- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-150/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- D. Č.
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš D. Č. nukentėjusiajai A. Č. priteista 3343 Lt laidojimo išlaidoms ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2009 m. liepos 28 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su A. Č. metu, peiliu 5 kartus dūrė A. Č. į kairę ranką, galvos sritį ir į kairį kelį, tuo padarydama A. Č. durtinę – pjautinę kairio žasto žaizdą su žastinės arterijos sužalojimu ir kraujosruva aplinkiniuose audiniuose, durtinė – pjautinę žaizdą kairiame žaste, pjautines žaizdas kairėje kaktos pusėje, apatinėje lūpoje ir kairiame kelyje, t. y. sunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nuo durtinės – pjautinės kairio žasto žaizdos su žastinės arterijos sužalojimu ir kraujosruva aplinkiniuose audiniuose A. Č. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė A. Č..
Šalies argumentai
Nuteistoji D. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir ją išteisinti.
Apeliantė nesutinka su nuosprendžio išvada, kad 2009 m. liepos 28 d., tarpusavio konflikto metu, ji peiliu penkis kartus dūrė A. Č. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu tyčia į nužudė. Atvykusi į įvykio vietą prokurorė B. Jankūnienė ir tyrėjas R. Kvedaras jos atžvilgiu buvo nusiteikę priešiškai, grasindami liepė atiduoti peilius ir parodyti kokiu būdu ji nužudė A. Č., nors iš tikro taip nebuvo. Apeliantė nurodo, kad prokurorei ji pasakojo apie kitus įvykius, kurie buvo per dvejus bendro gyvenimo su A. Č. metus, tačiau tai yra nesusiję su 2009 m. liepos 28 d. įvykiu. Kelmės rajono policijos pareigūnai siekė gauti jiems reikalingus parodymus ir vartojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą – neduodavo jai valgyti tyčiodavosi. Byloje yra neatsižvelgta į tai, kad liepos 28 dieną ji pati skambino ir kvietė atvykti policijos pareigūnus, taip pat iškvietė A. Č. greitąją medicininę pagalbą, o taip nebūtų dariusi, jei pati A. Č. būtų sužalojusi. Nukentėjusysis A. Č. dar iki liepos 28 dienos grįžo į namus jau sužalotu veidu ir tai matė pas ją svečiuose buvęs liudytojas A. B.. Pastarasis liudytojas taip pat galėjo patvirtinti, kad ji su A. Č. nekonfliktavo. Savo teiginiams pagrįsti, apeliantė nurodo, kad visą laiką, kol gyveno su A. Č., juo rūpinosi kaip pasenusiu žmogumi, todėl negalėjo vartoti smurto jo atžvilgiu. Apeliantė skunde teigia, kad A. Č. ji paminėjo kalbėdama apie kitą tomis dienomis buvusį įvykį t.y. apie tai, kad nukentėjusiojo giminaitis R. N. liepos 27 dieną buvo atvykęs į namus ir ketino ją nužudyti, o taip pat ją išžagino.
Apeliantė D. Č. nesutinka su A. Č. dukters A. Č. naudai priteista pinigų suma žalai atlyginti, nes duktė per dvejus metus tėvu visiškai nesirūpino, jo neaplankydavo. Mano, kad A. Č. jai keršija ir davė teisme melagingus parodymus, nes pretendavo į tėvo turtą.
Taip pat nuteistoji D. Č. skunde nurodo, kad nesutinka ir su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, o taip pat specialistų išvadomis, kadangi visi parodymai ir išvados yra neteisingi, bylą tyrę pareigūnai siekė jai pakenkti. Su Kelmės rajono PK tyrėju R. Kvedaru 2009 m. liepos 28 d. ji nebendravo ir negalėjo jam pasakyti kokiu būdu nužudė A. Č.. Mano, kad R. Kvedaras jai keršija dėl anksčiau buvusių tarpusavio nesutarimų. Nesutinka su teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 445/09(04), nes joje nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji pati buvo R. N. sužalota 2009 m. liepos 27 dieną ir sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Liudytoja A. S. melagingai paliudijo, jog ji su A. Č. elgdavosi šiurkščiai ir jį stumdydavo. Liudytojas E. P. apeliantės nuomone taip pat davė teisme melagingus parodymus, nes neigė tą faktą, kad R. N. ją sumušė. Apeliantė neigia dieną iki įvykio turėjusi lytinių santykių su A. B., nes jie miegojo atskirai, o ekspertams buvo pateiktas tirti ne jai priklausantis drabužis. Apeliantė taip pat nesutinka gyvenamosios vietos seniūno teismui pateikta neigiama jos charakteristika, nes su seniūnu A. Š. ji yra nepažįstama, todėl mano, kad pastarasis ją šmeižia.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. Č. pareiškė, kad sutinka su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, kuriuo D. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taip pat ją tenkina teismo išspręstas civilinis ieškinys dėl jos naudai priteistos pinigų sumos žalai atlyginti. Bausmės dydžio klausimą A. Č. siūlo spręsti apeliacinės instancijos teismui.
Atsikirtime A. Č. taip pat nurodo, kad D. Č. jos šeimos nepažinojo, todėl negalėjo žinoti apie jos bendravimą su A. Č., nors pripažįsta, kad tėvams išsiskyrus, ji su A. Č. susitikdavo retai.
Nukentėjusioji nurodo, jog D. Č. netinkamai rūpinosi A. Č., dažnai girtaudavo, per laikotarpį, kuomet D. Č. gyveno pas A. Č., susidarė skola už komunalines paslaugas bei skola bankui, kurias jai teko apmokėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji D. Č. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti pilnai jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistosios kaltės ir paskyrė jai teisingą bausmę.
Nuteistosios D. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi būtent ji atitinka šio baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo sudėtį.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji D. Č. neigia, jog tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė A. Č., todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pagrįstų įrodymų, negalėjo jos pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką. Nuteistoji D. Č. kaltina tyrimą atlikusius pareigūnus ir byloje apklaustus liudytojus tendencingumu, t.y. išankstiniu nusistatymu jos atžvilgiu, tačiau šių teiginių neargumentuoja byloje ištirtų įrodymų kontekste.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus tiek D. Č. kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, analizavo prieštaravimus tarp nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme, juos gretindamas tarpusavyje ir lygindamas su kitais įrodymais, bei padarė pagrįstą išvadą, kad konflikto metu D. Č. virtuviniu peiliu tyčia sužalojo nukentėjusįjį A. Č..
Apeliaciniame skunde D. Č. teigia, kad 2009 m. liepos 30 d. tyrėjai neteisingai ją suprato, nes tuo metu ji davė parodymus apie konfliktą su A. Č. 2006 metais, kai pastarasis norėjo ją išprievartauti, o ji sudavė buteliu jam per galvą. Tvirtina, kad 2009 m. liepos 28 d. ją pačią sumušė ir išžagino į namus atvykęs A. Č. giminaitis R. N. su draugais. Nustatytus sužalojimus A. Č. galėjo patirti pargriūdamas pats. Analogiškas įvykio aplinkybes D. Č. parodė ir apklausiama pirmosios instancijos teisme. Kolegija tokius D. Č. parodymus atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistoji, keisdama gynybines versijas ir duodama prieštaringus parodymus, siekė suklaidinti teismą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės už A. Č. nužudymą.
Apklausta įtariamąja 2009 m. liepos 30 d., dalyvaujant gynėjai, D. Č. parodė, kad 2009 m. liepos 28 d. vakare, iš namų išvykus R. N. su draugais, A. Č. vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino peiliu, bandė smaugti rankomis paėmęs už kaklo. Peilį ji atėmė ir dūrė A. Č. ar tai į ranką ar tai į koją. Pagal D. Č. parodymus, muštynės su A. Č. po to tęsėsi sandėliuke, jų metu gindamasi, sudavė vieną ar kelis kartus kastuvėliu A. Č. į galvą. Po to ji atsikėlusi išėjo, o A. Č. paliko gulėti sandėliuke ( t. I, b.l. 138-139 ). Tokias pačias įvykio aplinkybes D. Č. parodė teisme 2009 m. liepos 31 d., kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės paskyrimo jai klausimas, tačiau 2009 m. rugpjūčio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, D. Č. pakeitė savo parodymus, paaiškindama, kad peiliu A. Č. nedūrė, o gindamasi tik du kartus kastuvėliu sudavė jam į galvą. Apklausta įtariamąja 2010 m. sausio 6 d. D. Č. taip pat patvirtino, kad vieną kartą sudavė A. Č. į galvą kastuvėliu ( t. I, b.l. 140-141, 143 ).
Pirmosios instancijos teismas D. Č. parodymus, kuriais ji tvirtino peiliu A. Č. nesužalojusi, motyvuotai atmetė kaip prieštaraujančius kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 445/09(04) nurodyta, kad A. Č. mirė nuo durtinės-pjautinės kairio žasto žaizdos su žastinės arterijos sužalojimu, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. A. Č. kūne iš viso buvo nustatyti penki durtiniai-pjautiniai sužalojimai, padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, tačiau tik vienas kairio žasto sužalojimas kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvykio vietos apžiūros metu 2009 m. liepos 29 d. A. Č. priklausančiame gyvenamajame name buvo rastas virtuvinis peilis su panašiomis į kraują dėmėmis. Liudytoja B. Jankūnienė, kuri kaip Kelmės rajono vyriausioji prokurorė dalyvavo atliekant įvykio apžiūrą, teisme parodė, kad D. Č. atidarė virtuvės spintelės stalčių ir parodė peilį kuriuo sužalojo A. Č.. Specialistė medicininio-kriminalistinio tyrimo metu davė tikėtiną išvadą, kad tirtos A. Č. durtinės-pjautinės odos žaizdos iš kairiojo žasto yra padarytos įvykio vietoje paimtu ir tirti pateiktu peiliu ( t. I, b.l. 24-28, 55-59 ). Teismo medicinos specialisto išvados dėl A. Č. padarytų sužalojimų kiekio, vietos, būdo ir panaudoto įrankio atitinka 2009 m. liepos 30 d. D. Č. duotus parodymus, kad gindamasi ji kelis kartus dūrė A. Č. į ranką peiliu. Serologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant kambaryje paimtos paklodės, antklodės ir pagalvės užvalkalų ir nuoplovose nuo spintelės rastas kraujas gali priklausyti A. Č. ( t. I, b.l. 78-79 ). Ši išvada taip pat atitinka 2009 m. liepos 30 d. D. Č. parodymus, kad konfliktas su A. Č. prasidėjo ir peiliu jį sužalojo kambaryje prie lovos, todėl šioje vietoje buvo rastos kraujo dėmės.
D. Č. kaltę dėl tyčinio A. Č. nužudymo netiesiogiai patvirtina ir liudytojų A. B., R. N., D. M., E. P., M. R. ir V. B. parodymai. Liudytojas A. B. parodė, kad jis liepos 26-27 dienomis savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus kartu su D. Č., po to girtavimas tęsėsi jau A. Č. namuose. V. B. liepos 27 dieną matė A. Č. gulintį lovoje, su juo bendravo, pastebėjo, kad jam sužalotas veidas. Liepos 27 d. pas A. Č. atvyko giminaitis R. N. su draugais, kurie ėjo pas kaimyną ir aiškinosi kas sužalojo A. Č. veidą. Po to V. B. išėjo namo, o antradienį, t.y. liepos 28 d. apie 19-20 val. pas jį atėjo D. Č. ir pasakė, kad namo prieangyje guli sumuštas ir negyvas A. Č., prašė padėti nunešti jį į kambarį, tačiau V. B. nesutiko. A. B. taip pat parodė, kad D. Č. tą naktį nakvojo pas jį ir namo išėjo sekančią dieną apie 10 val. ryto. Byloje nustatyta, kad tą pačią dieną, būdama pas motiną, pranešė apie A. Č. policijai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. N. parodė, jo parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, kad 2009 m. liepos 27 d., du kartus – ryte ir vakare – su pažįstamais D. M., M. R. ir S. R. buvo atvykęs pas savo senelį A. Č., su juo bendravo, pastebėjo, kad jam sužalotas veidas. R. N. parodė, kad išvykdamas iš A. Č. namų liepos 27 d. vakare, jis nepastebėjo, kad pastarasis būtų buvęs labiau sužalotas, nei matė tą pačią dieną ryte, o ant kambario sienų ir grindų kraujo nebuvo. Analogiškai parodė kartu su R. N. pas A. Č. atvykę liudytojai D. M., S. R., M. R., o taip pat A. Č. kaimynas E. P.. Taigi, iš liudytojų parodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 27 d., pirmadienį, A. Č. buvo gyvas ir nebuvo sužalotas taip, kaip nustatyta vėliau jo lavono tyrimo metu. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog konfliktas tarp D. Č. ir A. Č., kurio metu jis buvo mirtinai sužalotas, įvyko liepos 28 d., šią išvadą atitinka ir liudytojo A. B. parodymai apie tai, kad pas jį liepos 28 d., t.y. antradienio vakare, atėjo D. Č. ir pasakė, jog A. Č. jau yra sumuštas ir mirė. A. Č. padarytų sužalojimų, nuo kurių įvyko jis mirė, laikotarpis atitinka teismo medicinos specialisto išvadą, kad A. Č. mirtis įvyko prieš 1-2 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2009 m. liepos 30 d. 11 val. Šios nustatytos aplinkybės paneigia nuteistosios skundo teiginius, kad A. Č. galėjo mirti nuo sužalojimų, kuriuos pasidarė pats ir tuos sužalojimus matė svečiuose pas ją buvęs A. B.. Byloje nustatyta, kad tiek A. B., tiek ir kiti A. Č. liepos 27 d. atvykę asmenys matė sužalotą tik nukentėjusiojo veidą, bet ne ranką ir kitas kūno vietas, nes šie kūno sužalojimai buvo padaryti jau kitą dieną, konflikto su D. Č. metu.
Nuteistoji D. Č. neigia iki įvykio turėjusi lytinių santykių su A. B. ir tvirtina, kad ekspertams tyrimui pateiktas ne jai priklausantis drabužis. Šios skunde paminėtos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjama byla, įrodymų vertinimo prasme jos yra reikšmingos tiek, kad A. B. buvo A. Č. namuose liepos 26-27 dienomis, o D. Č. lankėsi pas A. B. po A. Č. nužudymo liepos 28 dieną.
Savo apeliaciniame skunde nuteistoji akcentuoja, jos manymu, neteisėtus Kelmės rajono vyriausiosios prokurorės B. Jankūnienės ir tyrėjo R. Kvedaro veiksmus, kai pastarieji atvyko apžiūrėti įvykio vietą. Kolegijos nuomone, nuteistoji D. Č. pareigūnus nepagrįstai apkalba dėl tos priežasties, kad įvykio vietos apžiūros metu ir pirmą kartą apklausiant ją įtariamąja, ji prisipažino peiliu sužalojusi A. Č. ir vėliau suprato, jog už tai gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Įvykio vietos apžiūra ir 2009 m. liepos 30 d. įtariamosios D. Č. apklausa atlikta sutinkamai su BPK 50-51, 188, 205 ir 207 straipsnių reikalavimais, procesinių pažeidimų atliekant šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, nenustatyta. Liudytojai B. Jankūnienė ir R. Kvedaras dėl įvykio vietoje ir įtariamosios apklausos metu atliktų procesinių veiksmų buvo apklausti teisme, pirmosios instancijos teismas šiais parodymais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymų objektyvumu. Yra pagrindo spręsti, kad D. Č. turi pagrindo apkalbėti R. Kvedarą, nes jis anksčiau atliko ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, kuria buvo įtariama D. Č.. Tą aplinkybę, kad D. Č. įvykio vietoje savanoriškai prisipažino sužalojusi A. Č. peiliu, atidavė nusikaltimo įrankį – peilį, papildomai patvirtino ir liudytojai, apžiūroje dalyvavę pareigūnai M. Valčiukas ir R. Bracevičius. Nutartyje jau aptartais įrodymais atmetamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistoji pareigūnams davė parodymus apie konfliktą su A. Č., įvykusiu 2006 metais, tačiau ji nebuvo išklausyta ir suprasta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. Č. būtų sužalotas 2006 metais, be to, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė, nes jam nebuvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.
Apeliaciniame skunde nuteistoji skundžiasi, kad atvykęs į A. Č. namus R. N. su draugais ją sumušė ir išžagino, tačiau dėl to pareigūnai nesiėmė atitinkamų priemonių ir šio įvykio netyrė. Dėl šių skundo argumentų kolegija nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, be to, 2009 m. rugpjūčio 10 d. Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje yra priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą dėl galimo D. Č. išžaginimo jos pareiškime nurodytu laiku ( t. I, b.l. 19-20 ). Vertinant D. Č. parodymus byloje, atsižvelgtina į teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto konstatuojamąją dalį, kurioje pažymėta, kad D. Č. pasakojimo nenuoseklumas bei keičiamos detalės yra jos sąmoningos pastangos nutylėti nepalankias įvykio detales ir aplinkybes ( t. II, b.l. 25-27 ). Teisėjų kolegija nenagrinėja ir tų skundo teiginių, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, o liečia bendro gyvenimo su A. Č. detales.
Nuteistoji D. Č. nesutinka su priteistu nukentėjusiosios A. Č. naudai ieškiniu žalai atlyginti, nes pastaroji tėvu niekada nesirūpino, jo nelankydavo ir tik pretendavo į A. Č. priklausantį turtą. Kolegija atmeta šiuos skundo teiginius kaip neatitinkančius byloje nustatytų aplinkybių ir daro išvadą, kad teismas motyvavo savo sprendimą ir pagrįstai tik iš dalies tenkino A. Č. ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad A. Č. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, prašydama prisiteisti 4383 Lt. laidojimo išlaidoms ir 80000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė kokioje dalyje ieškinį tenkina, nes sumažino nukentėjusiosios naudai priteistinos sumos dydį turtinei žalai atlyginti, atsižvelgdamas į išmokėtą laidojimo pašalpą. Nukentėjusiosios naudai priteista 3343 Lt. suma yra proporcinga patirtai turtinei žalai ir nėra aiškiai per didelė. Taip pat teismas motyvuotai sumažino priteistinos sumos dydį iki 40000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad tėvo ir dukters santykiai nebuvo labai artimi, nes A. Č. yra neįgali ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo tėvo dažnai aplankyti. Sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgė į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei kitas aplinkybes, kaip šiuo atveju - D. Č. elgesį sunkiai sužalojus A. Č. ir nesuteikus jam būtinos medicininės pagalbos, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertinant šiais aspektais, priteistos sumos dydis neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Č. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, neigiamą charakteristiką, t. y., įvertino visas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, todėl ją švelninti, nors to skunde ir neprašoma, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n utaria:
nuteistosios D. Č. apeliacinį skundą atmesti.