Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2017-03-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 160 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis bei įpareigoti tęsti mokslą;

2) 2020-03-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, arba mokytis;

3) 2022-06-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, viso bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022-10-26 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirta nuteistajam papildoma pareiga – gydytis nuo alkoholizmo, kai jis sutinka, 2023-03-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui. Nustatyta, kad jis 2023 m. gegužės 2 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą sugyventinės A. G. atžvilgiu, t. y., tyčia, vieną kartą ranka sudavė A. G. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis G. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad, kilusio konflikto tarp jo ir sugyventinės metu, supykęs dėl nukentėjusiosios žodžių, trenkė kumščiu A. G. į veidą, dėl ko nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2023 m. gegužės 2 d., apie 21.00 val., ji su savo sugyventiniu susiginčijo dėl asmeninių priežasčių, dėl ko šio konflikto metu, G. J. jų namų virtuvėje, jai sėdint ant fotelio savo dešinės rankos kumščiu jai vieną kartą trenkė į veido sritį. G. J. pataikė jai į lūpą ir ją prakirto. Po smūgio ji nenukrito, sąmonės neprarado, liko sėdėti fotelyje. Lūpa kraujavo, jautė fizinį skausmą. Jei vertintų skausmą skaičiumi, tai maždaug būtų 7 iš 10. (b. l. 21-24).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 3 d., apie 16.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie dirbančių pareigūnų ekipažo priėjo socialinė darbuotoja L. Č., kuri nurodė, jog apsilankymo metu šeimoje buvo nustatytas pasitvirtinęs SAA atvejis, prašė pagalbos. Nuėjus socialinės darbuotojos nurodytu adresu, t. y. į 3 numeriu pažymėtą butą, pasitiko A. G., kuri nurodė, jog vakar – 2023 m. gegužės 2 d., kilus konfliktui tarp jos ir jos sugyventinio G. J., šis moteriai vieną kartą savo dešine ranka trenkė į veido sritį. Po smūgio jai buvo prakirsta lūpa, ji jautė fizinį skausmą. Paklausus G. J. apie įvykio aplinkybes, šis patvirtino, jog smurtavo prieš A. G. (b. l. 4-7).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad sužalota A. G. apatinė lūpa (b. l. 10-13).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta A. G.. A. G. apatinė lūpa yra praskelta ir patinusi (b. l. 35-37).

Specialisto išvadoje Nr. G 266/2023 (09) A. G. konstatuota muštinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2023 m. gegužės 2 d., vienu poveikiu (b. l. 45-46).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Įrodyta, kad G. J., tyčia, sudavė smūgį kumščiu į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei A. G. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veika padaryta recidyvisto.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis yra teistas už tyčinių nusikaltimų, tame skaičiuje ir už analogiško nusikaltimo prieš savo sugyventinę, padarymą, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes ( įtakos turėjo ir nukentėjusiosios netinkamas elgesys, suduotas vienas smūgis, nukentėjusioji į policiją nesikreipė ), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, įvertinęs byloje esančius duomenis, jog asmuo baustas administracine tvarka (b. l. 55-58), oficialiai nedirba (b. l. 59-60), teismas sprendžia, kad jam turi būti paskirta artima bausmės vidurkiui arešto bausmė.

Atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji toliau gyvena kartu, jie susitaikė, augina du mažamečius vaikus ( nors vaikams laikinai paskirta globa dėl šeimos socialinių įgūdžių stokos ), teismo manymu, galima atridėti paskirtos arešto bausmės vykdymą šešiems mėnesiams ir paskirti įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas mano, jog intensyvi priežiūra neturėtų būti skiriama, nes įstatymas suteikia teismui teisę spręsti, ar taikyti intensyvią priežiūrą, ar ne ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-97-697/2023 ).

Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( toliau-VGTPT ) pateiktas prašymas iš kaltinamojo G. J. priteisti 170, 37 Eur valstybės naudai už privalomą gynėjo ( teisme gynė skirtas advokatas J. G. ) dalyvavimą teisme netenkinamas.

Teismas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies tvarka, privalo spręsti klausimą dėl VGTPT patirtų išlaidų priteisimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog prašomos išlaidos buvo išmokėtos gynėjai ( pateikta tik preliminari pažyma, kuri vėliau bus tikslinama). Be to, byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, o šios kategorijos bylose kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas ( Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto tvarka ) ir valstybės pareiga yra užtikrinti kaltinamojo gynybą, neatsižvelgiant į jo norą turtėti gynėją, ar ne.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai paskirti 45 ( keturiasdešimt penkių ) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 ( trisdešimties ) parų arešto bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio1 dalį, 5 dalies 6 ir 10 punktus ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 ( šešiems ) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros.

G. J. paskirti pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

VGTPT prašomų išlaidų dėl privalomo gynėjo dalyvavimo procese iš G. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.