Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-04 · Administracinė byla Nr. I-1476-790/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
I-1476-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04373-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
L. B.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1476-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-04373-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 7.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjui L. B., jo atstovui adv. Algaudui Kiršai,atsakovo atstovams D. R., K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. B. skundu, kurį patikslino (t. 1, b. l. 38–39), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Vilniaus III teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. DL-2578, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. SS-2483 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-247, įpareigoti NDNT teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo darbingumo ir netekto darbingumo vertinimą ir jų lygį. Nurodė, kad jam NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius 2016 m. liepos 13 d. aktu Nr. DL-2578 nustatė 90 procentų darbingumo lygį nuo 2016 m. liepos 1 d. ir pripažino darbingu. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, kuris 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. SS-24583 skundžiamą NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas dėl minėto NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo skundu kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija), kuri pareiškėjo skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas su priimtais sprendimais nesutinka. Nurodo, kad dėl prieš 11 metų patirtos traumos jis buvo operuotas, atlikta (duomenys neskelbtini), vystosi (duomenys neskelbtini), taikytas stacionarus, ambulatorinis, medikamentinis ir chirurginis gydymas. 2014-2016 m. buvo pripažintas iš dalies darbingu (darbingumo lygis – 50 proc.), anksčiau buvo dar didesnio laipsnio nedarbingumas. Pareiškėjui nebuvo taikytas ypatingas gydymas, jo sveikatos būklė ir funkciniai kriterijai pamažu blogėjo, todėl neaišku, kodėl konstatuota, kad darbingumo lygis padidėjo. Pareiškėjui buvo nurodyta atlikti įvairius tyrimus, kreiptis dėl konsultacijų. Tarp darbingumo aplinkybių ir medicininių kriterijų vertinimo yra prieštaravimų. NDNT Vilniaus III teritoriniame skyriuje darbingumo vertinimas buvo atliktas atmestinai ir nerūpestingai. Sprendimus peržiūrinčios institucijos neįsigilino į esmę, nesikreipė dėl neaiškaus, kriterijų neatitinkančio sprendimo į kitus specialistus ar ekspertus. Pareiškėjo nuomone, blogėjant sveikatos būklei ir profesiniams-funkciniams kriterijams bei įsidarbinimo galimybėms, netektas darbingumo procentas kinta, jis didėja.

