- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-203-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- R. Ž., ir G
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Ž. gynėjo advokato Valdo Andrijausko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-02-10 nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteista pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Šiuo nuosprendžiu nuteistos ir G. Š. bei Ž. J., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su G. Š., 2008-07-17, apie 21.20 val., Šilutės r., Usėnų sen., Usėnų k., viešoje vietoje – Usėnų pagrindinės mokyklos teritorijoje – įžūliais veiksmais ir patyčiomis – necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamos nukentėjusiąją V. E., ją mušdamos, iš jos tyčiodamosi, tampydamos už rūbų, nusegdamos liemenėlę, tuo padarydamos jai nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Nuteistosios R. Ž. gynėjas advokatas V. Andrijauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-02-10 nuosprendį: atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. arba LR BK 93 str. numatytais pagrindais. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. atsakomybės klausimas buvo išspręstas aiškiai neteisingai. Nuteistoji padarė nesunkų nusikaltimą, ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka. R. Ž. teismui nurodė, kokius neteisėtus veiksmus ji atliko prieš nukentėjusiąją, jos teisme duoti parodymai nėra nuginčyti. Teismas nuosprendyje nors ir nurodė, kad R. Ž. dėl savo veiksmų gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino padarytą turtinę žalą, skirdamas bausmę, konstatavo, kad nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji pašalino nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiajai atlygino padarytą turtinę žalą, jos atsiprašė, ši atleido. Teismas turėjo pripažinti tai nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta jokių duomenų, kad ateityje R. Ž. nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Todėl buvo visos sąlygos jai taikyti LR BK 38 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, nuteistajai nusikaltimo padarymo metu buvo 16 metų, šiuo metu jai yra 17 metų, todėl jai taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Atsižvelgiant į tai, buvo visos sąlygos R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir LR BK 93 str. pagrindu.
Teismo posėdžio metu nuteistoji, jos gynėjas ir prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė R. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis LR BK 93 str., galimybės, tik formaliai konstatavo, kad LR BK 38 str. nuostatos netaikytinos, nes tam nėra pagrindo.
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nepilnamečio amžių ir turėdamas tikslą padėti jam reintegruotis bei atlikti naudingą vaidmenį visuomenėje, neapsiriboja bendrosios bausmės paskirties akcentavimu, nurodo ir specialią nepilnamečiams taikomų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kuri iš esmės papildo ir individualizuoja LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, apimdama siekį užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl sprendžiant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimą, daugiausia dėmesio turi būti skiriama ne tiek pačiam nubaudimui, kiek jauno žmogaus asmenybės korekcijai ir tolesnei jo integracijai į pozityvią socialinę aplinką. Teismas, net nesvarstydamas nusikaltimą padariusiai nepilnametei R. Ž. LR BK 93 str. taikymo galimybės, ignoravo nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir jų paskirtį.
Išanalizavusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja LR BK 93 str. įtvirtinti pagrindai ir sąlygos atleisti nepilnametę R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės. Jos atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas atitiktų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties esmę, užtikrintų R. Ž. resocializacijos bei adaptacijos visuomenėje galimybes. R. Ž. (jai nusikaltimo padarymo metu buvo 16 metų) pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Šias aplinkybės nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje. Kadangi nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra alternatyvios, vien to jau pakanka, pritaikius LR BK 93 str., R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Jos nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi patvirtina tai, kad ji prisipažino kalta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, davė iš esmės teisingus, išsamius ir nuoseklius parodymus apie padarytą veiką, neigiamai įvertino savo poelgį, dėl savo elgesio gailėjosi, stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes, atsiprašydama nukentėjusiosios, atlygindama jai padarytą turtinę žalą. Nukentėjusioji tai patvirtino, ji teigė atleidžianti R. Ž., jokių pretenzijų jai neturinti. Bylos duomenys taip pat liudija, kad nuteistoji pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, ji administracine tvarka nebausta, dėl jos elgesio seniūnijoje nusiskundimų negauta, motinos ji charakterizuojama teigimai kaip gero elgesio, padedanti ūkio darbuose. Visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant LR BK 93 str. įtvirtintiems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams ir sąlygoms, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. Ž. nuteisimo naikintina, R. Ž. LR BK 93 str. pagrindu atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jai nutrauktina (LR BPK 327 str. 2 p.). Vadovaujantis LR BK 93 str. 2 d., 82 str., 86 str., 87 str., R. Ž. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimas tėvams prižiūrėti ir elgesio apribojimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-02-10 nuosprendį pakeisti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-02-10 nuosprendžio dalį dėl R. Ž. nuteisimo panaikinti, R. Ž. LR BK 93 str. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jai nutraukti.
Vadovaujantis LR BK 93 str. 2 d., 82 str., 86 str., 87 str., R. Ž. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – atidavimą tėvams prižiūrėti 3 (trims) mėnesiams ir elgesio apribojimą 6 mėnesius, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.