- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-5251-891/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- P. M.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. 2014 m. balandžio 19 d., apie 01.12 val., Vilniuje, Paeglinės-Švariosios g. vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Taip pat P. M. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Šiais savo veiksmais P. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Be to, P. M. vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais P. M. pažeidė KET 238 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo P. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis iš tikrųjų vairavo automobilį Mazda ir važiuodamas atsitrenkė į stovintį automobilį Mercedes Benz, kuris stovėjo be šviesų. Iš karto po eismo įvykio jis kalbėjosi su apgadinto automobilio vairuotoju, šis jam jokių pretenzijų neturėjo ir eismo įvykio deklaracijos pildyti nesiūlė. Po eismo įvykio P. M. vairuojamam automobiliui buvo apgadintas visas šonas, nukentėjusiojo automobiliui – priekinis bamperis. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Tuomet jis įsėdo į automobilį, pavažiavo kokius 200 metrų ir sustojo prie draugo namų. Kadangi daugiau jis niekur neketino važiuoti, tai pas draugą truputį išgėrė. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos tikriausiai iškvietė apgadinto automobilio savininkas, kurie alkotesteriu jam nustatė girtumą. Jis atsisakė pasirašyti ant alkotesterio šaknelės, nes eismo įvykio metu buvo blaivus. Nurodė, kad jam yra žinoma, kad po eismo įvykio vartoti alkoholinių gėrimų negalima. Prisipažįsta, jog tai jis yra kaltas dėl eismo įvykio, taip pat neneigia, jog jo vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Nurodė, kad eismo įvykio metu automobilyje važiavo keturi žmonės.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas A. A. paaiškino, kad 2014-04-19 jiems atvykus į eismo įvykį, P. M. buvo pastebėtas įvykio vietoje, jo vairuojamas automobilis buvo šiek tiek pavažiavęs toliau, maždaug 30 metrų atstumu iš įvykio vietos. Apgadintas nukentėjusiojo automobilis Mercedes stovėjo eismo įvykio vietoje. Jiems atvykus P. M. aiškino, kad jis automobilio nevairavo, tačiau nenurodė, kas jį vairavo, darė pareigūnui įtaką, sakydamas, jog turi pažįstamų, elgėsi nepagarbiai, todėl buvo sulaikytas. P. M. pūtė į alkotesterį, tačiau atsisakė pasirašyti ant kvito šaknelės. Remiantis liudytojų paaiškinimais, P. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o automobilis priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę. Pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra P. M., kuris turėjo apvažiuoti kelyje esančią kliūtį, automobilio Mercedes vairuotojas KET taisyklių nepažeidė.
Liudytoja – policijos pareigūnė I. A., paaiškino, kad 2014-04-19 jiems atvykus į įvykio vietą jie pamatė apgadintą automobilį. Pavažiavus už kampo 200-300 metrų jie pamatė P. M. automobilį. Visa automobilyje sėdėjusi kompanija buvo išgėrusi, linksminosi, apie tai galima buvo spręsti iš nekoordinuotų jų veiksmų ir sklidusio alkoholio kvapo. Netrukus atėjo pareiškėjas ir pasakė, kad šiuo automobiliu buvo apgadintas jo automobilis ir kad automobilį vairavo P. M.. Iš pradžių P. M. sakė, kad tai ne jis vairavo automobilį ir kad automobilis šioje vietoje stovi jau seniai. Patrulių rinktinės pareigūnai iškvietė Kelių policijos pareigūnus.