Atsiliepimas

Atsakovas NDNT atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 58–64) su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. liepos 13 d. NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius pareiškėjui nustatė 80 proc. bazinį darbingumo lygį, asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti įvertino 12 balų (prilygintą koeficientui 1,1). Nustatytą 80 proc. darbingumo lygį padauginus iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento 1,1, nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. Vertinimas atliktas remiantis NDNT pateiktais asmens sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Išnagrinėjus 2016 m. rugpjūčio 4 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje vykusio posėdžio metu gautus objektyvius duomenis nuspręsta kreiptis į siuntimą į NDNT išdavusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nes pareiškėjas nurodė gretutinius susirgimus, kurių pateiktuose dokumentuose nebuvo. Dėl kitų siuntime į NDNT nurodytų susirgimų papildomai kreiptasi nebuvo, nes diagnozės ir funkciniai sutrikimai buvo patvirtinti gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis ir atliktų tyrimų duomenimis. Pareiškėjas taip pat buvo pakviestas dalyvauti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus posėdyje. Todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai dėl darbingumo lygio vertinimo neišsamumo. Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl (duomenys neskelbtini) taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1.2 papunktis, kuris įvertintas 90 proc. bazinio darbingumo verte ir taikomas esant dviejų ir daugiau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2014 m. Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 papunktis, įvertintas 60 proc. bazinio darbingumo verte ir taikomas esant dviejų ir daugiau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negali būti taikomas pareiškėjo atveju, nes siuntimo į NDNT duomenimis, gydytojų išvadomis patvirtinta, kad pareiškėjui buvo taikytas ambulatorinis gydymas, todėl gydymo eigoje asmens funkcinio nepakankamumo klasė (duomenys neskelbtini): 2014 m. nustatytas (duomenys neskelbtini), o šiuo metu – (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo, taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 papunktis, įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte ir taikomas (duomenys neskelbtini) atveju, nustačius, kad ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą. Mažesnę bazinio darbingumo lygio procentinę vertę atitinkantis Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies punktas netaikytas, kadangi asmeniui nediagnozuotas vidutinis funkcijos sutrikimas. Siuntime pareiškėjo savarankiškumo lygis įvertintas 100 balų pagal Bartelio indeksą, tai reiškia, kad asmuo yra visiškai savarankiškas ir jam nereikalinga kitų asmenų pagalba. Kiti pareiškėjui nustatyti organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo 1 priede įtvirtintų kriterijų ar į juos neįtraukti, todėl nevertinami. NDNT vertina ne kiekvieną ligą atskirai, o susirgimų sukeltus nuolatinius organizmo funkcinius sutrikimus. Tik tais atvejais, kai asmeniui yra diagnozuoti kelių organų ar jų sistemų pažeidimai, įvertinus juos 80 proc. ir mažesne bazine verte, yra taikomas bendrą darbingumo lygį mažinantis koeficientas. Gebėjimo dalyvauti klausimyno vertinimas yra darbingumo lygio nustatymo procedūros dalis, kurio vertinimo funkcija išimtinai priklauso NDNT specialistams. Pareiškėjo 2016 m. liepos 1 d. NDNT teritoriniame skyriuje užpildytas klausimynas patvirtintas pareiškėjo parašu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas sutiko su atsakymais į klausimus. Pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis pasikeitė ir dėl teisinio reglamentavimo, nes nuo 2014 m. liepos 1 d. pradėtas vertinti asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti, bazinis darbingumo lygis dėl diagnozuotos radikulopatijos nebemažinamas. Jei pareiškėjo sveikatos būklė po paskutinio vertinimo pasikeitė, jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į NDNT dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundo reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Atsakovo atstovės su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VšĮ Centro poliklinika 2016 m. birželio 17 d. išdavė pareiškėjui siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (t. 1, b. l. 107-108). NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius 2016 m. liepos 13 d. nedarbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2578, pritaikęs Kriterijų aprašo 1 priedo 14.1 ir 76.1.2 papunkčius, nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatė pareiškėjo 90 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2016 m. liepos 18 d. padavė skundą NDNT dėl sprendimo peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 94), tačiau NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. SS-2483 nusprendė palikti galioti teritorinio skyriaus nustatytą 90 proc. darbingumo lygį (t. 1, b. l. 80-83). Ginčų komisija 2016 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. S-247 atmetė pareiškėjo skundą ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. SS-2483 paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 2-6). Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl šių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (Įstatymo 20 straipsnio 7 dalis).

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnį NDNT suteikti įgaliojimai nustatyti darbingumo lygį, jo priežastis ir kt. Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tokie kriterijai ir tvarka yra numatyta minėtame Kriterijų apraše (redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. liepos 1 d.) bei Tvarkos apraše.

Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas).

Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas). Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100.

Pagal Kriterijų aprašo 7-11 punktus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kurio forma patvirtinta Kriterijų aprašo 2 priede. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su bazinio darbingumo vertinimu, o argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų įvertinimo nereiškia. Todėl teismas toliau nagrinėja skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą bazinio darbingumo vertinimo aspektu. Kaip minėta, asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Todėl nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo punktų taikymas atsakovo sprendimuose yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, ar nepažeistas Kriterijų aprašo 4 punktas, reikalaujantis bazinį darbingumą vertinti atsižvelgiant į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Kaip nustatyta iš skundžiamų sprendimų, pareiškėjo bazinis darbingumas įvertintas pritaikius Kriterijų aprašo 1 priedo 14.1 ir 76.1.2 papunkčius. Kriterijų aprašo 1 priedo 14.1 papunktis taikomas, esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligoms, kai nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas: ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, lengvi jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai); asmuo funkciškai visiškai nepriklausomas (tokia būklė vertinama 80 proc. bazinio darbingumo dydžiu). Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad šis punktas pritaikytas dėl pareiškėjui diagnozuotos būklės, pagal tarptautinį ligų klasifikatorių žymimos (duomenys neskelbtini). Kriterijų aprašo 1 priedo 76.1.2 papunktis taikomas, esant dviejų ir daugiau (duomenys neskelbtini): kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos): (duomenys neskelbtini) (gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio)) ir (duomenys neskelbtini): aiškūs (duomenys neskelbtini) susiaurėjimas vertinamas 90 proc. Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad šis punktas pritaikytas dėl pareiškėjui diagnozuotų būklių, pagal tarptautinį ligų klasifikatorių (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teismui nenurodo konkrečių argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti atsakovo pritaikytų Kriterijų aprašo 1 priedo 14.1 ir 76.1.2 papunkčių atitiktimi pareiškėjo sveikatos būklei. Atsakovo Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimuose pateikti išsamūs argumentai, kodėl šiuo atveju dėl minėtų sveikatos būklių negali būti taikomi šių punktų papunkčiai, nustatantys mažesnį bazinio darbingumo procentą. Tokie argumentai patvirtinti medicininių dokumentų duomenimis. VšĮ Centro poliklinika siuntimo į NDNT antrasis lapas, 2016 m. gegužės 27 d. gydytojos neurologės medicininių dokumentų išrašas (t. 2, b. l. 108, 116) patvirtina, kad dėl pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Kriterijų aprašo 1 priedo 14.2-14.5 papunkčiai gali būti taikomi esant sunkesniems funkcijos sutrikimams. VšĮ Centro poliklinika siuntimo į NDNT antrasis lapas, 2016 m. gegužės 27 d. gydytojos neurologės medicininių dokumentų išrašas (t. 2, b. l. 108, 116) patvirtina, kad su (duomenys neskelbtini) sąnarių (duomenys neskelbtini) susiję būklės medicininiuose dokumentuose įvertintos kaip (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2-76.4 punktų atitinkami papunkčiai gali būti taikomi tik esant II-IV funkcinio nepakankamumo klasei, taigi su (duomenys neskelbtini) sąnariais susijusi pareiškėjo būklė negali būti vertinama mažesniu bazinio darbingumo procentu.

