Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažino su pateikta medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2009-12-01 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

Bausmės pradžia – 2009-12-01, bausmės pabaiga – 2020-11-29 (užskaityta 2 dienos).

Alytaus pataisos namuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017-04-05 nutarimu atmestas nuteistojo R. J. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime komisija nurodė, kad teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis Alytaus pataisos namuose drausmine tvarka nebaustas, Kybartų pataisos namuose drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą (šiuo metu nuobauda negaliojanti). Taip pat teigiamai vertinama, jog nuteistasis turėdamas finansinių įsipareigojimų juos siekė išspręsti, pateikė antstolio A. Š. raštą, kuriame pažymima, jog skolininkas pilnai atsiskaitė su antstoliu ir antstolis jokių pretenzijų jo atžvilgiu neturi. Tačiau vertinant kitas aplinkybes, atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis pataisos namuose nedalyvavo jokiose papildomose socialinės reabilitacijos programose, kurios vis tik padėtų keisti jo mąstymą bei elgesį. Nuteistojo padarytas nusikaltimas labai sunkus - žmona mirė, neištaisomos pasekmės. Nusikalstamo elgesio rizika nors ir žemėjo vienu balu, tačiau tai labai menkas (nežymus) pokytis, rizika vis tik vertinama 53 balais. Todėl komisija konstatuoja, esant didelei neatliktos bausmės daliai, nusikalstamo elgesio rizikos rezultatams žemėjant tik 1 balu yra abejojama, kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė taip, kad jis paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistasis R. J. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-10-31. Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė – 53 balai (41-99 balai). Iš bylos medžiagos matyti, kad tai antrasis nuteistojo teikimas. Pirmo vertinimo metu rizika buvo 54 balai. Pažymėtina, kad nuo pirmojo vertinimo rizika pakito tik 1 balu. Pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika yra vidutinė. Tai rodo, jog bausmės atlikimo metu nesimato nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei rodo didesnį pavojingumą visuomenei. Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra viena iš būtinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu nustatytos aplinkybės, tačiau reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 3 kartus skatintas, 1 kartą baustas drausmine tvarka, 1 kartą buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas konstatuoja, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas.

Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už 2 nusikalstamų veikų padarymą, abu nusikaltimai yra smurtiniai – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas ir nužudymas. Anksčiau teistas 2 kartus – už vagystę ir tyčinį kūno sužalojimą. Būdingas nusikaltimų modelis. Praeityje, pritaikius amnestiją, jam buvo sumažinta bausmė. Taip pat 1 kartą buvo bausmės vykdymas atidėtas ir 1 kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas. Teismo nuomone pakartotinis tyčinių nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad nuteistajam paskirtos kriminalinės bausmės bei teismo rodytas pasitikėjimas, taikant amnestiją, lygtinį paleidimą, bausmės vykdymo atidėjimą, neįtakojo nuteistojo elgesio ir jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Visa tai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį ignoruoti įstatymus, visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pažeidinėti nustatytą tvarką, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Be to, likusi didelė neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga 2020-11-29). Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo elgesyje yra pasireiškęs impulsyvumas, pykčio, agresijos, smurto protrūkiai (smurtiniai nusikaltimai), yra praradęs savitvardą, grasinęs (bausmės atlikimo metu). Nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai (trys smurtiniai nusikaltimai); būdingas nusikaltimų modelis (visi nusikaltimai prieš tą patį asmenį); ryšiai (asmeninių santykių problemos, smurtas artimoje aplinkoje, šiuo metu jokių artimų intymių santykių); mąstymas ir elgesys (nespręsta smurto ir agresijos valdymo problema, impulsyvūs, agresyvūs veiksmai).

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuota, jog Komisijos 2017-04-05 nutarimas Nr. 357-141, nepaleisti nuteistojo R. J. iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. J. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.