Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-06-14 · Civilinė byla Nr. e2-7460-1031/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-14
Bylos Nr.
e2-7460-1031/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02303-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
L. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7460-1031/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02303-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1.; 3.2.6.5.(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13855,05 Eur negrąžintą kreditą, 374,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 1 d.), 564,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 1 d.), 3706,26 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 1 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. kovo 22 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. atsakovė L. D. ir pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini), UAB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovei 13855,05 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių laikotarpiui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 6,99 proc. metines palūkanas, bei kitus mokėjimus (bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 23,80 proc.). Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2023 m. sausio 1 d. Sutartį nutraukė ir atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui 13855,05 Eur negrąžintą kreditą, 374,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 1 d.), 564,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 1 d.), 3706,26 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 1 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. kovo 22 d.). Pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini), UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 25 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė 2023 m. sausio 4 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo.

Atsiliepimas

Atsakovė 2023 m. birželio 2 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Atsakovei iš esmės nepareiškus prieštaravimų, teismas pagal įstatymą turi teisę surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai- 2021 m. lapkričio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios sąlygos (22-34 b. l.), 2023 m. sausio 2 d. raginimas sumokėti skolą (8 b. l.), 2023 m. sausio 4 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo (50 b. l.), skolų portfelio nuolatinio perdavimo sutartis Nr. 2 (51-69 b. l.), skolų priėmimo- perdavimo aktas- patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2023 m. sausio 4 d. pranešimu.

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė pateiktame atsiliepime su jai pareikštais reikalavimais sutiko, ieškovės nurodytų aplinkybių ir kredito sutarties nutraukimo neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 13885,05 Eur negrąžintas kreditas, 374,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 1 d.), 564,30 Eur administravimo mokestis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3706,26 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 1 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. kovo 22 d.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pradiniam kreditoriui įsipareigojo mokėti 23,80 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau tinkamai nemokėjo įmokų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti mokėjimo (pelno) palūkanas, kaip negautas pajamas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, iš Sutarties specialiųjų sąlygų (mokėjimo grafiko) matyti, kokio dydžio palūkanas atsakovas turėjo mokėti kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti nurodytas sumas, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 3706,26 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovės.

Atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl privalo sumokėti įstatymo nustatytas ir ieškovės prašomas priteisti palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinas 416,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 13855,05 Eur (trylikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 5 ct) negrąžintą kreditą, 374,99 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 99 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 564,30 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 30 ct) administravimo mokestį, 3706,26 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešių eurų 26 ct) negautas pajamas (nuostolius), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 658,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Ernestas Šukys