Pareiškėjui nustatyti ne tik aptarti, bet ir kiti sveikatos sutrikimai. Nei NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 13 d. nedarbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2578, nei NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. SS-2483 nėra nurodyti išsamūs argumentai, kodėl šie pareiškėjo sveikatos sutrikimai nebuvo įvertinti pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. SS-2483 tik lakoniškai nurodoma, kad jie neatitinka darbingumo lygio kriterijų aprašo nuostatų, tačiau kuo pasireiškia toks neatitikimas, nenurodoma. Vis dėlto, šis skundžiamų atsakovo sprendimų motyvavimo trūkumas yra ištaisytas Ginčų komisijos sprendime, kuriame išsamiai nurodyti argumentai, kodėl kiti pareiškėjo sveikatos sutrikimai neįvertinti pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Ginčų komisijos sprendime aiškiai ir išsamiai nurodyta, kodėl nevertintos diagnozės (duomenys neskelbtini). Ginčų komisijos sprendime nurodyti argumentai ir dėl atsakovo nevertintų diagnozių (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta VšĮ Centro poliklinikos 2016 m. birželio 17 d. siuntime į NDNT, pareiškėjas prieš 11 metų petyrė traumą, (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo operuotas, atlikta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Siutime nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). VšĮ Centro poliklinikos gydytojos (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 15 d. medicininių dokumentų išraše (t. 1, b. l. 115) nurodytos diagnozės (duomenys neskelbtini). Ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad šios diagnozės nevertintos pagrįstai, nes, vertinant (duomenys neskelbtini), turi būti diagnozuotos ne mažiau kaip dviejų (duomenys neskelbtini) (kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių). Teismas konstatuoja, kad šį Ginčų komisijos teiginį pagrindžia Kriterijų aprašo 1 priedo 76 punkto formuluotė „dviejų ir daugiau sąnarių (duomenys neskelbtini): kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos):“, iš kurios matyti, kad atitinkamo papunkčio taikymą lemia ne mažiau kaip dviejų sąnarių funkcinio nepakankamumo klasė. Šiuo atveju antra funkcinio nepakankamumo klasė nustatyta tik vienam (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kaip jau minėta, buvo nustatyta pirma funkcinio nepakankamumo klasė. Dėl to atsakovas pagrįstai nevertino diagnozių (duomenys neskelbtini) pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 76 punkto atitinkamus papunkčius, taikytinus antrajai funkcinio nepakankamumo klasei. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, (duomenys neskelbtini) sąnario būklė buvo nevertinta pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 79.17 punktą, kadangi nustatyta (duomenys neskelbtini) sąnario judesių amplitudė neatitinka šiame punkte nurodytų reikšmių. Taigi, konstatuotina, kad darbingumo lygio vertinimo ir ginčo nagrinėjimo Ginčų komisijoje metu buvo išnagrinėti visi pareiškėjo sveikatos sutrikimai ir apsvarstyta galimybė juos įvertinti pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, tačiau dalis sutrikimų nebuvo klasifikuoti pagal atitinkamus Kriterijų aprašo 1 priedo punktus, kadangi jie neatitiko būtinųjų jų taikymo sąlygų.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad anksčiau jam buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygio procentas, nors jo sveikatos būklė blogėjo, teismas pažymi, kad darbingumo lygio vertinimas atliekamas pagal tuo metu užfiksuotą asmens sveikatos būklę. Iš NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2014 m. birželio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akto (t. 1, b. l. 129-134) matyti, pareiškėjo darbingumo lygis nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2016 m. birželio 11 d. buvo įvertintas 50 proc., kadangi medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini), kuri lėmė Kriterijų aprašo 76.2.2 papunkčio taikymą ir ženkliai mažesnio bazinio darbingumo procento pritaikymą. Tai lėmė ir Kriterijų aprašo 6.1 punkte numatyto 0,9 koeficiento taikymą ((duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju atliekant darbingumo lygio vertinimą, kaip minėta, NDNT buvo pateikti medicininiai duomenys, kad pareiškėjui nustatyta pirma funkcinio nepakankamumo klasė. Vadinasi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagal medicininius dokumentus pareiškėjo funkciniai sutrikimai ankstesnio darbingumo lygio vertinimo metu buvo didesnio lygmens, nei nagrinėjamu atveju.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad darbingumo lygio vertinimui turėjo būti pasitelkti medicinos ekspertai, teismas pažymi, kad pagal Tvarkos aprašą, darbingumo lygio vertinimas atliekamas NDNT pateikus Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus medicininius dokumentus. Pagal Tvarkos aprašo 13 punktą NDNT teritoriniai skyriai turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka; spręsti dėl asmens apžiūros poreikio. Pagal Tvarkos aprašo 16¹ punktą, nustatydama darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą NDNT turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėjas, teigdamas, kad darbingumo lygio vertinimui šiuo atveju turėjo būti pasitelkti medicinos ekspertai, nenurodo, kokiems konkretiems medicinos klausimams, reikšmingiems darbingumo lygio vertinimui, ekspertai aptariamu atveju turėjo būti pasitelkti, kokie medicininiai klausimai, pareiškėjo manymu, nebuvo aiškūs iš medicininių dokumentų ir pan. Dėl to teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovas skundžiamuose sprendimuose iš esmės tinkamai įvertino visas medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pareiškėjo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu pareiškėjo bazinio darbingumo vertinimu. Pareiškėjo sveikatos būklės klasifikavimas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą pagrįstas NDNT pateiktais medicininiais dokumentais. Nors skundžiamuose NDNT sprendimuose nėra nurodyti išsamūs argumentai, kodėl visi pareiškėjo sveikatos sutrikimai nebuvo įvertinti pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, šis motyvavimo trūkumas ištaisytas Ginčų komisijos sprendime. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas iš esmės tinkamai atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti pagrindo nėra. Ginčų komisija išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas darbingumo lygio vertinimui aplinkybes, patikrino atsakovo atliktą pareiškėjo sveikatos būklės medicininį klasifikavimą pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, savo išvadas aiškiai ir išsamiai motyvavo. Pagrindo tenkinti skundo reikalavimus, panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo darbingumo ir netekto darbingumo vertinimą ir jų lygį, nėra, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo L. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras