Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-19 · Civilinė byla Nr. eB2-1825-866/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
eB2-1825-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00755-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Pikelienė (pirm.)
Pareiškėjas
Baltijos media centras
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, VŠĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1825-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-00755-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.7.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Baltijos media centras“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, skundą dėl likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Baltijos media centras“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. kovo 7 d. nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, VŠĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Nemokumo administratorės pateiktu skundu prašo panaikinti 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta: pritarti kreditorius B. K. turto pardavimo pasiūlymui: „1) pradinė pardavimo kaina 7 000,00 Eur; 2) reikalavimą pardavinėti 14 dienų, skelbiant soc. tinkluose; 3) pasibaigus nustatytam terminui, reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnę negu pradinė pardavimo kaina; 4) nepavykus parduoti, pardavimą kartoti, pradinę pardavimo kainą nustatant 5 000,00 Eur; 5) vėl nepavykus parduoti, išieškoti ne mažiau 5 000,00 Eur iš A. A. asmeninių lėšų ir turto“.

2. Nemokumo administratorė nurodė, kad tokia turto tvarka jau buvo nustatyta, tačiau turtas nebuvo parduotas. Nurodo, kad administratorė siūlė sekančią turto pardavimo tvarką: 1) nustatyti pradinę reikalavimo pardavimo kainą lygią 1 500 Eur; 2) reikalavimą pardavinėti laisvo pardavimo būdu septynias dienas, apie parduodamą reikalavimą skelbiant internete; 2) pasibaigus nustatytam terminui, reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnę negu pradinė pardavimo kaina; 3) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradine pardavimo kaina mažinant iki 300 Eur; 4) nepavykus parduoti, pardavimą pakartoti ir reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

3. Administratorius mano, jog susirinkimo priimtas nutarimas yra neteisėtas, siekiant vilkinti bankroto procedūras, todėl prašo panaikinti susirinkimo nutarimą dėl darbotvarkės 1-ojo klausimo ir išspręsti šį klausimą iš esmės, patvirtinant nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką.

4. Pažymi, kad turtas jau buvo pardavinėjamas pagal kreditorių pasiūlytas pardavimo kainas ir neatsirado nei vienas pirkėjas, kuris pageidautų įsigyti turtą už kreditorių pasiūlytą pradinę pardavimo kainą. Ginčijamu nutarimu kreditoriai nustatė, jog turtas turėtų būti pardavinėjamas iš naujo ta pačia tvarka, kuria turtas jau buvo pardavinėjamas, todėl akivaizdu, jog kreditorių sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi.

Atsiliepimas

5. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į skundą nurodo, kad 2022 m. kovo 7 d. įvykusiame kreditorių susirinkime VMI balsavo „už“ nemokumo administratorės pasiūlymą dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, todėl teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.

6. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) prašo tenkinti skundą iš dalies ir perduoti kreditorių susirinkimui, 2022 m. kovo 7 d. pasiūlymą, nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad kreditoriai VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV Alytaus skyrius (atstovaujamas VSDFV Vilniaus skyriaus) nebalsavo už priimtą nutarimą, o pasiūlė debitorinės skolos pardavimo klausimą svarstyti gavus iš BVšĮ „Baltijos media centras“ nemokumo administratoriaus informaciją apie debitorinės skolos išieškojimo vykdymo eigą bei skolos išieškojimo perspektyvas. Minėtos informacijos VSDFV Vilniaus skyrius elektroniniu paštu taip pat prašė 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau informacija kreditoriui pateikta nebuvo. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone priimti sprendimui dėl debitorinės skolos pardavimo trūksta informacijos, nėra duomenų apie debitorinės skolos priverstinį išieškojimą kurį vykdo antstolis, nepateikti duomenys apie skolos išieškojimo galimybes bei perspektyvas.

Atsiliepimas

7. Kreditorius VšĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“ atsiliepimu prašo nemokumo administratoriaus skundą. Nurodo, kad sumažinus pareiškėjai priklausančio finansinio reikalavimo pardavimo kainą iki 1 500 Eur, nukentėtų kreditorių ir buvusio pareiškėjos dalininko interesai.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui – nemokumo administratorius. Remiantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. JANĮ 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

9. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorė, nepraleidusi apskundimo termino, skundžią 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimą dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

10. Įmonės reikalavimo teisę turi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi. Teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo A. A. 8 011 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 011 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ naudai.

11. JANĮ 85 straipsnio nuostatos nustato, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

12. Likviduojamo juridinio asmens turto pardavimo tvarka nustatyta JANĮ 86 straipsnio 1–4 dalyse: turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, kreditorių susirinkimui siūlo nemokumo administratorius; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas; juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui.

13. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos, įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

14. Nagrinėjamu atveju, 2021 m. gruodžio 23 d. įvykusio penktojo kreditorių susirinkimo metu kreditoriai priėmė nutarimą pardavinėti įstaigai priklausantį finansinį reikalavimą laisvo pardavimo būdu, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka: 1) pradinė pardavimo kaina 7 000 Eur; 2) reikalavimą pardavinėti 14 dienų, skelbiant ir spaudoje; 3) pasibaigus nustatytam terminui, reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnę negu pradinė pardavimo kaina; 4) nepavykus parduoti, pardavimą kartoti, pradinę pardavimo kainą nustatant 5 000 Eur; 5) dar kart nepavykus parduoti, pardavimą kartoti, nustatant 3 500 Eur kainą; 6) parduoti ne mažesne nei 3 500 Eur kaina.

15. Skundžiamu 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu pritarta aukščiau nurodytam kreditoriaus B. K. pasiūlymui. Sprendžiant dėl šio pasiūlymo atitikties JANĮ nustatytiems turto pardavimo principams, pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės debitorinių skolų išieškojimas iš skolininko turi būti vykdomas be kita ko atsižvelgiant į objektyvius duomenis apie skolininką, t. y. ar skolą įmanoma išieškoti per racionalų terminą. Šiuo atveju, nei šios informacijos prašiusiems kreditoriams, nei teismui, nei kreditorių susirinkimui, nepateikti duomenys apie išieškojimo iš skolininko perspektyvas. Be to, bylos duomenimis, teismas neturi pagrindo objektyviai išvadai, kad visi kreditoriai buvo informuoti apie B. K. pasiūlymą, taip nenukrypstant nuo JANĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos taisyklės, jog kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, esant pagrindui panaikinti skundžiamą kreditorių surinkimo nutarimą.

16. Sprendžiant dėl nemokumo administratoriaus prašomos patvirtinti turto pardavimo tvarkos pažymėtina, kad kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutavusios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (sprendimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Nustačius, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

17. Teismo vertinimu, visų pirma nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorius turėtų pateikti duomenis apie išieškojimo iš skolininko perspektyvas, ir tik tuomet būtų galima spręsti dėl tinkamos pradinės kainos nustatymo. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė išimtinių aplinkybių dėl kurių turėtų įsikišti į kreditorių kompetencijai priskirtą klausimą ir nustatyti turto pardavimo kainą. Kita vertus, pažymėtina, kad nemokumo administratorė nepagrindė kainos mažinimo net 2000 Eur suma.

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas, o turto pardavimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Baltijos media centras“ 2022 m. kovo 7 d. kreditorių surinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos panaikinti ir perduoti kreditorių susirinkimui šį klausimą kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Įpareigoti nemokumo administratorių informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Priimtą nutartį išsiųsti nemokumo administratoriui, suinteresuotiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė