- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- AS-438-282-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- A.E.R.
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
- Kategorijos
- 65.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A.E.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.E.R. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A.E.R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Lietuvos banko 2006 m. spalio 20 d. raštą Nr. 1206-696 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2006/05-4R-296 ir įpareigoti Lietuvos banką atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. atlikti išsamų, objektyvų ir pilną skunde dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiksmų nurodytų faktų ir aplinkybių tyrimą bei, esant pagrindui taikyti atitinkamas priemones, apie tyrimo rezultatus ir priimtas priemones ją informuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėja 2007 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. kovo 5 d.sprendimo, kuriuo prašė išreikalauti iš Pakruojo rajono policijos komisariato ir Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąsias bylas, liečiančias Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiklą, taip pat panaikinti Lietuvos banko 2006 m. spalio 20 d. raštą Nr. 1206-696, Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2006/05-4R-296, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą ir perduoti klausimą Lietuvos bankui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 20 d. pareiškėjai nustatė terminą iki 2007 m. balandžio 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes, sumokėti 50 Lt žyminį mokestį ir sumokėto žyminio mokesčio kvito originalą pateikti teismui.
Pareiškėja 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos A.E.R. apeliacinį skundą pripažino nepaduotu.
Teismas konstatavo, jog nors pareiškėja ir pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ji nepašalino kitų nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo panaikinimo nagrinėti iš esmės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjos teigimu, jos skundas atitinka įstatymo reikalavimus ir ji neturėjo mokėti žyminio mokesčio, nes nuo šio mokesčio buvo atleista ir papildomai paprašė pirmosios instancijos teismą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.
2. Anot pareiškėjos, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas yra šališkas ir piktnaudžiauja savo teisėmis užkirsdamas pareiškėjos apeliaciniam skundui tolimesnę eigą. Šiuo atveju tas pats teisėjas, kurio sprendimas yra skundžiamas, užkerta kelią apeliacijai. Tuo yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos bankas prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teisė kreiptis teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis įstatymuose numatytos tvarkos, taip pat ir minimalių reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams. Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodomi ginčijami klausimai bei įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, pareiškėja teismui paduotame apeliaciniame skunde šių klausimų neaptarė, o tik pateikė kelis bendro pobūdžio teiginius apie Lietuvos banko funkcijas. Todėl, kaip teigia atsakovas, pareiškėjos apeliacinis skundas neatitinka minimalių reikalavimų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad apeliaciniame skunde nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas).
ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos apeliacinį skundą matyti, jog ji yra grindžiama ta aplinkybe, kad pareiškėja nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, t. y. nenurodė apeliacinio skundo juridinio pagrindo - ginčijamų klausimų, įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Tačiau iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio (b.l. 75) galima suprasti, jog pareiškėja ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiasi tuo, kad buvo pakankamai duomenų (baudžiamosios bylos, liečiančios Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiklą), kurių pagrindu pareiškėjos skundo reikalavimas turėjo būti patenkintas, t, y. pritaikytos atitinkamos poveikio priemonės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo patikrinti šią informaciją bei ją surinkti (išreikalauti).
Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja apskritai nepagrindė savo apeliacinio skundo jokiais motyvais ar argumentais, patvirtinančiais galimą pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai bei argumentai nėra išsamūs ar yra tik bendro pobūdžio negali būti pagrindu konstatuoti, jog apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo teisinių argumentų bei motyvų vertinimas, siekiant nustatyti jų pakankamumą, išsamumą bei patikrinti pagrįstumą, yra atliekamas tik administracinę bylą nagrinėjant iš esmės (ABTĮ 86, 138 - 139 straipsniai), o ne skundo priėmimo stadijoje.
Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nenurodė savo apeliacinio skundo juridinio pagrindo ir, remdamasis šia aplinkybe, pareiškėjos skundą pripažino nepaduotu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis panaikinama perduodant tam pačiam teismui pareiškėjos apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos A.E.R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos A.E.R. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 kovo 5 d. sprendimo priėmimo klausimą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.