Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-182-123/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-15
Bylos Nr.
2A-182-123/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
A. Ž.
Ieškovas
E. J. U.
Advokatai
Vitalijus Katėnas, Arūnas Skuolevičius
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-182-123/2010

Teisėja D. Žukauskienė Procesinio sprendimo kategorijos

35.3.6; 63; 121.18.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. balandžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, atsakovui A. Ž., jo atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. J. U. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-21 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-27 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog paskolos sutartį pasirašė, įrodymų, kad pinigus ieškovui grąžino, nepateikė, paskolos sutarties neginčijo, todėl ji yra teisėta, atitinkanti įstatymo reikalavimus, keliamus paskolos sutarties formai ir turiniui.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-21 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo paaiškinimus, neatskleidė ir neįvertino visų aplinkybių, o atmesdamas atsakovo prašymą dėl ieškovo privalomo dalyvavimo posėdyje pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybą. Teigia, kad paskolos raštelyje nurodytų pinigų iš ieškovo nėra gavęs, o jo įsipareigojimas sumokėti raštelyje nurodytą pinigų sumą buvo siejamas su tam tikrų veiksmų atlikimu ateityje, bet ne pareiga grąžinti paimtus iš ieškovo pinigus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo pasirašyto paskolos raštelio pakanka paskolos faktui ir dydžiui įrodyti, pinigai buvo perduoti paskolos surašymo metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Pagal susiformavusią teismų praktiką paskolos sutartis gali būti įforminama skolos rašteliu, svarbiausia, kad skolos raštelio turinys atspindėtų, kokia pinigų suma skolinama ir kokiam asmeniui konkrečiai skolinama.

Bylos duomenimis, atsakovas surašydamas ir pasirašydamas 2006-10-31 skolos raštelį patvirtino, kad iš ieškovo pasiskolino 10 000 Lt, ir juos įsipareigoja grąžinti iki 2007-10-31 (b. l. 5). Toks raštu sudarytas dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos ? perdavimą atsakovui. Kadangi atsakovas skolos raštelyje aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: jis nurodė, kad yra skolingas ieškovui, nurodė pinigų sumą – 10 000 Lt, ir terminą, per kurį grąžins ieškovui pinigus, todėl atsakovo išduotas skolos raštelis laikytinas paskolos sutartimi (CK 6.870 str. ). Teisėjų kolegijos nuomone, paskolos ėmimo fakto patvirtinimas skolos rašteliu yra pakankamas ir leistinas įrodymams paskolos suteikimo faktui patvirtinti. Be to, atsakovas neginčijo, jog šis raštelis buvo parašytas ir pasirašytas jo. Raštelio turinio - „Aš, A. Ž. (...) skolinuosiu pas E. U. (...)“ – aiškinimas, aiškinant jį lingvistiškai, leidžia objektyviai teigti, jog atsakovas skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą gavo (CK 6.193 str.), todėl atsakovas neteisingai aiškina skolos raštelio turinį, teigdamas, kad žodis „skolinuosi“ nereiškia, kad pinigai yra ieškovo perduoti atsakovui.

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 str. 1 d.). Pareiga įrodyti pinigų negavimo faktą kyla atsakovui, nes ieškovo paaiškinimą apie pinigų perdavimą patvirtina atsakovo pasirašytas įsipareigojimas grąžinti skolą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad pagal pateiktą skolos raštelį atsakovas piniginių lėšų iš ieškovo nesiskolino ir jų negavo. Atsakovas grasinimo fakto neįrodė, vien atsakovo paaiškinimų nepakanka jo atsikirtimams įrodyti, be to, pažymėtina, kad paskolos ėmimo motyvai neturi reikšmės paskolos ėmimo ar ne faktui pagrįsti. Nors atskovas nurodė, kad ieškovas privertė jį pasirašyti paskolos raštelį, kad atsakovo verslas nebūtų sužlugdytas, tačiau aplinkybė, jog po skolos raštelio pasirašymo atsakovas nesikreipė į atitinkamą instituciją dėl grasinimo ir šantažo priverčiant pasirašyti skolos raštelį kaip garantą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas nebuvo verčiamas elgtis prieš savo valią. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas savo byloje reiškiamų argumentų, kad pinigų negavo nepagrindė, t. y. nepateikė leistinų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, skolos raštelis nėra nuginčytas (CPK 178 str.), todėl laikytina, jog jame nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota, todėl paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. grąžinęs pinigus ieškovui, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo jam suteiktą paskolą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir tikrosios šalių valios, sudarant paskolos sutartį. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepripažindamas ieškovo dalyvavimą būtinu teismo posėdyje pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybą. Manydamas, kad šalies dalyvavimas asmeniškai teismo posėdyje yra būtinas, teismas turi teisę pripažinti šalies dalyvavimą teisme būtinu (CPK 160 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone atsakovo išdėstytas aplinkybes, kurias, jo manymu galėjo atskleisti tik ieškovas dalyvaudamas teismo posėdyje, buvo visapusiškai išsiaiškintos, ieškovui atstovavo advokatas, kuris dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tinkamai atstovavo ieškovui bei pateikė visą informaciją apie faktines bylos aplinkybes (CPK 51 str.).

Vadovaudamasi ankščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), o jį naikinti ar keisti ir apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėAlbina Pupeikienė