- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-23
- Bylos Nr.
- 2-161/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas (pran.), Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autovytaras“
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, UAB ,,Sostena“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovytaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutarties, kuria panaikintos atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-666-34/06 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovytaras“ ieškinį atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos dėl atviro konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, UAB ,,Sostena“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Autovytaras“ 2005 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.4-408 patvirtintų atviro konkurso sąlygų nuostatas, įtvirtintas trečiojo skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ penktajame punkte; 2) panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2005 m. spalio 14 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atmesti UAB „Autovytaras“ konkurso pasiūlymą dėl neatitikimo kvalifikacijos reikalavimams bei atsakovo sprendimus dėl preliminarios pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo; 3) įpareigoti atsakovo viešojo pirkimo komisiją priimti sprendimą - UAB „Autovytaras“ kvalifikaciją pripažinti atitinkančia konkurso sąlygas.
Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti viešojo pirkimo, vykdomo pagal konkurso sąlygas, patvirtintas tarnybos vado 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.4-408, procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą Valstybės sienos apsaugos tarnybą sustabdyti viešojo pirkimo, vykdomo pagal konkurso sąlygas, patvirtintas tarnybos vado 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.4-408, procedūras. Teismas taip pat įpareigojo ieškovą UAB „Autovytaras“ iki 2005 m. gruodžio 12 d. įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 500 000 Lt arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimą ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
2006 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė panaikinti 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos buvo įpareigotas sustabdyti viešojo pirkimo procedūras.
Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas per nustatytą terminą teismo reikalavimo - pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – neįvykdė, todėl CPK 147 straipsnio antrosios dalies pagrindu laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Autovytaras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas 2006 m. sausio 25 d. nutartį, pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, o taip pat civilinio proceso principus ir tikslus. Apeliantas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra esminė sąlyga jo teisei į teisminę gynybą užtikrinti, užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, t.y. tinkamą teisės kreiptis į teismą (CPK 5 str.) įgyvendinimą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nebus pilnutinai pasiekiami CPK antrajame straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Teisė kreiptis į teismą apima ir tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, o teisingumas gali būti įvykdytas tik tuomet, kai bus operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Teismo įpareigojimai turi būti ekonomiški ir proporcingi siekiamiems tikslams, kad asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų neproporcingai suvaržyta. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į UAB „Autovytaras“, kaip ūkio subjekto, ūkinės-finansinės veiklos planingumą bei atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo sumos dydį, nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti buvo akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties UAB „Autovytaras“ neturėjo objektyvios galimybės jį įvykdyti. Be to, įvykdžius tokį reikalavimą, UAB „Autovytaras“ patirtų neproporcingų nutarties tikslams nuostolių. Apeliantas pažymi, kad grynųjų pinigų sumokėjimas į banko depozitinę sąskaitą ar garantijos pateikimas yra brangiausios prievolių užtikrinimo priemonės, todėl labiausiai pažeidžia UAB „Autovytaras“ teises ir teisėtus interesus. Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl pačios ekonomiškiausios ieškovo atžvilgiu atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad teismo pritaikytos tokio masto laikinosios apsaugos priemones proporcingos siekiamiems tikslams ir nepažeidžia atsakovo turtinių teisių. Ginčijamas viešasis pirkimas ir numatyta pasirašyti sutartis yra finansuojami Europos Sąjungos Šengeno priemonės lėšomis. Sutartys dėl 2004 metų projektų, finansuojamų Šengeno priemonės lėšomis, įgyvendinimo turi būti pasirašytos ir lėšos įsisavinamos iki 2006 m. gruodžio 31 d. Jei sutartis su konkursą laimėjusiu subjektu nebus pasirašyta ir iki 2006 m. gruodžio 31d. lėšos nebus įsisavintos, jos pasirašymas vėliau nebus galimas, t.y. Europos Sąjungos Šengeno priemonės lėšos, skirtos Šengeno priemonės parengtam projektui, liks nepanaudotos ir turės būti grąžintos į Europos Sąjungos biudžetą. Viešasis pirkimas tokiu atveju turės būti nutrauktas, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo šeštojo straipsnio trečiosios dalies nuostata, arba paramos gavėjas turės finansuoti sutarties įgyvendinimą savo, o šiuo atveju Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Kadangi šiuo viešuoju pirkimu perkamos paslaugos nebus suteiktos, o Lietuvos Respublika neturės galimybės šios sutarties finansuoti savo lėšomis, bus patirtas 9 123 031 eurų nuostolis. 7 731 382 eurų šios sumos yra finansuojama Šengeno priemonės, 1 391 649 eurų - Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Be to, nebus įgyvendintas numatytas tikslas - užtikrinti išorinės Europos Sąjungos sienos saugumą pagal Šengeno aquis nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą.
Tretysis asmuo nurodo, kad teismas pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Autovytaras“, nesutikdamas su teismo paskirtu atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo būdu, turėjo apskųsti teismo nutartį, kuria toks įpareigojimas jam nustatytas. Atsakovas pažymėjo, kad šis teismo įpareigojimas užtikrina kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, įgyvendina šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principus, riboja ieškovo galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Sostena“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
Tretysis asmuo nurodo, kad ieškovo UAB „Autovytaras“ teiginys, kad skundžiama nutartimi pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, yra nepagrįstas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo siekti šalių interesų pusiausvyros, tad Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gruodžio 15 d. nutartyje, kuria buvo atmesti atskirieji skundai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, išaiškino atsakovo teisę CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti teismui prašymą dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. CPK 147 straipsnio antroji dalis nustato imperatyvų reikalavimą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jei asmuo, kuris turi sumokėti pinigus galimam žalos atlyginimui užtikrinti, neužtikrina galimos žalos atlyginimo teismo nustatyta tvarka. Ieškovas negali ginčyti paties užtikrinimo paskyrimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Būtent šios proceso teisės normos pagrindu pirmosios instancijos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pareikalavo iš ieškovo UAB ,,Autovytaras“ nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Dėl šios nutarties, kaip ir dėl bet kurios pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galėjo būti duodamas atskirasis skundas (CPK 151 str. 1 d.). Tačiau ieškovas atskiruoju skundu šios nutarties, taigi ir jos dalies dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neapskundė. Pagal CPK 147 straipsnio antrosios dalies nuostatą, jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Taigi ieškovas, nors ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau neapskundęs nutarties, kuria toks įpareigojimas nustatytas, turėjo tokį įpareigojimą vykdyti. Tokio įpareigojimo neįvykdymo pasekmės, kurias imperatyviai nustato įstatymas, ir yra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra priimta, tinkamai pritaikius proceso teisės normas, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu ieškovo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumos dydžio, termino pateikti tokį užtikrinimą trukmės, tokio įpareigojimo ekonomiškumo ir pagrįstumo, o taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo negali būti nagrinėjimo dalyku, sprendžiant Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Šios aplinkybės yra Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusios 2005 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei pareikalauta pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pagrindas, todėl jos iš naujo negali būti nagrinėjamos (CPK 18 str.).
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą.