizuoti iš atsakovo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atliko įstatyme numatytus veiksmus, jos kaltė dėl to, kad buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta, nenustatyta, todėl ieškovei pripažintina teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.
Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 133,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 6) ir 2000,00 Lt už teisinę pagalbą (b.l. 61) (LR CPK 88 str., 93 str.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teisę privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, buveinė - Laisvės al. 96, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, ieškovės Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 133,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų, 00 ct) už teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, buveinė - Laisvės al. 96, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, valstybės naudai 11,28 Lt ( vienuolikos litų, 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105, Kaunas, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.