Teismo posėdyje liudytojas I. G. paaiškino, kad jis yra P. M. draugas ir eismo įvykio metu važiavo kartu su juo automobiliu. Liudytojas nurodė, kad jiems tamsiu paros metu važiuojant pas draugą automobiliu Mazda, kurį vairavo P. M., jie nepastebėjo tamsioje vietoje stovėjusio automobilio ir nubrėžė jam šoną. Po eismo įvykio jie sustojo už 15 metrų, P. M. išlipo pasišnekėti su apgadinto automobilio savininku. Jie visi taip pat išlipo iš automobilio ir girdėjo apie ką P. M. šnekėjosi su kito automobilio savininku. Jie išsiskyrė gražiuoju, niekas niekam pretenzijų neturėjo. P. M. grįžo, jie įsėdo į automobilį, pavažiavo dar kelis šimtus metrų ir nuėjo pas draugą Egidijų į namus. Po 25 minučių atvažiavo policija. Liudytojas pažymėjo, kad eismo įvykio metu P. M. buvo blaivus, jis išgėrė tik praėjus maždaug 10 minučių po eismo įvykio draugo kieme. Be P. M. ir liudytojo, jo automobilyje dar buvo E. R., B. V. ir A. B., iš viso automobiliu Mazda važiavo penkiese.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju E. R. nurodė, kad P. M. yra jo draugas. Liudytojas paaiškino, kad 2014-04-19, apie 23 val. jie susitiko prie mokyklos, planavo ką daryti vakare, vartojo alkoholį. P. M. negėrė, nes atvažiavo automobiliu. Po to jie visi penkiese įsėdo į P. M. automobilį, pradėjo važiuoti ir brūkštelėjo kitam automobiliui. Liudytojas jautė kontaktą, nes sėdėjo būtent toje pusėje, kur jis ir buvo. Po susidūrimo jie truputį pavažiavo ir sustojo. P. M. išlipo iš automobilio pasikalbėti su kito automobilio savininku. Savininkas jam pasakė, kad jokių pretenzijų neturi. Tada jie vėl įsėdo į automobilį, nuvažiavo apie 200 metrų iki kiemo, pasėdėjo 20-30 minučių, gėrė alkoholinius gėrimus ir po to liudytojas nuėjo namo. Jie suprato, kad apgadinto automobilio savininkas neturi jokių pretenzijų, todėl P. M. taip pat truputį išgėrė. Liudytojas nematė, kaip atvyko policija, nes jis tuo metu jau nuėjęs namo.
Liudytoja M. C. teismo posėdyje nurodė, kad jį asmeniškai P. M. nepažįsta, žino jį tik iš eismo įvykio. Liudytoja paaiškino, kad 2014-04-19 ji su G. T. sėdėjo automobilyje Mercedes Benz. Pro šalį lėtai važiavo P. M. vairuojamas automobilis su išgėrusiais žmonėmis, kuris kliudė jų stovintį automobilį. Smūgio į jų automobilį nebuvo, jautėsi tik brėžimas. Nors tuo metu buvo tamsus paros metas, tačiau gatvė buvo apšviesta ir vairuotojas gerai matėsi. Po eismo įvykio P. M. vairuojamas automobilis iš karto sustojo už posūkio. G. T. nuėjo pasikalbėti su P. M., tačiau ji negirdėjo apie ką jie šnekėjosi. Po to G. T. grįžo į automobilį, o P. M. išvažiavo. G. T. nusprendė kviesti policiją. Atvažiavę pareigūnai iš karto nuvažiavo ieškoti P. M. automobilio, jie taip pat prie jų privažiavo, nes reikėjo pildyti dokumentus. Liudytoja nurodė, kad ji neprisimena, ar tuo metu, kai G. T. kalbėjosi su P. M., kiti vaikinai buvo išlipę iš automobilio. Ji matė, kaip ta kompanija iki eismo įvykio gėrė prie mokyklos, nes stovėjo netoliese. Ji nematė, ar P. M. taip pat gėrė. Po eismo įvykio ji nebuvo išlipusi iš automobilio, todėl negali pasakyti, ar eismo įvykio metu P. M. buvo girtas. Šiuo metu ji su G. T. nebendrauja ir nežino kur jis yra.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis vairavo automobilį neblaivus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, apgadino abu automobilius bei P. M. vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 132 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, būdami neblaivūs (girti) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo P. M. neneigė protokole nurodytu laiku vairavęs automobilį Mazda ir sukėlęs eismo įvykį. Be jo prisipažino, P. M. kaltę patvirtina papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos automobilio Mazda, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis, automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis (b. l. 4). Taip pat jo kaltę patvirtina apklaustų teismo posėdyje liudytojų A. A., I. A., M. C., I. G. ir E. R. parodymai bei kita surinkta bylos medžiaga. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad P. M. 2014-04-19, apie 01.12 val., Vilniuje, Paeglinės-Švariosios g. vairavo automobilį Mazda 626, valstybinis numeri (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius, tuo pažeisdamas KET 132 punkto reikalavimus.
P. M. teismo posėdyje, pripažindamas savo kaltę iš dalies, teigė, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio, kadangi pasikalbėjęs su automobilio, kurį jis vairuodamas užkabino, savininku, šis jam pretenzijų neturėjo ir eismo įvykio deklaracijos pildyti nesiūlė. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai I. G. ir E. R., kurie eismo įvykio metu sėdėjo P. M. vairuojamame automobilyje. Minėti liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje patvirtino P. M. nurodytą aplinkybę, jog eismo įvykio metu jis buvo blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.
Nors byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai tvirtina (b. l. 5, 6), kad P. M. atvykusiems policijos pareigūnams atsisakė duoti paaiškinimus ir geranoriškai su jais nebendradarbiavo, tačiau policijos pareigūnai neužfiksavo eismo įvykio vietoje buvusių ir važiavusių kartu su P. M. jaunuolių paaiškinimų, o apsiribojo tik tuo, jog nurodė jų pavardes tarnybiniuose pranešimuose. Esant tokiai situacijai, teismas neturi galimybės jų tarpusavyje palyginti, todėl, kaip jau buvo minėta, vadovaujasi liudytojų E. R. ir I. G. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
P. M. kaltė vairavus automobilį neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį, yra grindžiama byloje esančiu alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, jog P. M. 2014-04-19, 01.49 val. buvo nustatytas lengvas 1,43 promilės girtumas (b. l. 7), G. T. ir M. C. eismo įvykio metu rašytais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, jog automobilį vairavęs ir jų stovintį automobilį kliudęs P. M. buvo neblaivus (b. l. 10, 11) bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose teigiama, jog nuo P. M. sklido alkoholio kvapas (b. l. 5, 6).
Pažymėtina tai, kad policijos pareigūnai paties važiavimo fakto nematė, į eismo įvykio vietą atvyko gavę pranešimą maždaug po 20 minučių, todėl jų tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, jog nuo P. M. sklido alkoholio kvapas, nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų I. G. ir E. R. nurodytos aplinkybės, jog P. M. alkoholinius gėrimus vartojo jau po eismo įvykio. Liudytoja M. C. taip pat nepatvirtino savo paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog eismo įvykio metu P. M. buvo neblaivus (b. l. 11). Būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, M. C. teisme nurodė, kad ji nebuvo išlipusi iš automobilio, kai G. T. ir P. M. aiškinosi tarpusavyje dėl eismo įvykio, todėl negalinti pasakyti, ar eismo įvykio metu P. M. buvo girtas. Nors ši liudytoja teigė mačiusi, kaip ta kompanija iki eismo įvykio gėrė prie mokyklos, nes stovėjo netoliese, tačiau ji nematė, ar P. M. taip pat gėrė. Taigi, liudytojai M. C. teismo posėdyje kategoriškai nepatvirtinus, jog P. M. automobilį vairavo neblaivus, teismas negali grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės vien šios liudytojos eismo įvykio metu rašytu paaiškinimu, nes visi neaiškumai yra traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Siekdamas pašalinti byloje kilusias abejones, teismas taip pat kvietė į teismo posėdį nukentėjusįjį G. T., tačiau jam siunčiami šaukimai grįždavo neįteikti su užrašu „Neatsiėmė“ (b. l. 24, 34). Paskyrus G. T. atvesdinimą (b. l. 38), jo įvykdyti taip pat nepavyko, nes kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno M. C. 2014-08-19 tarnybinio pranešimo, jam buto durų niekas neatidarė ir buto duryse paliktuose pranešimuose nurodytu laiku į policiją niekas atvykęs nebuvo. Nepavykus apklausti teismo posėdyje nukentėjusiojo G. T. ir neįspėjus jo dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, teismas taipogi neturi jokio pagrindo grįsti P. M. kaltės vairavus automobilį neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį vien G. T. eismo įvykio dieną rašytu paaiškinimu, kurio neabejotinai nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Taigi, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog P. M. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kad eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilius, sukėlė būdamas neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę asmenims, vartojusiems alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (b. l. 5, 6) ir teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų A. A. ir I. A. paaiškinimų matyti, kad jiems atvykus pagal gautą iškvietimą į eismo įvykio vietą, jie rado automobilį Mazda, kuriame sėdėjo keturi jaunuoliai, kurie, liudytojos I. A. teigimu, buvo akivaizdžiai neblaivūs, nes sklido alkoholio kvapas bei jų judesiai buvo nekoordinuoti. Liudytojų paaiškinimais nustačius, kad eismo įvykio metu automobilį Mazda, kuris atsitrenkė į stovintį automobilį Mercedes, vairavo P. M., alkotesteriu, kuris pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti (patikra galiojo iki 2014-07-16 (b. l. 8), buvo patikrintas jo blaivumas bei P. M. 2014-04-19 1.49 val. nustatytas lengvas – 1,43 promilės, girtumo laipsnis (b. l. 7). P. M. neneigė protokole nurodytą dieną vartojęs alkoholį, tačiau teigė, jog tai darė po to, kai pasikalbėjo su nukentėjusiojo automobilio savininku, kuris jam dėl sukelto įvykio ir apgadinto automobilio jokių pretenzijų neturėjo. Tačiau iš byloje esančių G. T. ir M. C. paaiškinimų, rašytų eismo įvykio dieną (b. l. 10, 11) matyti, kad G. T. po susidūrimo pasikalbėjus su automobilio Mazda vairuotoju bei įtarus, kad jis galimai yra neblaivus, jie iš karto nutarė kviesti policiją. Apklausta teismo posėdyje liudytoja M. C. patvirtino, kad G. T., po susidūrimo pasikalbėjęs su P. M., grįžęs į automobilį iš karto nutarė kviesti policiją, kuri netrukus ir atvyko į įvykio vietą. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi ji asmeniškai P. M. nepažįsta bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog ji siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą P. M. ar būtų suinteresuota bylos baigtimi. Be to, vien ta aplinkybė, jog atvykus policijos pareigūnams P. M. iš pradžių apskritai neigė vairavęs automobilį ir prisipažino tik tuomet, kai jį atpažino G. T. ir M. C., taipogi paneigia jo versiją, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio jam jokių pretenzijų neturėjo, juo labiau, kad eismo įvykio deklaracija pildyta nebuvo ir P. M. nukentėjusiajam pinigų už apgadintą automobilį nesiūlė. Šiuo atveju teismas nesivadovauja liudytojų I. G. ir E. R. parodymais, patvirtinančiais P. M. iškeltą versiją, nes jie yra administracinėn atsakomybėn trauktino asmens draugai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.
Taigi, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus bei nesant byloje neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog P. M. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, t. y. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, nes P. M., sukėlęs eismo įvykį, turėjo pareigą nevartoti alkoholio iki kol bus nustatytos įvykio aplinkybės, tačiau šios savo pareigos nevykdė.
Kadangi P. M. neneigė, jog jo vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, ką patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai, jo veika taip pat pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – P. M. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies (KET) pažeidimą, už kurį, pažymos apie baustumą duomenimis, jam jau buvo skirta administracinė nuobauda, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. M. (anksčiau baustas administracine tvarka už KET ir kitus pažeidimus, turi keturias galiojančias nuobaudas). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, P. M. skirtinos ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 4 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų nuobaudų vidurkiai. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Alkoholinių gėrimų vartojimas po eismo įvykio yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminai skaičiuotini ne vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, o išimtine, ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-9-2012). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog P. M. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 straipsniais, teismas,
nutaria:
P. M. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti:
- pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 125 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių litų) baudą;
- pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos;
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjui kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.