Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Be to, K. K. 2013 m. liepos 18 d., apie 6.00 val., būdama kartu su R. V. viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam užmigus, pagrobė nukentėjusiam R. V. priklausantį turtą, o būtent: 200 litų (56.92 eurų), 1500 litų (426,89 eurų) vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB 7,7“ bei 150 litų (42,69 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X1-01“, tuo nukentėjusiajam R. V. padarydama 1850 litų (526 eurų) turtinę žalą.

Apklausta kaip kaltinamoji K. K. kalta prisipažino, tik nepripažino kaltės dėl organizuotos grupės. Ji parodė, kad O. Š. pažįsta nuo tada, kai su ja atlikinėjo bausmę Panevėžio pataisos namuose, žinojo, kad O. Š. dirbo prostitute, o apie R. G. sužinojo tik jai pareiškus kaltinimą. 2013 metais su K. J. vyko du kartus į Vilnių jo pageidavimu, nes jis ieškojo merginų, kurios norėtų dirbti prostitutėmis užsienyje. Kadangi be O. Š. ji pažinojo ir daugiau tokių merginų, sutiko važiuoti į Vilnių, nes iš K. J., už supažindinimą su tomis merginomis tikėjosi gauti kažkokį atlygį. Nuvažiavę į Vilnių stoties rajone sutiko O. Š. ir kitas merginas, kurių vardų neprisimena. Ji K. J. pavedimu turėjo tik paklausti, ar merginos sutinka važiuoti dirbti į užsienį prostitutėmis. Apie darbo sąlygas ji žinojo nedaug, tačiau K. J. sakė, jog darbas legalus. O. Š. sutiko važiuoti dirbti ir iš karto pasidomėjo, ar ten galės gauti narkotikų. Ji žinojo, kad O. Š. vartoja narkotikus, nes ir po pabendravimo su K. J. O. Š. su K. J. nuvažiavo į taborą nusipirkti narkotikų. Po dviejų dienų O. Š. kažkur dingo, neatsiliepė į skambučius, todėl su K. J. vėl važiavo į Vilnių jos ieškoti. O. Š. buvo persigalvojusi dėl darbo užsienyje, bet paskui vėl sutiko važiuoti, tik iš karto paprašė narkotikų kelionei. Ji O. Š. atsakė, kad narkotikų parūpins K. J.. Ji smurto O. Š. atžvilgiu nevartojo, jos neįtikinėjo važiuoti. Jos manymu, ji nepadėjo K. J., o tik paklausė merginų dėl jų noro vykti dirbti prostitutėmis į užsienį. Kaip O. Š. išvažiavo iš Lietuvos į Vokietiją, ji nežino, nes dėl kelionės ji tarėsi tik su K. J.. Kadangi ji pati taip pat buvo išvykusi į Vokietiją, taip sutapo, kad grįžo į Lietuvą kartu su O. Š.. Kadangi O. Š. buvo bloga dėl prasidėjusios abstinencijos, tai yra negaunant narkotikų, su ja nebendravo.

Dėl kaltinimo įvykdžius vagystę pripažįsta, tik sunkiai prisimena detales. Prisimena, kad nukentėjusįjį sutiko gatvėje, su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) viešbutį, ėjo norėdama išgerti, o nukentėjusiajam užmigus, paėmė jo daiktus: telefoną „Nokia“, planšetinį kompiuterį „Samsung“ ir 200 litų. Sutinka, kad savo veiksmais nukentėjusiajam padarė 1850 litų vertės žalą.

Apklaustas K. J. parodė, kad prisimena, jog 2013 metais važiavo į Vilnių darbo reikalais, kartu pasiėmė ir K. K., nes ji norėjo važiuoti į Vilnių. R. G. yra jo pusseserė, žino, kad ji Vokietijoje turi viešnamį, tačiau ji neprašė atvežti merginų. Vilniuje jis pats užkalbino merginas, kurias pažinojo K. K., ir jų paklausė, kodėl jos dirba Lietuvoje nelegaliai, nes Vokietijoje gali prostitutėmis dirbti legaliai. Specialiai jis merginų neieškojo ir neatrinkinėjo, neprisimena, ar jas fotografavo. Išėjo sutapimas, nes kelios merginos turėjo pačios važiuoti į Vokietijos viešnamį, prireikus jam važiuoti į Vokietiją, jis su žmona ir K. K. atvažiavo į Vilnių, tačiau jo planai pasikeitė, jis turėjo dar keletą dienų būti Vilniuje, todėl K. K. kitu automobiliu išvažiavo į Vokietiją. Su juo į Vokietiją važiavo tik žmona ir O. Š., nes kita mergina atsisakė vykti. O. Š. atžvilgiu jokios prievartos nenaudojo, ji pati vyko savo noru, nes kelis kartus buvo sustabdę policijos pareigūnai, tačiau jokių pažeidimų nenustatė.

Narkotinių medžiagų O. Š. nepirkęs, nežino, ar ji vartoja narkotikus, neprisimena, kad prieš išvažiuojant į Vokietiją O. Š. būtų važiavusi į taborą pirkti narkotinių medžiagų. O. Š. kelias dienas dirbo pas R. G. viešnamyje, tačiau jis susipyko su pussesere dėl narkotinių medžiagų, nes ji rado kažkokias narkotines medžiagas, galbūt „žolę“, kurias galbūt jis buvo pasidėjęs po kilimėliu, kadangi anksčiau parūkydavo „žolę“. Mano, kad O. Š. melavo, kad jis jai parūpino narkotinių medžiagų.

Apklausta I. J. parodė, kad jos vyras K. J. pasiūlė važiuoti į Vokietiją pas jo pusseserę, todėl ji sutiko važiuoti, nors žinojo, kad kartu turėjo važiuoti dar kažkokie žmonės. Kai sutiko Oksaną, suprato, jog ji važiuoja dirbti į Vokietijos viešnamį. Iš jos elgesio nesimatė, kad ji nenorėtų važiuoti, nesimatė, kad ji būtų apsvaigusi nuo kokių nors narkotinių medžiagų. O. duodama parodymus prirašė daug nesąmonių.

2014-03-04 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp K. J. bei K. K. vykę šiuo laikotarpiu: 2013 m. rugpjūčio 10 d. 8:41:08 ir 15:28:27 val., 2013 m. rugpjūčio 11 d. 9:57:03, 9:59:47, 23:13:29, 23:30:22, 23:43:02 ir 23:44:27 val., 2013 m. rugpjūčio 13 d. 9:49:13 ir 13:07:25, kurių metu kalbama apie merginų paiešką bei jų gabenimą į Vokietiją (1 t., 115–125 b. l.).

Pokalbyje Nr. 5, užfiksuotame 2013-08-10, K. J. skambina K. K., kuri jį informuoja, jog skambino merginai, vardu O., kad ji jų lauks (1 t., 115–116 b. l.).

Pokalbyje Nr. 19, užfiksuotame 2013 m. rugpjūčio 10 d. 15:28:27 val., K. J. skambina K. K. ir prašo perduoti, kad jos būtų pasiruošusios, ir kad sužinojo, jog dvi paras nerandama I.. K. K. praneša, kad parinko rūbų ir grožybių pasipuošti. K. J. prašo paimti pigesnio tušo, lūpdažio, nagų lako (1 t., 116–118 b. l.).

Pokalbyje Nr. 29, užfiksuotame 2013 m. rugpjūčio 11 d. 9:57:03 val.., K. K. skambina K. J. ir pasakoja, kad vakar kalbėjo su mergina, vardu D., kad šiandien negali jai prisiskambinti, kad antros merginos rasti negali sako, kad „džiaugiamės vieną gavę, vis kapeika“ ir kad už ją Vokietijoje gaus pinigus (1 t., 118–119 b. l.).

Pokalbyje Nr. 194, užfiksuotame 2013 m. rugpjūčio 13 d. 12:08:58 val., K. J. skambina V. K.. K. J. pasakoja, kad yra Vilniuje, kad niekur nevažiuos, kol nepasirodys „kurva“, kad vartojantiems žmonėms susisuka smegenys, kad davė 100 litų, kad jį „išpiso“ kaip mažą vaiką, kad K. išvažiavo, kad ją įsodino vakar (1 t., 123–124 b. l.).

Pokalbyje Nr. 199, užfiksuotame 2013 m. rugojūčio 13 d. 13:07:25 val., K. J. skambina K. K. bei praneša, kad O. jau kartu su juo ( t.1, b. l. 124).

2014-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teisme apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji O. Š. parodė (jos parodymai perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu), kad 2013 m. Vilniaus stotyje užsiiminėjo prostitucija. Vieną dieną pamatė pažįstamą merginą, kuri užsiminė jai apie Vokietiją, bet labai abstrakčiai. Tai buvo A.. Pastaroji jai buvo užsiminusi, kad yra galimybė važiuoti dirbti į Vokietiją, nes ji ten turi pažinčių. Ten buvo galima užsiimti prostitucija. Ta A. sėdėjo kalėjime su viena mergina, kuri taip pat tuo užsiima ir kuri turi pažįstamų. Jai sakė, kad nebus jokios prievartos. Vieną dieną stotyje prie jos privažiavo mašina. Mašinoje pamatė K. K., kuri išlipo ir priėjo prie jos pakalbėti. Klausinėjo apie darbą, apie tai, ar vartoja narkotikus, ar užtenka pinigų. Taip pat paklausė, ar verta dirbti čia už kapeikas, pasakė, kad yra galimybė važiuoti į Vokietiją dirbti. K. buvo su K., kuris buvo mašinoje, dar ten buvo trečias asmuo. K. paklausė jos, ar norėtų važiuoti į Vokietiją gerai užsidirbti. K. tiesiai pasakė, kad važiuotų užsidirbti iš prostitucijos. Sakė, kad turi draugų viešnamyje. Ji jam pasakė, kad yra priklausoma nuo narkotikų. K. pasiūlė jai kelionei narkotikų susirasti pačiai, o Vokietijoje jis parūpins. Ji K. pasakė, kad pagalvos. Jie ten ir daugiau merginų kalbino stoties rajone. Jis kalbėjo su tokia I., fotografavo ir ją, ir I. su mobiliuoju telefonu. K. jai davė savo telefono numerį. Savo numerio ji jam pradžioje nedavė, bet po to jam paskambino, tai jos numeris pas jį užsifiksavo. Tada K. jai davė 20–40 Lt narkotikams nusipirkti, kad pataisytų sveikatą. Narkotikų jai reikėjo, kad kelionėje nebūtų abstinencijos. K. sakė, kad važiuos bet kuriuo atveju į Vokietiją. Jis jai davė laiko, porą dienų, pagalvoti, nes savaitgalį turėjo išvažiuoti. K. turėjo važiuoti su K.. Ji pati dvejojo, ar važiuoti. Šeštadienį jie ją pasigavo, bet ji jiems pasakė, kad jai reikia susitvarkyti reikalus – pasiimti daiktus, nusipirkti narkotikų. Tada šeštadienį ji nebesirodė stotyje, neatsakinėjo į skambučius. K. jai rašė SMS, prašė pakelti ragelį, pasikalbėti, buvo grasinimų iš K. pusės. Po to jis, matyt, žmonos telefoną naudojo, nes to numerio nepažinojo. Apie tai, kas vyksta, pasakė savo vyrui. Pasakė, kad ją nori išvežti į Vokietiją. Tuo metu jau nebegyveno namie, bet su vyru palaikė ryšius, ateidavo namo persirengti, pavalgyti. Vyrui pasakė, kad, jei ji dings, tai bus išvežta į Vokietiją. Pagalbos, sakė, dabar dar nereikia. Stotyje ji nebepasirodė. Su vyro pagalba norėjo gultis į psichiatrijos ligoninę, bet nepriėmė. Taigi, savaitgalį jos K. nerado, tačiau ją surado pirmadienį. Kai ji važiavo per stotį, K. pamatė, paliko mašiną neleistinoje vietoje ir su žmona pribėgo prie jos, paprašė eiti į mašiną pakalbėti. Jie stovėjo prie stoties, jis rėkė ant jos, kad slapstėsi. Sakė, kad Vokietijoje žmonės jau laukia, kad ji nerimtai į visa tai žiūri. Ji pradėjo verkti, žmona liepė K. pastatyti normaliai mašiną, matyt, norėjo leisti jai nusiraminti. Tada ji gražiai įkalbinėjo važiuoti į Vokietiją, sakė, kad jokios prievartos nebus, kad ji važiuos kartu. Grįžęs K. jos paprašė sėsti į mašiną ramiai pasikalbėti, atsiprašė, kad aprėkė. Sakė, kad žmonės iš Vokietijos spaudžia, o ji slapstosi. Tada jis paėmė jos daiktus ir nusivedė ją į mašiną. Ji prašė leisti nusipirkti dozę, bet K. atsisakė leisti, pasakė, kad pats nupirks dozę, nes nebepasitiki ja. Tada paėmė A., nuvažiavo į taborą. A. nupirko 10 dozių heroino už K. duotus 200 Lt. Su taksi į taborą vyko tik su A.. K. nevažiavo, bet pažadėjo A. parvežti dovanų, kad ją palydėjo iki taboro. Kai grįžo iš taboro, A. perdavė K. narkotikus. Tada K. paskambino iš Vokietijos, girdėjosi vyriškas balsas, tas vyras ant K. rėkė. K. pasakė, kad ją jau surado ir kad jau veš ją į Vokietiją. K. pasakė, kad jau dabar išvyksta į Vokietiją. Kai ją stotyje pagavo, jam sakė, kad neturi dokumentų, juos pasiėmė vyras, manė, kad taip išsisuks. Bet K. pasakė, kad išsiims laikiną dokumentą. Paskui ji prisipažino, kad turi asmens tapatybės kortelę, ir jie išvažiavo. Pradžioje nuvažiavo į mišką, ten jai leido pavartoti narkotikų. Po to juos stabdė policija, iškratė automobilį, Narkotikus ji pasislėpė, policija jų nerado, nes jos neapieškojo. Policija apieškojo tik mašiną. Po kelių skambučių policija juos paleido. K. ją pristatė, kad susipažino benzino „kolonėlėje“, kad ji paprašė pavežti. Policijai pasiskųsti bijojo, nes K. buvo šalia. K. minėjo, kad, jei ji kažką padarys, jam teks sėsti į kalėjimą, tai jai visus pirštus sulaužys. Taip sakė ir žodžiu, ir SMS žinutėmis. Todėl bijodama jo grasinimų nieko nesakė pareigūnams, nes K. yra labai agresyvus. Vokietijoje jie nuvažiavo į nedidelį miestelį. Kur jis yra, nežino, nes visą kelią miegojo. Ten buvo dviejų aukštų privatus namas, pirmame aukšte buvo viešnamis. Tai buvo legalus viešnamis, nes buvo iškaba. Lauke sėdėjo moteris, vardu A. (A.), taip pat lenkaitė L., o dar viena moteris nusileido į kiemą. Moteris prisistatė R. ir pradėjo ant K. bartis, kad pagaliau atvažiavo. K. važiuojant pasakojo, kad yra moteris, vardu R., kad ji yra lietuvė, kad turi viešnamį. Patikslina, kad Lietuvoje K. iš pradžių jai nesakė savo tikro vardo, prisistatė M., o tikrąjį vardą sužinojo, nes A. pradėjo K. vadinti K., o po to jį spontaniškai pašaukė K., tada ir suprato, koks jo vardas. Kai jie atvyko, moteris, pasivadinusi R., jai pasakė eiti į dušą, persirengti ir ruoštis darbui. A. ten buvo kaip ir vyresnioji, R. pasakė, kad ji jai duos nurodymus. R. aptarė su A., kokių daiktų jai reikia. Batus, sakė, kad turi, reikės tik kojinių nupirkti. A. jai davė naują peniuarą, sakė, kad pinigus už jį grąžins iš uždirbtų. R. nupirko kojines. R. pasakė, kad ji yra savininkė, todėl pinigus, kuriuos uždirbs iš prostitucijos, turės atiduoti jai. Ji išskaičiuos už buto nuomą, reklamą, maistą, procentas bus jai, o likusieji bus padėti į atskirus stalčius, skirtus merginoms. R. sakė, kad 50–60 % pinigų pasiliktų sau, o likusius dėtų į stalčius. Maistą galima buvo užsisakyti, bet ir už jį bus išskaičiuojami pinigai. Viešnamyje buvo trys darbo kambariai, kai klientų nebuvo, jos ten miegodavo. K. su žmona visą laiką buvo tame name. K. pasakė R., kad ji vartoja narkotikus, kad ją reiks jais aprūpinti. R. nebuvo patenkinta, kad jis turi tą priklausomybę. Tada jai liepė vartoti narkotikus namo priestate, nes policija dažnai tikrina namus. Truputį narkotikų turėjo su savimi. R. K. pasakė, kad jis pats turi galvoti, kaip ją aprūpinti narkotikais. Jie tame viešnamyje prabuvo apie dvi savaites, K. visą tą laiką buvo irgi ten, K. keletą kartų gavo jai narkotikų. K. pirko žolės, amfetamino iš jos uždirbtų pinigų. Kai jai po tam tikro laiko buvo labai blogai be heroino, nebegalėjo dirbti, todėl R. buvo nebepatenkinta, kad ji nedirba. Tada K. gavo jai heroino. Heroino K. atvežė vieną kartą bet didelę dozę. K. mokėjo už heroiną 100 eurų, 50 eurų ir trečią kartą 30 eurų. Mušti jos niekas nemušė. R. tik nepatenkinta buvo, kol ji buvo abstinencijos būsenos, sakė, kad čia ne viešbutis, kad ji turi dirbti. K. rėkė, kad ji turi prašyti arbatpinigių iš klientų, rėkė, kad nėra taip jau jai blogai, kaip ji įsivaizduoja. Jis reiškė nepasitenkinimą kad ji nedirba. Tai buvo jaučiama iš jo intonacijos. K., kaip supranta, norėjo parduoti ją R.. Po kelių dienų, kai jie atvažiavo pas R., K. su R. barėsi dėl jos mašinoje. Iš pokalbio suprato, kad K. nori grįžti į Lietuvą. R. su K. susipyko. R. jai po to pasakė, kad K. ją nori parduoti, o R. tokiais dalykais neužsiima ir su tuo nesutinka. K. prašė nemažos pinigų sumos. Bet R. pasakė, kad, jei K. nori, tai ji gali likti, dirbti, o suma už ją būtų sumokėta dalimis. Bet K. nesutiko. Kompromisų jie nerado. R. jai pasakė, kad jie nesutarė. R. ją įspėjo, kad ji gali neprivažiuoti iki Lietuvos, K. ją reikia parduoti, nes jam reikia pinigų ir jis stengsis ją parduoti kam nors kitam prostitucijai. R. jai tada pasakė, kad K. yra jos pusbrolis, kad ji gerai jį žino, kad jis turėjo anksčiau rūpesčių dėl merginų išvežimo į užsienį, kad jis yra teistas už tai. R. su A. tarėsi, kaip jai padėti. Matyt, R. buvo daugiau jos pusėje. R. norėjo pasilikti ją, kad dirbtų. Kai barėsi su K., girdėjo, kad R. apgaudinėja ją dėl pinigų, nes ji naujokė. Po barnio vakare, kai K. su žmona grįžo iš miesto, jie su R. vėl barėsi. Iš pradžių K. nieko jai nesakė, kad važiuos namo. Po dienos ar dviejų juos visus tris R. paryčiui išvarė. R. buvo prašiusi, kad K. nelaikytų narkotikų name, o laikytų priestate. R. pradėjo priekaištauti K., kad jis maitinasi iš jos pinigų, nesumoka, priekaištavo ir dėl narkotikų laikymo. Paryčiui juos R. išvarė. R. pradžioje pasakė, kad ji negalės pasilikti, pasakė, kad ji neišsiduotų. O išvakarėse K. jai užsiminė, kad jie išvažiuos. Priežasties nenurodė, pasakė, kad yra problemų. Pasakė, kad dar kitame mieste pasiims K.. R. juos išvarė, kai A. rado po kilimėliu narkotikus. R. A. paskambino, po to R. juos išvarė. Mano, kad K. ten juos laikė, nes jis jai duodavo dozėmis. Kitame mieste turėjo pasiimti K.. Atvažiavo į tą miestą. Ji jau nebežinojo, ko laukti, buvo palikta tame mieste mašinoje. Laukė jų iki ryto. Ryte jie atėjo, pamatė K., K. buvo kartu su žmona. Nežino, ar R. K. davė pinigų. K. jai tik pasakė, kad ji jam buvo nuostolinga, nes jis skolinosi pinigų benzinui atgal. Lenkijoje užsisakė pigiausio maisto, nes nebebuvo pinigų. Ji šiek tiek užsidirbo iš arbatpinigių, 80 eurų parsivežė. Tai buvo likę pinigai, atskaičius už maistą, narkotikus, cigaretes. Kai parvažiavo, ją paleido stoties rajone prie (duomenys neskelbtini). K. jai pasakė, kad R. toks žmogus, kad gali kreiptis į policiją, jis to bijojo. Tada jis ją mokė, ką turi kalbėti policijoje. Sakė, kad sakytų, jog jie susipažino degalinėje, kad ji prašėsi nuvežti į Vokietiją pas draugus, kad neturi pinigų. Tada sakė, kad ji pati paprašė leisti dirbti viešnamyje. Jai taip pat grasino, kad, jei ji prasitars apie tikrąsias priežastis, tai jis jai pirštus sulaužys, sakė, kad per ją jis turi skolų, sakė, kad blogo jai nieko nepadarė, sakė, kad yra sėdėjęs kalėjime, turi pažinčių. Jos asmens dokumentas buvo pas K., po to jis jį davė R., o R. jai jį atidavė nusirašiusi duomenis. Girdėjo, kaip K. sakė, kad nėra prasmės jam laikyti jos asmens dokumento, nes yra priklausoma nuo narkotikų, o taip pat nuo jo, nes tik jis gali parūpinti jai narkotikų. Tame viešnamyje savininkę vadino R., (duomenys neskelbtini). Kęsto mušama nebuvo. K. tik gąsdino, kad už tokius dalykus, kai ji slapstėsi, jai reiktų į dantis duoti.

Ji mažai pažinojo K., todėl bijojo važiuoti. Girdėjo, kad blogai elgiamasi su žmonėmis, kai išveža į Vokietiją. Girdėjo, kad yra išnaudojamos, mušamos. Klausinėjo merginų, ar važiuoti, merginos sakė atsisakyti. Jeigu K. jos nebūtų pagavęs, tikrai nebūtų važiavusi. Todėl ir slapstytis nuo jo pradėjo. Visa tai vyko 2013 metų pavasarį. Grįžusi į Lietuvą vėl dirbo stoties rajone, vartojo narkotikus (1 t., 173–177 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas tyrėją nukentėjusioji O. Š. (jos parodymai perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu), parodė, kad atliekant bausmę Panevėžio pataisos namuose susipažino su K. K.. 2003 metais išėjusi į laisvę nustojo vartoti narkotines medžiagas, gyvenimas pasikeitė, pradėjo mokytis, ištekėjo. Vėliau pradėjo vartoti heroiną, todėl pinigų klausimas tapo labai aštrus. Ji vėl pradėjo vogti, dirbo su „klofelinu“, pradėjo užsiiminėti prostitucija, įvairiais kitais būdais stengėsi gauti pinigų narkotikams. Maždaug tuo pačiu metu visiškai atsitiktinai stotyje sutiko K. K.. Tuo metu K. buvo kompanijoje su pažįstama A., pavardės neprisimena, ir vaikinu, kuris pirma prisistatė M. vardu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo vardas yra K.. Pamačius ją rūkančią prie kavinės jie priėjo ir užkalbino. Priėjusi K. iškart kreipėsi, sakydama, ko dirba stotyje už kapeikas, kai gali Vokietijoje už tą patį darbą gauti normalų uždarbį, dirbti su normaliais žmonėmis, gyventi normaliose sąlygose. Netrukus į pokalbį įsijungė K.. Jis kalbėjo apie tai, kad Vokietijoje yra moteris, lietuvė, kuri turi savo privatų biznį, kad viskas bus legalu, kad nebus jokių problemų su policija. Ji suprato, kad jis kalba apie darbą viešnamyje. K. minėjo, kad už darbą gaus 40–50% uždirbtų pinigų, kad su narkotikais problemų nebus, jei reikės – turės, jei norės, galės gauti vaistų ir išsigydyti. Atidirbti reikės tik kelionės išlaidas. K. kalbėjo, kad nebijotų, nes yra XXI amžius, niekas jėga nieko nelaiko, kad bus ne vienintelė mergina, kad, jei ji bijo, tai turi žinoti, jog važiuos ne viena, kartu važiuos K. ir daugiau merginų. K. nuolat primindavo, kad čia dirba už „kapeikas“, kad ten visai kitas vyrų europiečių kontingentas, kad ten vyrai pagarbiai žiūri į moterį. Jis kartu su K. įkalbinėjo ją važiuoti į Vokietiją, atrodė, kad jie žino atsakymus į visus jos klausimus ir išsakytas baimes ir abejones. Tuo jų pirmas susitikimas ir baigėsi. Ji matė, kad stotyje jie užkalbino daugiau merginų, ar kuri nors sutiko, nežino. Gal po poros dienų vėl sutiko K. ir K.. Jie privažiavo baltos spalvos lengvuoju automobiliu, tačiau modelio nurodyti negali, nes neprisimena. Nuleidus automobilio lango stiklą jos pasiteiravo, ar sutinka važiuoti. Ji atsakė, kad važiuos. K. ir K. išlipo iš automobilio. Visi užėjo į šalia esančią „bromą“, ten K. ją nufotografavo. Tą pačią dieną K. jai davė pinigų dozei. K. pasakė, kad atvažiuos jos pasiimti šeštadienį, kad atvažiuos kartu su žmona. Buvo kalbėta, kad drabužiais turės pasirūpinti K., o jai vėliau reikės grąžinti pinigus. Pirmo susitikimo metu Kristinai ir K. padiktavo savo kontaktinį telefono numerį, užsirašė K. ir K.. Iki šeštadienio iš stotyje dirbančių merginų išgirdo daug nuomonių, nes kalbos apie tai, kad kažkas iš kito miesto važinėja ir ieško merginų, pasklido labai greitai. Jai sakė, kad ji elgėsi kvailai, kad nežino, kas atsitiks, ir galiausiai ji pati išsigando ir nusprendė niekur nevažiuoti. Šeštadienį, kai K. pradėjo jai skambinti neatsakinėjo į skambučius. Skambučiai prasidėjo iš nepažįstamo numerio, po to jai pradėjo siųsti SMS pranešimus. SMS pranešimai buvo įvairaus pobūdžio, kai kurie buvo tiesiog su prašymu atsiliepti, tačiau porą SMS pranešimų buvo grasinančio pobūdžio, jų turinys buvo maždaug: „pagausiu užmušiu“. SMS nėra išsaugojusi. Ji taip išsigando, kad parašė vyrui SMS pranešimą, kad jos ieško ir nori išvežti. Vyras paskambino ir paklausė, ar jai reikalinga pagalba. Kalbėjo apie tai, kaip galima jai pagelbėti, ir sutarė, kad ji pasistengs atsigulti į ligoninę. Po pokalbio su vyru išjungė telefoną. Stengėsi nesirodyti stotyje. Sekmadienį nakvojo namuose, o pirmadienį su asmeniniais daiktais ryte nuvažiavo į priklausomybės ligų centrą, ten gavo siuntimą į Psichiatrijos ligoninę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Deja, į ligoninę atvažiavo apsvaigusi, nes ryte suvartojo dozę ir jos ligoninėje nepriėmė. Autobusu atvažiavo į stotį. Išlipusi iš autobuso ir eidama pamatė pribėgantį K. ir nepažįstamą moterį. K. buvo akivaizdžiai piktas, šaukė, rėkė, nukentėjusiosios žodžiais, kad „jie nori man gero, o aš išsidirbinėju, kad taip, kaip aš niekas nesielgia, kad jeigu jis mane surastų šeštadienį, man būtų blogai“. K. gestikuliavo, rėkė ir ji išsigandusi apsiverkė. Moteris liepė K. grįžti į automobilį ir pastatyti jį tvarkingai leistinoje vietoje, atsigerti kavos ir nusiraminti. Ji suprato, kad moteris yra K. žmona, vėliau važiuojant į Vokietiją moteris parodė nuotraukas su vaikais. Moteris prisistatė, tačiau šiuo metu jos vardo neprisimena. K. išėjo ir ji liko kartu su moterimi. Moteris pradėjo klausinėti, kodėl ji nekelia telefono, kur ji buvo, kad jie jos ieško dvi dienas, miega automobilyje. Moteris uždavinėjo aibę klausimų. Tuo metu prie jų priėjo K.. Ji pasakė, kad ką tik iš ligoninės, pamelavo, kad šeimos nariai dvi dienas laikė ją užrakintą namuose, todėl negalėjo atsiliepti į skambučius. Jos pasiteisinimas K. lyg ir tiko ir jis pasakė, kad galima važiuoti. Ji pasakė, kad nevažiuos nes neturi asmens dokumento. K. atsakė, kad tai ne problema, kad galima išsiimti laikiną dokumentą. Ji vėl pasakė, kad nevažiuos. K. pasiteiravo priežasties ir ji atsakė, kad bijo. K. kartu su žmona vėl pradėjo ją raminti, kad bijo be reikalo. Vėl pradėjo kalbėti apie tai, kad stotyje ji pražus, kad jie nori padėti. Kad Vokietijoje laukia, kad dėl jos sutarta, kad ji visus paveda. Galiausiai jie paėmė jos daiktus, pasiūlė atsisėsti į automobilį pasikalbėti, tada suprato, kad neturi galimybės jų atsikratyti. Atsisėdusi į automobilį pasakė, kad niekur nevažiuos, nes jai reikia dozės. Prašė, kad jai leistų užsidirbti dozei, tačiau K. pasakė, kad pats duos pinigų dozei. Jis paskambino A.. K. kalbėjo, kad A. reikės ją palydėti į taborą nusipirkti dozės, kad jis negali ją palikti be priežiūros, nes ja nepasitiki. Būtent tuo metu suprato, kad galimybės pabėgti neturi, ir susitaikė su likimu. Privažiavo prie A. namų ir ją pasiėmė. Po to nuvažiavo į Naujininkus, ten K. davė pinigų taksi automobiliui. Ji su A. nuvažiavo į taborą ir A. už K. duotus pinigus nupirko 10 heroino dozių. Jos grįžo į Naujininkus, kur jų laukė K.. A. K. atidavė narkotikus. Jie nuvežė A. namo. K. paklausė A., kokių dovanų atvežti iš užsienio, į tai A. atsakė, kad jis gali nupirkti savo nuožiūra. Jie išvažiavo. Bevažiuojant kažkas paskambino K. ir jis atsakė, kad „nesklandumai baigėsi, ji jau su mumis, mes jau išvažiuojame iš Vilniaus“. Pakeliui sustojo, kad ji galėtų suvartoti dozę. Važiuojant parašė vyrui SMS, kad ją išveža, tačiau atsakymo nesulaukė. Vėliau Lietuvos teritorijoje juos sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai iškratė visą automobilį, nieko neradę norėjo juos pristatyti į policijos komisariatą. Vėliau antrą kartą patikrino automobilį. Pareigūnai patikrino jų visų dokumentus. K. paaiškino, kad jis su žmona važiuoja į Vokietiją pas gimines, o ją paėmė degalinėje kaip pakeleivę. Pareigūnai jų netikrino, todėl narkotikų, kurie buvo pas ją, nerado. Su ja pareigūnai nebendravo. Matant K. nedrįso pasiskųsti pareigūnams, nes bijojo, be to, tikėjosi, kad juos pristatys į policijos komisariatą. Netrukus juos paleido. Antrą kartą juos sustabdė pasieniečiai, tačiau po dokumentų patikrinimo galėjo važiuoti toliau. Beveik visą kelionę ji pramiegojo, nes buvo apsvaigusi. Galiausiai atvažiavo į Vokietiją, į nedidelį miestelį, jo pavadinimo neprisimena. Privažiavo prie nuosavo namo, įvažiavo į kiemą. Iš namo išėjo moteris, tai buvo R.. Kiek pamena, dar pakeliui K. minėjo, kad juos pasitiks R.. R. supažindino ją su taisyklėmis, kad reikės mokėti už kambario nuomą, sumos neprisimena, dar 15 eurų už reklamą. Reikėjo pačiai iš uždirbtų pinigų mokėti už maistą, kurį užsakinėjo į namus, nes į parduotuvę jos neišleisdavo. Dar 50–60 % nuo uždirbtų pinigų R. turėjo pasilikti sau ir tik likutis turėjo priklausyti jai. K. su žmona, kol buvo Vokietijoje, taip pat miegojo viename iš „darbo“ kambarių, jie tik vieną dieną buvo išvažiavę aplankyti kažkokių savo draugų ir minėtame name nenakvojo. R. minėtame name negyveno, tačiau pasirodydavo kelis kartus per dieną. Tikrindavo tvarką, atveždavo reikiamų prekių, prezervatyvų. Kiekvieną vakarą jį suskaičiuodavo, kiek merginos uždirbdavo per dieną, atskaičiuodavo jai pačiai priklausančią sumą, likusius pinigus įdėdavo į merginoms skirtus stalčius. Per dieną tekdavo aptarnauti iki 8 klientų. Jai pačiai, nuolat reikėjo dozės, tačiau K. nežinojo, iš kur parūpinti heroino. K. buvo atvežęs amfetamino, žolės, tačiau jai nuo jų geriau nebuvo. Ji vėmė, buvo bloga, tačiau dirbti vis tiek reikėjo. Pinigus narkotikams K. imdavo iš jos uždirbtų pinigų. Ji jam davė vieną kartą 100 eurų, kitą kartą – 50, po to dar 50, vėliau neprisimena. R. į klausimus su narkotikais nesikišo, sakė, kad tai K. problema. R. tik reikalavo, kad narkotikai nebūtų laikomi namuose, nes bet kada gali atvykti policija. Todėl narkotikus leisdavosi ir juos laikė priestate. Prieš K. su žmona išvažiuojant iš Vokietijos tarp K. ir R. įvyko kažkoks rimtas pokalbis. R. pasakė, kad jie su K. neranda bendros kalbos, kad K. už ją nori didelės pinigų sumos, tačiau ji pinigų už ją nemokės, kad, jeigu K. tiks, ji gali likti dirbti, ir R. uždirbtus pinigus K. siųs dalimis. Tačiau R. abejoja, kad pavyks susitarti, todėl greičiausiai teks išvažiuoti. R. pasakė, kad greičiausiai ji iki Lietuvos nenuvažiuos, kad K. ją parduos kažkam kitam. R. sakė, kad ji yra K. pusseserė, kad jį puikiai pažįsta, kad jis anksčiau už tai buvo teistas. R. ant lapuko surašė savo koordinates bei užrašė K. vardą, pavardę ir telefono numerį. R. paprašė neišsiduoti, kad ji tai pasakė. Po šių R. žodžių ji labai išsigando. Po šio pokalbio kiekvieną kartą, kai tik K. su žmona kažkur išvažiuodavo, R. sprendė su A., ką su ja daryti, kur paslėpti, nes R. kažkodėl buvo įsitikinusi, kad ji iki Lietuvos nenuvažiuos. Vieną kartą ji buvo vežama pas neįgalų klientą į namus ir R. vėliau pasakė, kad su juo susitarė, kad minėtas vyras ją paslėps savo namuose. R. kalbėjo, kad naktį ją išveš taksi automobilis. Ji nežinojo, kaip jai elgtis, nes K. pirktas heroinas beveik baigėsi, R. nežinojo, kur jo galima nusipirkti. Apie 23 val. ji nuėjo miegoti, tačiau, kaip paaiškėjo po poros valandų, A. po kilimėliu rado K. paslėptus narkotikus. Apie tai A. pranešė R.. Atvažiavusi R. pakėlė triukšmą ir juos, t. y. K., jo žmoną ir ją, išvarė iš namų. Ji rėkė ant K., grasino iškviesti policiją. K. automobiliu išvažiavo. Nuvažiavo į kitą miestelį, ten gyveno K. K.. Naktį ji praleido automobilyje, ryte ją pakvietė į butą, išgėrė kavos, o po to pasiėmė K. ir visi grįžo į Lietuvą. K. visą kelią buvo nervingas. K. važiuodamas į Lietuvą prigrasino, kad, jeigu grįžusi į Lietuvą kam nors prasitars apie tai, kas įvyko, pasigailės, kad jis ją apipils benzinu ir padegs, kad kankins ją, sulaužys visų pirštų kaulus. K. ją išleido Vilniuje stotyje prie (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jo nematė ir telefonu nebendravo. Jai pavyko iš Vokietijos atvežti tik apie 80 eurų. Būnant R. viešnamyje asmens dokumentas iš jos paimtas nebuvo. R. tik nurašė jos duomenis. Ar ji pasirašinėjo kokius nors dokumentus, pasakyti negali, nes visą laiką buvo neadekvačios būsenos. R. jos nevertė dirbti, tačiau tai buvo savaime suprantama, kad ji turi dirbti. R. duodavo pastabas, jei ji nebuvo laiku pasiruošusi pradėti dirbti. Prieš ją niekas nesmurtavo, tačiau K. dažnai rėkė (1 t., 151–155b. l.).

2013-12-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką O. Š. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino moterį, esančią nuotraukoje Nr. 3, apie kurią davė parodymus kaip apie moterį, vardu R., kuri ją pasitiko Vokietijoje. Nustatyta, kad O. Š. parodytoje nuotraukoje yra R. G. (1 t., 157–158 b. l.).

2013-12-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką O. Š. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, kuris jai buvo prisistatęs Mantu, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad tai K.. Apklausos metu jį nurodė kaip asmenį, kuris ją įkalbėjo išvažiuoti į Vokietiją bei dirbti viešnamyje. Nustatyta, kad O. Š. parodytoje nuotraukoje yra K. J. (1 t., 159–160 b. l.).

2014-03-20 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką O. Š. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino moterį, esančią nuotraukoje Nr. 1, kuri kartu su ja ir K. J. vyko į Vokietiją. Nustatyta, kad O. Š. parodytoje nuotraukoje yra I. J. (1 t., 161–162 b. l).

2014-03-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką O. Š. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino moterį, esančią nuotraukoje Nr. 3, kurią apklausos metu nurodė kaip A.. Ši moteris, K. prašymu, važiavo su ja į taborą pirkti narkotikų. Nustatyta, kad O. Š. parodytoje nuotraukoje yra A. P. (t. 1, b. l. 165-166).

2014-01-13 daiktų, dokumentų pateikimo metu R. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio apžiūros metu rastas 2013-08-15 bei 2013-08-16 vykęs susirašinėjimas žinutėmis tarp jo ir asmens, kuris įvardytas O. O.. Pastarasis asmuo rašo, jog jam reikia pagalbos (1 t., 145, 146–147, 148–150b. l.).

2014-10-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką A. P. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, labiausiai panašų į K. K. pažįstamą, 2013 m. ieškojusį merginų, norinčių dirbti Vokietijos viešnamyje. Nustatyta, kad A. P. parodytoje nuotraukoje yra K. J. (1 t., 186–187, 188–189 b. l.).

