Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-12-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-17793-375/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
2YT-17793-375/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11138-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Pareiškėjas
I. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17793-375/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11138-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė,sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,dalyvaujant pareiškėjai I. J., jos atstovui advokato padėjėjui A. P.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra A. K., J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pareiškėja patikslintame pareiškime (b. l. 51–53) nurodė, kad ji yra V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. J. (mergautinė pavardė B., gim (duomenys neskelbtini)) dukra. E. J. tėvai – J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. B. (mergautine pavardė R., gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenę (duomenys neskelbtini). Jie sulaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios A. K. (merg. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusios E. J. (merg. B., pareiškėjos motinos). Lietuvos valstybės istorijos archyve nerasta dokumentų, kurie galėtų patvirtinti A. K. (B.) giminystės ryšį su J. ir E. B.. Iš Vilkaviškio vyskupijos Pilviškių Švč. Trejybės parapijos buvo gautas analogiškas atsakymas. (duomenys neskelbtini) Santuokos liudijime nurodoma, kad Kauno m. CBAĮ biure (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp J. K., S. ir A. B., J. (po santuokos K.). Nacionalinė žemės tarnyba pateikė 1995 m. kovo 20 d. Marijampolės rajono valdybos sprendimo Nr. 2068-3591 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ kopiją, kurioje sakoma, kad A. K. buvo atstatytos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini). A. K. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijime yra nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Prašo nustatyti juridinį faktą, kadangi jį nustačius atsiras galimybė priimti A. K. palikimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad A. K. yra jos teta, kadangi neranda jos gimimo liudijimo, turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paaiškino, kad ji augino ją po pareiškėjos mamos mirties. Abu A. K. sūnūs yra mirę, daugiau giminaičių nėra. Po A. K. mirties liko žemė ir butas. Senelis J. B. buvo pareiškėjos mamos ir A. K. tėtis. Gimimo liudijimo neišliko, kadangi sudegė bažnyčia. Kai vyko surašymas, ji mokytojavo gretimame kaime, todėl į buto-ūkio pažymą neįtraukta. Kadangi visą laiką nuo 5 mėnesių augo pas A. K., yra tikra, kad ji yra mamos sesuo. Prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime (b. l. 64–65) nurodė, kad prašo spręsti bylą teismo nuožiūra. Prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja yra V. J. ir E. J. dukra. E. J. (B.) tėvai yra J. B. ir E. B.. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis J. B. buto-ūkio lape nurodytas pats J. B., jo sutuoktinė E. B., dukra E. B., tačiau grafoje „bendras gimusių vaikų skaičius“ nurodomi du vaikai (b. l. 14–17). Teismo posėdžio metu liudytoja N. L. K. paaiškino, kad pareiškėją laiko savo pussesere. Jos tėtis ir J. B. buvo broliai. A. K. dėstytojavo (duomenys neskelbtini), todėl kai vyko surašymas, jos neįtraukė į J. B. buto-ūkio lapą. Kai mirė A. K. sesuo E. J., A. K. pasiėmė auginti mirusios sesers 5 mėnesių dukrą I. J.. Liudytoja patvirtino, kad E. J. ir A. K. buvo tikros seserys, o jų abiejų tėvas buvo J. B.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenimis A. B., J. gimimo pažymos išduoti negali, kadangi (duomenys neskelbtini) metų metrikų knyga nesaugoma. 1993 m. rugpjūčio 25 d. A. K. pareiškimas parodo, kad ji pati pareiškėjos I. J. (J.) mirusią mamą pripažįsta seserimi (b. l. 13). (duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimas patvirtina, kad Kauno m. CBAĮ biure (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp J. K., S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. B., J. (po santuokos K.), gimusios (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dėl giminystės santykių nustatymo. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš vis nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.

Teismas, išanalizavęs pateiktus įrodymus, išklausęs liudytojos paaiškinimus teismo posėdžio metu ir įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, jog labiau yra tikėtina, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimą tenkina.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra tikslu priimti A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad negali išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į A. K. palikimą, kadangi pateikti ne visi giminystę įrodantys dokumentai, nėra pateiktas A. K. gimimo liudijimas (b. l. 54). Iš pateikto turto apyrašo nustatyta, kad po A. K. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, esantis (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos AB Swedbank banke, įmokos už namų valdos žemės sklypą (b. l. 55–59). Teismas sprendžia, kad giminystės ryšio nustatymas tarp J. B. ir A. K. sukeltų teisines pasekmes, todėl vertina, kad tokio fakto nustatymas turi juridinę reikšmę pareiškėjai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš priteistinos iš pareiškėjos valstybei, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra A. K., Jono, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,80 Eur (septynių eurų 80 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė