- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-214/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 132 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams,
- pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dviems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Iš A. Č. priteista V. Ž. 2933,91 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Iš A. Č. priteista A. R. 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Taip pat iš A. Č. priteista Valstybinei ligonių kasai (Gerosios Vilties g. 1a, LT-2009, Vilnius, į/k 9135167, atsiskaitomoji sąskaita 10002484333 AB banke „Hansabankas“, b. k. 73000) 3505,53 Lt nukentėjusiojo A. Ž. gydymosi ligoninės stacionare išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. nuteistas už tai, kad mušdamas A. Ž. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent 2007 m. liepos 16 d., apie 23-24 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Kuršių marių prieplaukoje stovėjusiame laive „Orka“ ir prieplaukos krantinėje, A. Č. , apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. Ž. metu tyčia kumščiu sudavė A. Ž. į veidą, dėl to A. Ž. pargriuvo, batais apautomis kojomis smūgiavo A. Ž. ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir ne mažiau kaip septyniolika kartų į kitas kūno vietas. Taip mušdamas sukėlė A. Ž. fizinį skausmą, padarė daugybines poodines kraujosruvas ant veido, poodines kraujosruvas ant kaklo priekinio paviršiaus, besiribojančio su krūtinės viršutine dalimi, nulaužė poliežuvio kaulo ragą, padarė daugybines poodines kraujosruvas ant krūtinės ląstos priekinio ir šoninio paviršiaus, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas ant rankų ir kojų, taip nežymiai A. Ž. sužalojo.
A. Č. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo atėmė A. Ž. gyvybę, o būtent 2007 m. liepos 16 d., apie 23-24 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) Kuršių marių prieplaukoje stovėjusiame laive „Orka“ A. Č. , apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. Ž. metu tyčia kumščiu sudavė A. Ž. į veidą, dėl to A. Ž. aukštielninkas pargriuvo ant laivo denio ir susižalojo galvą. Dėl griuvimo ant kieto paviršiaus atsirado kraujosruva dešinio smilkinio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sumušimas ir išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu. Nuo galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, o tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, A. Ž. 2007 m. liepos 18 d. mirė.
Šalies argumentai
A. Č. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-07 nuosprendį pakeisti ir jam, pripažintam kaltu pagal BK 132 str. 1 d., 140 str. 1 d., paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, taip pat panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei sumažinti V. Ž. ir A. R. priteistas neturtines žalas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė neturėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jis neneigė, jog alkoholį vartojo prieš įvykį, tačiau išgėręs du bokalus alaus, girtas nesijautė. Lengvas girtumas buvo nustatytas dėl to, kad jis kitos dienos rytą buvo išgėręs 100-150 g. degtinės. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl jo išgerto alkoholio kiekio. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusįjį sužalojo dėl asmeninių paskatų, nes nukentėjusysis pirmas jį pastūmė.
Nuteistasis skunde teigia, kad remiantis ekspertų išvadomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiajam A. Ž. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik nuo jo suduotų smūgių, bet ir pačiam nukentėjusiajam griūnant. Nors šiuo atveju suduotų smūgių skaičius nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 str. 1 d. ir 132 str. 1 d. įtakos neturi, tačiau aukščiau minėtų aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors tai turėjo įtakos skiriant bausmę.
Apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas pažeidė BK 55 str. nuostatas, nes šioje dalyje savo sprendimo nemotyvavo. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam pagal BK 132 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., minėtų straipsnių sankcijos numato bausmės rūšis nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teigimu, pagal minėtus straipsnius yra galimas nukentėjusiojo ir nuteistojo sutaikymas, tokia galimybe jis bandė pasinaudoti, tačiau nepavyko susitaikyti, nes nukentėjusieji reikalavo visiškai pripažinti ir iki teismo nuosprendžio paskelbimo atlyginti visą žalą, o tokios galimybės ir teisinio pagrindo pilnai pripažinti ieškinį ir jį atlyginti nebuvo.
Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės, pažeidė CK 6.250 str. nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu. Valstybės kaltintojui pakeitus kaltinimą iš itin sunkaus į neatsargų ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, bei nepavykus susitaikyti su nukentėjusiuoju, atsižvelgus į jo kaltės formą, sunkumo laipsnį, neturtinės žalos dydis turėjo būti ženkliai sumažintas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad V. Ž. su nukentėjusiuoju A. Ž. buvo išskyrę, ir nors V. Ž. teigimu jie vedė bendrą ūkį, tačiau jos elgesys A. Ž. atžvilgiu po įvykio buvo netinkamas. Tos dienos įvykiai rodo, kad ji, palikdama savo vyrą A. Ž. laive „Orka“ visiškai girtą, buvo jam abejinga, ji nesidomėjo kada ir kaip vyras grįžo namo ir kodėl jis buvo rastas sužalotas gulintis koridoriuje, kitą rytą ji nesistengė padėti vyrui, o paliko jį išeidama į darbą, be to, greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta kitų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto manymu, V. Ž. pareikštas ieškinys tenkintinas ne didesne kaip 10 000 Lt suma arba visiškai atmestinas.
Nuteistojo teigimu, A. R. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti taip pat mažintinas atsižvelgus į kaltė formą bei dukters bendravimą su tėvu - nukentėjusiuoju A. Ž. . Pati A. R. pripažino, kad su tėvu artima nebuvo, apie tėvo mirtį sužinojo iš svetimų žmonių, prie jo laidojimo išlaidų neprisidėjo, civilinį ieškinį pareiškė, nes taip jai patarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai priteisto civilinio ieškinio (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).
Apygardos teismas, ištyręs nuteistajam A. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal BK 132 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Nuteistojo kaltė padarius šiuos nusikaltimus įrodyta pačio nuteistojo parodymais apie įvykio aplinkybes, parodymų patikrinimo vietoje, asmens kratos protokolais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kitais teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Nuteistasis A. Č. kaltės padarius šiuos nusikaltimus apeliaciniame skunde neginčija, todėl įrodymai, patvirtinantys nuteistojo kaltę, bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nesvarstomi.
Apeliantas skunde nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažintas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.). Bylą nagrinėjant teisme jis neneigė, jog alkoholis buvo vartojamas prieš įvykį, tačiau išgėręs du bokalus alaus nesijautė girtas. Lengvas girtumas buvo nustatytas dėl to, kad jis kitos dienos rytą buvo išgėręs 100-150 g. degtinės. Tačiau iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei pačio nuteistojo parodymų matyti, kad 2007 metų liepos 16 d. Juodkrantėje, laive „Orka“, vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo S. K. , A. Ž. su žmonomis, A. Ž. žmonos draugė. Iš liudytojų S. K. , D. Ž. parodymų matyti, kad minėtame laive buvo išgėrinėjama, ko neneigia ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad išgėrė du bokalus alaus. Liudytojas S. K. parodė, kad A. Č. su juo gėrė degtinę. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. Ž. lavono kraujyje rasta 1,08 proc. etilo alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis). 2007-07-18 A. Č. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (t. 2, b.l. 20). Iš paties nuteistojo A. Č. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad muštynių metu jis buvo išgėręs. Taigi, apygardos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistojo parodymus, liudytojų V. Ž. , S. K. , D. Ž. , N. K. , E. J. parodymus, pagrįstai konstatavo, kad įvykio vakarą buvo girtaujama, alkoholį gėrė ir nuteistasis A. Č. , ir nukentėjusysis A. Ž. . Iš bylos duomenų matyti, kad tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo girtumas buvo viena iš priežasčių, sukėlusių jų tarpusavio konfliktą, susistumdymą ir vėlesnes grumtynes, kurių metu nukentėjusiajam A. Ž. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę pastarojo mirtį. Todėl, apygardos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo A. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Taip pat, kolegijos manymu, apygardos teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo padarymo motyvus, faktines bylos aplinkybes, nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistajam A. Č. paskyrė tinkamą bausmę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, A. Č. apygardos teismo buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo (BK 140 str. 1 d.) ir neatsargaus nusikaltimo (BK 132 str. 1 d.) padarymą, t. y. nukentėjusiajam padarė nežymų sužalojimą bei dėl neatsargumo šiais savo veiksmais atėmė nukentėjusiajam gyvybę. Iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad A. Č. , supykęs ant A. Ž. , neapsiribojo jo pastūmimu ar vieno smūgio sudavimu. A. Č. jau gulintį ir nepajėgiantį apsiginti nukentėjusįjį mušė apautomis batais kojomis, sudavė A. Ž. smūgius į įvairias kūno vietas, mušė A. Ž. tol, kol šis nebesugebėjo atsikelti, ir tai padarė dėl nereikšmingos priežasties – už tai, kad nukentėjusysis neįleido nuteistojo į laivą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Č. ikiteisminio tyrimo pradžioje melavo ir prisipažino sudavęs tik vieną smūgį. Tačiau, susipažinęs su teismo medicinos specialisto 2007-07-19 išvada, kurioje nurodytas žymiai didesnis A. Ž. padarytų sužalojimų skaičius (t.1, b. l. 13, t. 3, b. l. 36), nuteistasis parodė, kad sudavė nukentėjusiajam A. Ž. didesnį smūgių skaičių. A. Č. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 72). Apygardos teismas A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažino jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, atsižvelgdamas į veikų padarymo būdą, žalingų pasekmių turinį, nusikaltimų tikslą sužaloti nukentėjusįjį ir nereikšmingą smurto priežastį, A. Č. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Be to, apygardos teismas, A. Č. taikydamas baudžiamojo įstatymo (BK 54 str., 61 str. 63 str.) nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.
Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pažeidė BK 55 str. nuostatas, nes įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam pagal BK 132 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., gali būti skiriamos bausmės ir nesusijusios su laisvės atėmimu. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, privalo motyvuoti šį savo sprendimą. Tačiau, kolegijos manymu, šios įstatymo nuostatos nuteistojo atžvilgiu šioje byloje netaikytinos. A. Č. nuteistas ne tik už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kas minima BK 55 str. ir nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, bet ir už neatsargų gyvybės atėmimą. Taigi, kolegijos manymu, teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo principais, įtvirtintais BK 54 str., 61 str. Taip pat, teismas, skirdamas tokias bausmes ir jas subendrindamas apėmimo būdu, BK 63 str. nuostatų nepažeidė. Teismas, skirdamas nuteistajam A. Č. laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, įvertino bylos aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad nuteistasis, pavartodamas nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, neatsargiai atėmė pastarojo gyvybę, kas sukėlė nepataisomas pasekmes.
Tačiau, kolegijos manymu, tenkintinas nuteistojo skundas dėl nukentėjusiosioms V. Ž. ir A. R. priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 str. nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismas iš A. Č. priteisė nukentėjusiajai V. Ž. 50 000 Lt ir A. R. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas netinkami įvertino iš A. Č. priteistinos neturtinės žalos dydžio kriterijus. Taip, iš bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. ir A. Ž. santuoką 1997-05-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutraukė (t. 1, b. l. 70), nors V. Ž. teismui pateikė santuokos sudarymo akto įrašą Nr. 1873, kuriame pažymėta, jog Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje žymos apie santuokos nutraukimą nėra (t. 3, b. l. 56). Taip pat byloje yra duomenų, kad nuteistasis A. Č. dalį nukentėjusiajai V. Ž. padarytos žalos atlygino. 2007-11-06 V. Ž. iš A. Č. gavo 5000 Lt (t. 3, b. l. 4). Be to, atkreiptinas dėmesys į A. Ž. elgesį su nukentėjusiuoju A. Ž. po jo sužalojimo - ji, palikdama savo vyrą A. Ž. laive „Orka“ visiškai girtą, buvo jam abejinga, ji nesidomėjo kada ir kaip vyras grįžo namo, ir kodėl jis buvo rastas sužalotas gulintis koridoriuje, kitą rytą ji nesistengė padėti vyrui, o paliko jį išeidama į darbą, be to, greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta kitų asmenų. Iš bylos taip pat matyti, kad teisiamojo posėdžio metu A. R. parodė, jog pas tėvą į Juodkrantę atvykdavo su šeima, kai tik būdavo galimybė, paskutinį kartą su juo matėsi prieš dvejus metus iki jo mirties. Su tėvu ryšį palaikydavo telefonu, tėvas kartais padėdavo materialiai. Pas A. R. į Kretingą A. Ž. buvo atvykęs prieš 17 metų, per vestuves (t. 2, b. l. 143). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad civilinį ieškinį jai pasiūlė pareikšti policijos pareigūnas. Be to, kolegija, mažindama priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertina susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose bei atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms atsirado dėl neatsargių nuteistojo nusikalstamų veiksmų.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįsta išvada, kad V. Ž. ir A. R. priteistos neturtinės žalos dydžiai yra per dideli ir neteisingi, todėl jie mažintini, nustatant, kad iš A. Č. nukentėjusiosioms V. Ž. priteistinas 30 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, o A. R. – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuteistojo A. Č. priteisti nukentėjusiajai V. Ž. 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir nukentėjusiajai A. R. 10000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.