Apklausta kaip liudytoja A. S. (P.) parodė, kad neseniai išėjo į laisvę, nes atlikinėjo bausmę už vartojimą ir prekybą narkotinėmis medžiagomis. Su K. K. susipažino Panevėžio įkalinimo įstaigoje. Į Vilnių atvykusi K. K. jai paskambino ir jos susitiko. K. K. sakė, jog turi „reikalą“, tai yra, kad Vokietijoje būtų merginoms darbas. Iš K. K. žodžių suprato, kad ji ieško merginų, kurios sutiktų dirbti prostitutėmis Vokietijos viešnamyje. O. Š. sakė, kad sutinka važiuoti, tik jai reikia narkotikų dozės, kad galėtų nuvažiuoti iki Vokietijos. Su O. Š. važiavo į taborą nusipirkti narkotikų, o vaikinas, atvykęs su K. K., fotografavo I. ir O.. Suprato, kad nuotraukas siuntė į Vokietiją, norėdamas išsiaiškinti jų atitiktį darbui prostitutėmis. Kadangi nuo to laiko praėjo keleri metai, ne viską prisimena, tačiau galima vadovauti jos anksčiau duotais parodymais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. S. (P.) parodė (jos parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu), kad O., kurios mergautinė pavardė buvo L., pažįsta labai seniai. Kiek prisimena, O. pirmą kartą pamatė 1999 metais būnant svečiuose pas sugyventinio pusbrolį. Kurį laiką su O. bendravo, tuo metu ir O., ir ji buvo labai priklausomos nuo narkotinių medžiagų, todėl dažniausiai jų susitikimai ir buvo svaiginimasis kartu. Ji negali pasakyti, kad jų susitikimai buvo dažni, nes 1999 metais buvo sulaikyta ir kelis mėnesius praleido Lukiškių TI-K. Su O. ilgą laiką nesusitikinėjo, tik girdėjo, kad O. laukia teismo Lukiškėse, vėliau atlikinėdama bausmę sutiko O. laisvės atėmimo vietoje. Išėjusi į laisvę ilgai O. nematė. Galimai 2007 metais visiškai atsitiktinai susitiko su ja prie viešbučio (duomenys neskelbtini). O. buvo labai pasikeitusi, susitvarkiusi, gražiai apsirengusi, ėjo kartu su šuniuku. O. neatpažino, O. pati ją užkalbino. O. pasakojo, kaip gražiai gyvena, kad ištekėjo, kad vyras ją visiškai išlaiko, kad gyvena miesto centre. O. buvo linksma, tačiau ji yra įsitikinusi, kad net tuo metu O. buvo pavartojusi narkotikus. Asmeniškai turėdama ilgametį patirtį gali iškart atskirti apsvaigusi žmogų. Dar vieną kartą matė O., kai pastaroji atėjo į ligoninę aplankyti jos sugyventinio, po to vėl ilgus metus jos nematė. Kitas jų susitikimas buvo 2013 metais Vilniuje prie stoties, ten pamatė apsileidusią, apsvaigusią O.. Tuo metu atrodė, jog O. tiesiog nuolat gyvena stotyje, matė ją visą parą veikiančiame bare (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten O. pirkdavo alkoholį ir kampelyje prie stalo miegodavo. Ten pat bare O. kiek galėdama susitvarkydavo savo išvaizdą ir išeidavo „dirbti“. Kiek žino, O. pinigus narkotikams ir alkoholiui uždirbdavo prostitucija. 2013 metais pasikeitė ne tik O. išvaizda, bet ir charakteris. Jeigu anksčiau pažinojo O., kaip labai dalykinį žmogų, pasitikintį savimi, tai 2013 metais tai buvo mergina bailė, kuri nuolat kažko bijojo. O. tik pajutusi kokią nors grėsmę, iškart stengėsi pasišalinti. O. buvo labai priklausoma nuo narkotikų, kiek jai buvo žinoma O. per dieną heroiną vartodavo 5 kartus ir per vieną kartą suvartodavo 3 heroino čekius. Tai tikrai labai didelė dozė net patyrusiam narkomanui. Iš jos pastebėjimų, apsvaigusi O. buvo laiminga, šypsojosi, atrodė, kad visas jos gyvenimas buvo tik priklausomybė narkotikams. Apie O. santykius su vyru gali pasakyti tik tiek, kad jie bendraudavo telefonu, tačiau jų susitikimai nebuvo dažni, gal vyras net vengė susitikimų su O.. Su K. K. susipažino 2001 metais atliekant laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Kitą kartą susitiko laisvės atėmimo vietoje, kai pateko į pataisos namus 2012 metais. K. K. į laisvę išėjo 2013 m. vasario mėnesį, o ji – kovo mėnesį. Atliekant bausmę gyveno viename sektoriuje, todėl susidraugavo ir daug laiko praleisdavo kartu. Apie save K. pasakojo, kad gyvena kartu su mama Šiauliuose, ilgus metus vartoja narkotikus, pinigus narkotikams gauna vykdant vagystes iš parduotuvių. Pasakojo apie tai, kad atlikinėjo bausmę Estijoje už sukčiavimą, pasakojo apie savo mamą. Išeidama į laisvę K. paliko savo mamos kontaktinį telefono numerį, o ji jai davė savo tėvo. Išėjusi į laisvę susisiekė su K., kuri tuo metu gyveno pas mamą. Tą kartą tiesiog pabendravo telefonu apie gyvenimą ir jai paliko savo asmeninį telefono numerį. Kitą kartą pati K. susisiekė su ja. Tai buvo maždaug po trijų mėnesių. Tą dieną ji paskambino ir pasakė, kad yra Vilniuje. Jos susitiko stoties rajone netoli restorano (duomenys neskelbtini). K. atvežė pilkos spalvos lengvasis automobilis. K. išlipus, automobilis išvažiavo, todėl nepastebėjo, kas buvo prie vairo. K. pasakė, kad pažįstamas nuvažiuos į automobilio aikštelę prie restorano (duomenys neskelbtini). K. pasakojo, kad į Vilnių atvažiavo susitikti su pažįstamu, atliekančiu bausmę Vilniaus pataisos namuose, kad Vilniuje jau antra diena. Kartu su K. dviese vaikščiojo po stoties apylinkes, kartu išgėrė kavos, pasivaikščiojo po parduotuves, pabendravo. Po to K. pasakė, kad turi reikalą. K. jos pasiteiravo, ar pažįsta stotyje „dirbančias“ merginas, ar galėtų jų pasiteirauti, gal jos nori išvykti „dirbti“ į Vokietiją. K. pasakojo, kad į Vilnių atvažiavo su geru savo pažįstamu, kuris ieško merginų, norinčių dirbti Vokietijos viešnamyje. K. pasakojo, kad viešnamis priklauso lietuviams, kad merginoms ten reikės aptarnauti klientus, tačiau tai bus legalus darbas. K. neminėjo, ar merginos bus įdarbintos oficialiai. K. sakė, kad į Vokietiją važiuoja vogti iš parduotuvių ir galėtų pati prižiūrėti sutikusiais „dirbti“ merginas. K. atsakė, kad šiuo klausimu reikia kreiptis į pačias stotyje „dirbančias“ merginas, kurias pažįsta iš išvaizdos, todėl K. ir kreipėsi į ją norėdama, kad parodytų jai merginas. Jai asmeniškai K. taip pat siūlė važiuoti į Vokietiją kartu, tačiau ne į viešnamį, o vogti, bet ji atsisakė. Kartu su K. nusileido laiptais žemyn į (duomenys neskelbtini) gatvę, vėliau ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvėje sutiko merginą iš Alytaus, lyg vardu I., kurią pažinojo pati K.. K. pasiūlė I. važiuoti į Vokietiją, pastaroji sutiko. Jos apsikeitė telefonų numeriais. Kartus su K. vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten netrukus sutiko O.. K. pažinojo O., nes jos kartu atlikinėjo bausmę. K. pasiteiravo O., ar ji sutinka važiuoti į Vokietiją dirbti viešnamyje. O. sutiko. Joms besikalbant su O. prie jų priėjo I. ir K. paskambino savo pažįstamam. Privažiavo pilkas automobilis, tas pats, kuriuo į susitikimą su ja atvažiavo K.. Iš automobilio išlipo vaikinas, kurį ji vėliau atpažino pagal jo nuotrauką, tačiau šiuo metu vaikino vardo neprisimena. Kaip minėjo pirmos apklausos metu, K. bendraujant su vaikinu, minėjo du skirtingus vardus, t. y. painiojosi, ir tai buvo keista. Toliau su merginomis kalbėjo vaikinas. Vaikinas pasakojo, kad Vokietijoje yra du viešnamiai, vienas iš kurių, kaip ji suprato, priklauso vaikino pusseserei, o kitas – kažkokiam arabui. Vaikinas pasakojo, kad merginoms teks aptarnauti klientus ir jos galės neblogai užsidirbti. Ji asmeniškai neprisimena, ar vaikinas minėjo konkrečias sumas. Vaikinas kalbėjo apie tai, kad, jei merginoms bus reikalingi narkotikai, jos jų gaus, tačiau nedidelėmis dozėmis, nes narkotikus reikės atvežti iš kito miesto. Vaikinas minėjo, kad merginos galės grįžti į Lietuvą jeigu joms ten nepatiks. Vaikinas minėjo, kad apie savaitę ir pats gyvens Vokietijoje. Vaikinas pasakė, kad jam reikia merginas nufotografuoti ir nuotraukas išsiųsti į Vokietiją, tik gavus patvirtinimą, jog merginos tinka, jos galės važiuoti. Vaikinas kalbėjo apie galimybę išvykti į Vokietiją maždaug po savaitės. Vaikinas iš automobilio salono paėmė fotoaparatą ir padarė po kelias O. ir I. nuotraukas. Jis nufotografavo ir ją su K.. K. pokalbyje dalyvavo tik tiek, kad minėjo, kad, jeigu merginos bus pasirinktos dirbti lietuvės viešnamyje, ji galės jas prižiūrėti, kad jos nebijotų, nes važiuos ir gyvens kartu su jais. Jos akivaizdoje nei K., nei vaikinas merginoms nieko nedavė. Netrukus jie atsisveikino su merginomis. Ji ruošėsi važiuoti namo, todėl K. su vaikinu pasiūlė ją pavežti. Jai atsisėdus į automobilį, jie pasiūlė pravažiuoti dar vieną ratą, pasižiūrėti kitų merginų. Automobilyje K. jos paklausė, ar pažįsta merginą, vardu D.. Nelabai suprato, apie kokią D. kalba K., tačiau K. pasakojo, kad D. sutiko važiuoti dirbti į Vokietiją, kad jie davė jai pinigų narkotikams. Tuo metu pamatė merginą, apie kurią kalbėjo K.. Automobilis sustojo ir K. išlipo. K. pasikalbėjo su mergina, bei netrukus grįžusi vaikinui pasakė: „Na, kaip mes ir galvojome“. Suprato, kad mergina atsisakė vykti į Vokietiją. Vaikinas su K. nuvežė ją namo ir jie atsisveikino. Šiuo metu negali tiksliai prisiminti, ar su K. susitiko kitą dieną, ar po kelių dienų, tačiau į susitikimą K. atvažiavo su tuo pačiu vaikinu. K. papasakojo, kad I. netiko, o O. vaikinas davė pinigų dozei ir kad pastaroji susitvarkytų išvaizdą. K. minėjo, kad O. išvažiavo praustis pas anytą. Jos akivaizdoje K. daug kartų iš savo ir vaikino telefono skambino O., tačiau pastaroji į skambučius neatsiliepinėjo. Tada pajuokavo, kad O. juos apgaus. Kitą kartą su K. susitiko, kai pastaroji kartu su vaikinu, nepažįstama mergina ir O. atvažiavo prie jos namų. K. paprašė kartu su O. nuvažiuoti į taborą nusipirkti heroino. Tuo metu ji jau kurį laiką narkotikų nevartojo, tačiau sutiko nuvažiuoti į taborą. Prisimena, kad į taborą važiavo trise, t. y. ją su O. į taborą savo automobiliu nuvežė vaikinas. K. su mergina jų laukė prie (duomenys neskelbtini) ligų centro. Iš K. bendravimo su vaikinu ir nepažįstama mergina suprato, kad mergina yra vaikino žmona. Jos aprašyti ir atpažinti negali. Atvažiavus į taborą vaikinas jai padavė pinigus, šiuo metu neprisimena tiksliai, ar tai buvo 200, ar 400 Lt. Už duotus pinigus nusipirko „čekius“, tačiau jų tikslaus skaičiaus nurodyti negali. Prisimena, kad O. pasakė, kad vienam kartui jai reikia 3 „čekių“, o ji atsakė, kad kelyje ji daug nevartotų. Grįžus iš taboro vaikinas jos pasiteiravo, ko atvežti iš Vokietijos, ir ji jam atsakė „gerą bonkę“. Kitą kartą O. stoty sutiko rugsėjo mėnesį. Labai nustebo ją pamačiusi, nes O. vėl buvo visiškai apsileidusi, todėl paklausė jos, kodėl ji ne Vokietijoje. O. papasakojo, kad Vokietijoje praleido ne daugiau kaip 10 dienų, kad viskas buvo neblogai, tačiau kažkas iškvietė policiją ir jie išvažiavo. Su kuo grįžo į Lietuvą, O. neminėjo. Pasiteiravus, ar O. uždirbo pinigų, ji atsakė, kad galimybė uždirbti buvo, tačiau iš jos uždarbio išskaičiuodavo už pragyvenimą, drabužius bei kitus reikmenys, ir, kadangi jai reikėjo pirkti narkotikų, į Lietuvą atvežė nedaug pinigų ir jau viską išleido. O. sakė, kad vėl neturi kur gyventi, todėl pasiūlė kurį laiką pagyventi kartu. Jos bute O. gyveno apie 3 savaites. Su K. daugiau susitikusi nebuvo, kiek jai yra žinoma, K. šiuo metu Anglijoje ir į Lietuvą grįžti nesiruošia. Paskutinį kartą su K. bendravo per facebook.com 2014 m. kovo mėnesį. Kartą K. jai skambino, tačiau telefono numerio nurodyti negali, nes iš jos pavogė telefoną, kuriame buvo išsaugotas K. numeris (2 t., 2–5 b. l).

BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienas iš jame nurodytų alternatyvių veiksmų, atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas jame nurodytais arba kitais išnaudojimo tikslais.