Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. (toliau – V. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria V. J. skundas dėl UAB „Kauno autobusai“ 2015 m. birželio 3 d. nutarimo panaikinimo ar pakeitimo, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 3 d. UAB „Kauno autobusai“ kontrolės vadybininkės V. Č. nutarimu V. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 str. 4 d. už tai, kad jis 2015 m. gegužės 18 d. 14.46 val. autobusu, kurio garažinis Nr. 2746, maršruto Nr. 12, tarp stotelių S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, važiavo įsigijęs važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas. Už šio pažeidimo padarymą V. J. buvo nubaustas 17 eurų bauda.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skundą atmetė.

V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Tuo tarpu sutinkamai su ATPK 257 str. nuostatomis, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, nepažeisdamas aptarto teisinio reguliavimo, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 str. 4 d. ir pagrįstai atmetė V. J. skundą dėl teisėto ir pagrįsto 2015 m. birželio 3 d. UAB „Kauno autobusai“ nutarimo. Abejoti apelianto kaltumu dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, nepaisant jo apeliacinio skundo argumentų, aukštesnysis teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pagal ATPK 142 str. 2 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kad važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba jomis važiavo įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas. Sutinkamai su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-294 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių 42.1 punkto nuostatomis, keleivis įlipęs į vietinio reguliaraus susisiekimo autobusą ar troleibusą privalo nedelsdamas pažymėti vienkartinį popierinį bilietą ar elektroninę kortelę elektroniniu komposteriu, arba priglausti prie elektroninio komposterio, esančio prie vairuotojo, elektroninę kortelę, kurios skaitmeninėje duomenų bazėje yra informacija, kad sumokėta už terminuotą bilietą, arba nusipirkti bilietą iš vairuotojo. Pagal 42.4 punktą, kelionės metu keleivis privalo turėti ir pateikti kontrolę vykdantiems asmenims dokumentų (pažymėjimų) originalus, patvirtinančius teisę į transporto lengvatas.

Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos, V. J. pagal ATPK 142 str. 2 d. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis važiavo viešuoju transportu įsigijęs važiavimo bilietą su nuolaida, neturėdamas teisės į lengvatas. Remiantis 2015 m. balandžio 9 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus išvada dėl V. J. nustatyto darbo pobūdžio ir sąlygų, apeliantui laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 2). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių lengvatų įstatymo (aktuali teisės akto redakcija nuo 2014 m. gruodžio 18 d.) 5 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II grupės invalidais). Esant šiems duomenimis, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju V. J. turėjo teisę įsigyti bilietą ir naudotis Kauno miesto viešuoju transportu su 50 procentų nuolaida, tačiau, kaip matyti iš analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotų duomenų, tiriamu atveju V. J. 12 maršruto autobusu važiavo savo elektroninį bilietą papildęs vienkartinio pobūdžio važiavimo bilietais su 80 procentų nuolaida, kuri, sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių lengvatų įstatymo (aktuali teisės akto redakcija nuo 2014 m. gruodžio 18 d.) 5 str. 1 d. nuostatomis, V. J. negalėjo būti taikoma. Ir nors apeliaciniu skundu V. J. su tokiomis išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad jis buvo įsigijęs 20 vnt. viešojo Kauno transporto bilietų su 50 procentų nuolaida, kaip jam ir priklauso, tačiau elektroninis bilietas kažkodėl rodė, jog jis įsigijo bilietus su 80 procentų nuolaida, tačiau tokie apelianto argumentai, vertinant juos nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos visumoje, atmestini kaip nepagrįsti. Abejonių jo kalte, įvertinus tiek jo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, tiek jo paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, aukštesniajam teismui nekyla.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. J. naudojasi elektroninio bilieto kortele (dar vadinama elektronine pinigine) Nr. (duomenys neskelbtini), kurią asmuo papildo pirkdamas vienkartinius bilietus. Elektroninių bilietų duomenų bazėje sukaupta faktinė informacija leidžia matyti įvairias operacijas, atliekamas su elektroninių bilietų kortelėmis, priklausomai nuo to, kokie duomenys yra reikalingi. Remiantis UAB „Kauno autobusai“ pateiktu išrašu iš elektroninių bilietų duomenų bazės, kuriame matyti V. J. elektroninio bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) papildymai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. birželio 22 d., 2015 m. gegužės 11 d. apeliantas įsigijo vienkartinių bilietų už 2,40 eurų sumą, kas atitinka 20 bilietų po 0,12 eurų. Remiantis UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į V. J. apeliacinį skundą išdėstytomis aplinkybėmis, už 0,12 eurų Kauno miesto savivaldybėje galima įsigyti vienkartinį važiavimo viešuoju transportu bilietą su 80 procentų nuolaida, ką patvirtina ir viešai pasiekiamoje informacinėje sistemoje http://www.kvt.lt/bilietu_kainos esantys duomenys. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad pats V. J. tiek pateikdamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą, tiek kiek vėliau papildomus paaiškinimus neneigė, jog įvykio dieną jis tikrai įsigijo 20 vnt. važiavimo viešuoju transportu bilietų, tačiau teigia, kad juos įsigijo su 50 procentų nuolaida. Atmetant tokius V. J. argumentus, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad bilietas su 50 procentų nuolaida kainuoja 0,29 eurų, o, įvertinus tai, kad įvykio dieną jis papildė savo sąskaitą 2,40 eurų suma, jo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės vis tik neatitinka faktinių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų. Pastebėtina ir tai, kad minėto išrašo duomenimis, aiškiai matomas ir tikslus aptariamų bilietų įsigijimo laikas – 18:01:33 val. ir bilietų pardavimo vieta, pažymėta kodu KS059, kas, atsižvelgiant į UAB „Kauno autobusai“ pateiktame atsiliepime į V. J. apeliacinį skundą išdėstytus paaiškinimus, reiškia „Kauno spauda“ kioską Nr. 59, kuris, remiantis atsiliepime užfiksuotais duomenimis, yra (duomenys neskelbtini), prieš namą 25, prie stotelės (duomenys neskelbtini), t. y. tame maršrute, kuriuo, sutinkamai su pateiktu V. J. elektroninio bilieto išrašu, apeliantas pakankamai dažnai naudojasi. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia apelianto teiginius, jog byloje nenustatyta, kur jis įsigijo važiavimo viešuoju transportu bilietus. Be to, kvalifikuojant jo veiką, bilietų įsigijimo vieta, reikšmės neturi.

2015-11-02 V. J. papildomai apygardos teismui pateikė ir savo elektroninį bilietą, prašydamas patikrinti jame esančią informaciją, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, nustatančius apeliacinio proceso ribas. Sutinkamai su ATPK 302⁴ str. 2 d. apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos, o tai reiškia, kad vėlesni skundo papildymai ir reikalavimai negali būti pateikiami. Byloje jau yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys elektroniniame biliete esančią informaciją, todėl įvertinus paminėtas aplinkybes V. J. 2015 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teisme gautame pareiškime nurodyti duomenys nenagrinėjami, o elektroninis bilietas grąžinamas V. J..

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų visumą, įvertinus jų nurodytas aplinkybes kompleksiškai kitų administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją V. J. apeliacinio skundo argumentais, nepagrįstais jokiais objektyvias duomenimis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

2015 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teisme gautą V. J. pareiškimą palikti nenagrinėtu. Pateiktą elektroninį bilietą grąžinti V. J..

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.