Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundas dėl 2024 m. gegužės 9 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. nuteistas 2023 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. liepos 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 12 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 2 metai 1 mėnesis ir 3 dienos.

3. Nesutikdama su Komisijos priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, pakeitė Komisijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą ir nuteistajam V. R. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis V. R. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios esmingos, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. gynėjo advokato B. C. skundas atmestinas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo atstovo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam V. R. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas padarė teisingas ir motyvuotas išvadas apie tai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus V. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba. Lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti (yra gauta tai patvirtinanti pažyma), taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tai yra, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuobaudų neturi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau jis pataisos įstaigoje skatintas nebuvo, egzistuoja daug tiek statinių, tiek dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie nuteistojo elgesiui daro įtaką, apsauginių veiksnių nenustatyta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šiai išvadai iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, kadangi jam nustatomi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat nuteistojo atžvilgiu nustatoma daug dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi nestabilią/mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumų; dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; jam įtaką darė asociali grupė; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė nuteistojo veikla; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei resocializacijai ir nustatyti vertinant ne tik V. R. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis laikėsi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, todėl baustas nebuvo, tačiau nei karto nebuvo ir skatintas, kas rodo, jog nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo išskirtinai teigiamas, o tiesiog neutralus, tai yra V. R. elgesys nėra nuosekliai besikeičiantis teigiama linkme, jis tiesiog elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tokio elgesio tikimasi iš visų kalinių, nes tai atitinka jų pareigas pataisos įstaigoje, tačiau tai dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamą elgesį.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis teistumas V. R. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo tris kartus teistas, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Laisvės atėmimo bausmę V. R. atlieka už kelias nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, V. R. veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Skunde gynėjas nurodė, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau šios aplinkybės vertinamos kitų aplinkybių kontekste analizuojant nuteistojo elgesį, leidžia įžvelgti pažangą, todėl jos yra svarbios tolimesniame nuteistojo vertinime.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis iki šiol yra susikoncentravęs ties savimi, savo poreikiais bei yra linkęs pervertinti savo sėkmės galimybes. Toks nuteistojo elgesio ypatumas suponuoja prielaidą apie asmens nepakankamą mąstymo lankstumą bei kitų pozicijos priėmimą bei įsijautimą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Išvados apie nuteistojo resocializacijos sėkmę nepatvirtina ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju V. R. bus įdarbintas, pateikė tai patvirtinančią pažymą. Pažymėtina, kad tokios pažymos teismų praktikoje nėra sureikšminamos, kadangi negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje bendrovėje. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, V. R. darbinė patirtis laisvėje yra ganėtinai menka, stokojanti stabilumo, vyrauja ilgi nedarbo laikotarpiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaip nurodė pats V. R., jis turi apie 6 000,00 Eur finansinių įsipareigojimų. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai ir menka darbinė patirtis V. R. gali apsunkinti integraciją į visuomenę ir paskatinti pinigų prasimanyti neleistinais būdais, juolab, kad paskutiniuosius nusikaltimus V. R. ir įvykdė būtent dėl siekio pasipelnyti. Skundo argumentas, kad nuteistasis turi rūpintis sergančia motina, taip pat pats savaime nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes visos kitos byloje nustatytos aplinkybės to padaryti neleidžia.

12. Nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, kas iš esmės vertintina teigiamai, tačiau nuteistasis tuo pačiu adresu gyveno ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nuo nusikalstamo elgesio jo tai nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik gyvenamosios vietos egzistavimas gali veikti nuteistąjį išimtinai teigiamai ir užkardyti jo galimą pakartotinį nusikalstamą elgesį ateityje. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo įžvalga, kad būtent minėtame nuteistojo močiutei priklausančiame būste jis ir vykdė nusikalstamas veikas – bute laikė psichotropines medžiagas, toje pačioje aplinkoje jas ir platino, todėl grįžimas į tą pačią aplinką netgi gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo gynėjo skundo teiginiu, kad Komisijos sprendimas turi prioritetą prieš teismo procesinį sprendimą. BVK 85 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui kartu su nuteistojo asmens byla. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Taip pat BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo gynėjo teiginys prieštarauja imperatyviam teisiniam reglamentavimui, todėl skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas turi prioritetą prieš skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį atmetamas kaip nepagrįstas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

14. Pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas yra taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Manytina, jog Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės V. R. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, jo sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo V. R. gynėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.