Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl pažeistų teisių gynimo – Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014-09-22 sprendimo Nr. DGKS-4212 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – komisija) 2014-09-22 sprendimu Nr. DGKS-4212 pareiškėjo T. D. prašymą tenkino iš dalies: atnaujino T. D. praleistą terminą prašymui Darbo ginčų komisijai pateikti; nusprendė išieškoti iš (duomenys neskelbtini)pareiškėjo T. D. naudai 2503,15 Lt darbo užmokestį už 2014 m. kovo ir balandžio mėnesius, 214,40 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5000,00 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2014-05-02 iki 2014-09-22. Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Nutarė sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo T. D. naudai, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 1680 Lt vykdyti skubiai.

Posėdžio metu ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas R. A. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad įmonė vykdo statybos darbus, tuo metu, kai dirbo T. D., įmonėje dirbo vienas darbų vadovas, taip pat kiti darbuotojai, visi jie dirbo ne pilną darbo dieną, atlikdavo pagalbinius darbus, darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną įmonėje nebuvo, suminė darbo laiko apskaita nebuvo taikoma. T. D. su pareigybės aprašymu nebuvo supažindintas, buvo priimtas darbui ateityje, būtų turėjęs dirbti 8 valandas per dieną, 40 valandų per savaitę, mokant 10 litų darbo užmokestį už valandą. Kiek įmonėje iš viso dirbo darbuotojų tiksliai pasakyti negalėjo, visi darbuotojai dirbo vienu metu vienoje brigadoje. T. D. turėjo įgyvendinti sutartis, projektus, prižiūrėti darbuotojus. Tuo metu, kai priėmė T. D., įmonė vykdė keletą projektų, darbo daug nebuvo. Atleidimo iš darbo dieną su T. D. neatsiskaitė, yra sumokėjęs T. D. 1842,93 Lt, 342,93 Lt pavedimu per banką, likusius 1500,00 Lt sumokėjo grynais, išmokėti pinigai nebuvo apskaityti. 1000,00 Lt sumokėjo grynais (duomenys neskelbtini), ten įmonė atliko darbus, tuo metu buvo dviese su T. D., o 500,00 Lt sumokėjo prie Tryškių kelio, kur susitiko T. D. prašymu, kartu su R. A. buvo jo gyvenimo draugė D. P., kuri matė pinigų perdavimą T. D. Laiko, kada buvo susitikę, nenurodė. Mano, kad su T. D. yra visiškai atsiskaitęs, pinigus mokėjo todėl, kad T. D. jį šantažavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ir prie bylos prijungtoje darbo ginčų komisijos (toliau –DGK) byloje Nr. APS-110-15954/2014 esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas T. D. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 2014,03,04 nuo 2014-03-10 iki 2014-04-30 dirbo (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovo pareigose. 2014-04-30 T. D. iš darbo atleistas LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (13–14 DGK b. l.).

Kaip jau buvo minėta, darbo ginčų komisija 2014-09-22 sprendimu Nr. DGKS-4212 pareiškėjo T. D. prašymą tenkino iš dalies: atnaujino T. D. praleistą terminą prašymui Darbo ginčų komisijai pateikti; nusprendė išieškoti iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjo T. D. naudai 2503,15 Lt darbo užmokestį už 2014 m. kovo ir balandžio mėnesius, 214,40 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5000,00 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2014-05-02 iki 2014-09-22. Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Nutarė sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo T. D. naudai, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 1680 Lt vykdyti skubiai (42-44 DGK b. l.).

Ieškovas prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą dalyje dėl termino kreiptis su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą atnaujinimo ir pripažinti, kad nebuvo pagrindo atnaujinti terminą.

DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai galima pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Šis terminas yra procedūrinis terminas, kuris yra giminingas procesiniams terminams, nėra naikinamasis, todėl ginčą nagrinėjanti institucija, termino praleidimo priežastis pripažinusi svarbiomis, turėjo teisę jį atnaujinti. Darbo kodeksas nenumato darbo komisijos sprendimo atnaujinti DK 289 straipsnyje numatytą terminą apskundimo tvarkos, todėl teismas, pagal analogiją vadovaudamasis CPK 78 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kuria T. D. atnaujintas terminas prašymui dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo pateikti, negali būti apskundimo objektu, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis su T. D. buvo nutraukta 2014-04-30. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną su T. D. darbdavys neatsiskaitė. Byloje pateiktas vietinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad T. D. (duomenys neskelbtini) 2014-08-27 pervedė 342,93Lt (5 b. l.). Pagal šalių paaiškinimus, jokie kiti rašytiniais įrodymais pagrįsti mokėjimai nebuvo atlikti. Ieškovas nurodo, kad atsakovui pervesdamas 342,93 Lt, sumokėjo jam visą priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal faktiškai atsakovo dirbtą laiką, be to, sumokėjo grynais atsakovui 1500,00 Lt, todėl su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovas nėra jam sumokėjęs nurodytos 1500,00 Lt. Be to, atsakovas teigia faktiškai dirbęs visą darbo dieną, 40 valandų per savaitę, todėl ieškovas nepagrįstai prašo sumažinti atsakovui mokėtinas Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytas sumas.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu LR DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas.

Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad su atsakovu atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė ir nurodė, kad atsakovui buvo bankiniu pavedimu pervesti 342,93 Lt ir išmokėta 1500 litų, kuriuos T. D. gavo grynaisiais pinigais iš R. A. Atsakovas T. D. šią ieškovo atstovo nurodytą aplinkybę neigė. Pažymėtina tai, kad ieškovo atstovas posėdžio metu prašė apklausti liudytoją D. P., kuri jo teigimu, galėjo patvirtinti, kad R. A. yra sumokėjęs T. D. 500,00 Lt, tačiau ieškovo atstovas R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. P. yra jo gyvenimo draugė, įmonėje nedirba, T. D. nepažinojo, ieškovo atstovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė laiko, kada sumokėjo 1500,00 Lt atsakovui. Nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą Darbo ginčų komisijoje ieškovo atstovas aplinkybių, kad yra sumokėjęs T. D. 1500,00 Lt nenurodė, jokių liudytojų apklausti neprašė. Tuo tarpu T. D. tiek nagrinėjant ginčą komisijoje, tiek teisme kategoriškai neigė aplinkybes, kad yra gavęs iš darbdavio kokias nors kitas išmokas, išskyrus pervestus 342,89 Lt. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, teismas netenkino ieškovo atstovo prašymo apklausti minėtą liudytoją teisme. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytas 1500 Lt sumokėjimo faktas byloje neįrodytas jokiais rašytiniais įrodymais (atsiskaitymo su darbuotoju lapeliu (pažyma), banko išrašais, kasos pajamų orderiais ar pakvitavimu), o ieškovas dalies pinigų perdavimo faktą bandė įrodinėti tik R. A. artimo žmogaus, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi ieškovo naudai, parodymais. Tuo tarpu atsakovo T. D. parodymus, kad į darbo ginčų komisiją jis kreipėsi 2014-08-29 po to, kai darbdavys jam pervedė 2014-08-27 į banko sąskaitą 342,89 Lt ir pasakė, kad daugiau nebemokės, jo nurodytą įvykių seką patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, atsakovo T. D. nurodyta aplinkybė, kad darbdavys jam nesumokėjo 1500,00 Lt yra tikėtina, nepaneigta ir įrodyta.

Ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, nurodė, kad darbo ginčų komisija nepagrįstai priskaičiavo T. D. 1680,00 Lt mėnesinį atlyginimą ir kitas mokėtinas sumas, nes T. D. jokių darbinių funkcijų neatliko, buvo priimtas su perspektyva į ateitį, o įmonės pateikti dokumentai nėra pripažinti neteisėtais ar suklastotais. Pažymėtina, kad teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos padarytomis išvadomis dėl to, jog ieškovas su atsakovu buvo susitarę dėl viso darbo laiko ir T. D. dirbo 8 valandas per dieną, o ne po 1 valandą per dieną, kaip buvo žymima darbdavio atstovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių Darbo ginčo komisijos padarytas išvadas. Paaiškino, kad visi įmonės darbuotojai dirbo po 1 valandą per dieną, nors įmonė statybos darbus turėjo vykdyti keliuose objektuose, visi darbuotojai atliko tik paruošiamuosius, pagalbinius darbus. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) yra statybos darbus atliekanti, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad įmonė vykdo gyvenamųjų namų renovacijos darbus, akivaizdu, kad siekiant tinkamai atlikti tokius darbus yra reikalingi darbuotojai, dirbantys vienoje vietoje vienu metu pakankami ilgą laiką ir per 1 darbo valandą atlikti darbų tinkamai negali. Ieškovo atstovo paaiškinimai, kad visi darbuotojai, taip pat ir T. D., dirbo statybos darbus po 1 valandą per dieną, atlikdami kažkokius pagalbinius darbus, kurių ieškovo atstovas negalėjo konkrečiai įvardinti, prieštarauja elementariai logikai. Ieškovas yra individuali įmonė, t.y. yra pelno siekiantis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 3 d.), todėl ieškovo atstovo paaiškinimai, kad darbuotojus jis įdarbino su perspektyva, kad ateityje darbuotojai dirbs visą darbo dieną, iš esmės yra nesuderinimas su pelno siekimo principu, yra ekonomiškai nepagrįstas, nes darbdaviui tenka pareiga mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei kitas įmokas, suteikti darbuotojams socialines garantijas. Be to, atsakovas T. D. nurodė, kad nebūtų sutikęs dirbti vieną valandą per dieną ir į šią aplinkybę Darbo ginčų komisija pagrįstai įvertino kaip patvirtinančią, jog T. D. su ieškovu buvo susitaręs dėl viso darbo laiko ir faktiškai dirbo po 8 valandas per dieną. Dėl ieškovo argumento, kad įmonės pateikti dokumentai nėra pripažinti neteisėtais ar suklastotais teismas pažymi, kad pagal DK 293 straipsnio 4 dalį nagrinėjant individualų darbo ginčą, komisijos posėdyje išklausomi šalių ir liudytojų paaiškinimai, susipažįstama su dokumentais, kitais įrodymais ir jie yra įvertinami. Darbo ginčų komisija, vertindama įrodymus ir priimdama sprendimus, vadovaujasi iš esmės tais pačiais principais kaip ir nagrinėjant bylas civilinio proceso tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis CPK 176-185 straipsnyje išdėstytomis taisyklėmis. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas įvertintų įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, remiantis visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tiek teismas, tiek Darbo ginčų komisija, vertindami byloje pateiktus dokumentus, vertina juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia lygindami rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis su duomenimis, gautais kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 203 straipsnis). Todėl Darbo ginčų komisija, priimdama skundžiamą sprendimą ir konstatuodama, kad įmonės pateikti dokumentai nepagrindžia tam tikrų nurodytų aplinkybių, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, neturėjo pareigos pripažinti tam tikrus šalies pateiktus dokumentus neteisėtais ar suklastotais. Taigi, Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, pagrįstai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais ir konstatavo, kad darbo užmokestis T. D. turi būti skaičiuojamas ne pagal pateiktus žiniaraščius, o pagal jo faktiškai dirbtą laiką. Susipažinus su Darbo ginčų komisijos sprendimu, matyti, kad Darbo ginčų komisija nustatydama T. D. faktiškai dirbtą laiką ir už jį mokėtinas sumas, kompensacijas laikėsi teisės aktų reikalavimų ir teisingai nustatė T. D. mokėtinas sumas. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad jau 2014-08-27 ieškovas buvo visiškai atsiskaitęs su T. D., nes surinkta medžiaga patvirtino, kad su darbuotoju buvo atsiskaityta tik iš dalies. DK 141 str. 3 d. įtvirtina darbdavio pareigą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, todėl ši išmoka buvo priteista pagrįstai. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad T. D. priteisiama vidutinio darbo užmokesčio kompensacija buvo sumažinta iki 5000,00 Lt. T. D. su nurodyta suma sutinka. Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – komisija) 2014-09-22 sprendimas Nr. DGKS-4212 yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas T. D. atsiliepime ieškinį nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes jis buvo pateiktas teismui praleidus įstatyme nustatytą terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo. DK 296 straipsnyje nurodytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą su ieškiniu nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu atitinka DK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties definiciją ir laikytinas ieškinio senaties terminu, atsižvelgiant į šiuos požymius: 1) nustatomas įstatymo; 2) siejamas su asmens galimybe ginti savo pažeistas darbo teises; 3) nustato terminą, per kurį asmuo gali pareikšti ieškinį teisme. Tokią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad kitiems darbo teisių gynimo būdams (pvz., ginti teises darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje, taikinimo komisijoje ir pan.) yra taikomi ne ieškinio senaties, o procedūriniai terminai. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis. Šio termino pasibaigimas neatima galimybės pareikšti ieškinį ir apginti pažeistas teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovo ieškinys Šiaulių apylinkės teisme gautas 2014-10-23. Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2014-09-22, taigi ieškovas ieškinį dėl komisijos sprendimo teismui pateikė praleidęs terminą vieną dieną, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir atsakovo T. D. reikalavimas atmesti ieškinį šiuo pagrindu atmestinas.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki, pirmenybė nagrinėjamu atveju teikiama tinkamam darbdavio atsiskaitymui su darbuotoju, todėl iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovas neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2014-09-22 sprendimo Nr. DGKS-4212 dalį, kuria T. D. atnaujintas terminas prašymui dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo pateikti, nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.