Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-05-01, 13.50 val., Prienuose, Vytauto g., vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, t.y. sustojęs praleisti pėsčiųjų prie pėsčiųjų perėjos, jiems nespėjus jos pereiti, smarkiai akseleravo automobilį, dėl to pradėjo praslydinėti ir kaukti padangos, todėl pėstieji turėjo bėgti iš pėsčiųjų perėjos. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus.

2. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 20N-60947954-16 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirta 434 eurų bauda ir 18 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones.

3. Minėtą nutarimą apskundus teismui, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi M. K. skundas netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Palikdamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr.20N-60947954-16 nepakeistą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, nors tokią galimybę turėjo.

9. Kaip jau minėta, M. K. yra nubaustas už tai, kad jis 2016-05-01, 13.50 val., Prienuose, Vytauto g., vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, t.y. sustojęs praleisti pėsčiųjų prie pėsčiųjų perėjos, jiems nespėjus jos pereiti, smarkiai akseleravo automobilį, dėl to pradėjo praslydinėti ir kaukti padangos, todėl pėstieji turėjo bėgti iš pėsčiųjų perėjos. Nutarime nurodoma, kad M. K. padarė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punkto pažeidimus. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, jog tyrimo metu surinktų duomenų pakanka tvirtinti, kad M. K. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje požymių. Įvertinus išdėstytą, teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad KET reikalavimai buvo pažeisti tyčia demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, ir tuo pačiu sukeliant kitų asmenų neigiamą reakciją ir nepasitenkinimą. Jo elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Tačiau, kaip matyti iš skundo, M. K. su tuo nesutinka.

10. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių ( toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Kita tiek protokole , tiek nutarime nurodyta norma yra taip pat bendro pobūdžio, tai yra KET 4 p., kuris deklaruoja, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, tiek surašant protokolą, tiek nutarimą KET specialiosios dalies normos pažeidimas net nebuvo nurodytas, todėl atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kokią KET specialiosios dalies normą jis pažeidė, dėl ko baudžiamas už chuliganišką vairavimą.

10. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teisme atmetant apelianto skundą, nebuvo apklaustas liudytoju Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK KPS OG specialistas V. B., kuris nustatė KET pažeidimą, tačiau vertino šio asmens tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kurios skiriasi nuo apelianto nurodytų aplinkybių. Minėtas asmuo tiesiogiai gali paaiškinti įvykio aplinkybes, taip pat teismui padėti pašalinti prieštaravimus tarp pažeidimo fiksavimo metu nustatytos aplinkybės, jog M. K. pėstiesiems nespėjus pereiti pėsčiųjų perėjos, vairuotojas smarkiai akseleravo automobilį, dėl ko pėstieji turėjo bėgti š pėsčiųjų perėjos, ir M. K. paaiškinimo, kad apeliantui akseleravus automobilį, pėstieji jau buvo ne perėjoje. Tuo tarpu, vadovaujantis (duomenys neskelbtini), 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių negalima spręsti ar M. K. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui, ir ar jo veiksmai buvo nukreipti į savęs priešpastatymą aplinkiniams. Be to, pastebėtina, jog šioje byloje neišnaudotos ir kitos įrodinėjimo priemonės, t.y. neišsiaiškinta, ar pažeidimą matė tik vienas pareigūnas, šį įvykį mačius ne vienam pareigūnui, jis taip pat turėtų duoti parodymus dėl įvykio aplinkybių, be to, vertėtų pasiaiškinti, ar pažeidimas nebuvo fiksuotas kitomis priemonėmis (galbūt yra filmuota vaizdo medžiaga).

11.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nu­tar­tis negali būti laikoma teisėta.

12.Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.