Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5759-540/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
A2.6.-5759-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04860-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
D. Š.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5759-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04860-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 1 d. apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), D. Š., vairuodamas transporto priemonę Subaru Outback, v. n. (duomenys neskelbtini), ir manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę BMW 320D, v. n. (duomenys neskelbtini), dėl ko apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 16; 126 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Š. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, galisi, kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad ji kliudė kitą automobilį. Nuvykęs į policiją bei peržiūrėjus filmuotą medžiagą, matė, jog jo vairuojamas automobilis išvažiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio metu vairavo lėtai, tai pat kad jo automobilyje grojo muzika, todėl nepajuto, kad atsirėmė į kitą automobilį ir išvažiavo. Nesuprato kaip galėjo nesuveikti parktronikai, kurie yra jo automobilyje. Jis vairavo turėdamas vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo galiojimas buvo pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad ant automobilio BMW 320 D, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti apgadinimai: apgadintos kairės pusės priekinės durys (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2015-06-01 apie 16.05 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. Įvykio vietoje policijos pareigūnai rado stovintį automobilį BMW 320, v. n. (duomenys neskelbtini). BMW valdytoja L. S. paaiškino, kad ji stovintį automobilį aikštelėje rado apgadintą, kas galėjo apgadinti ji nematė ir nežino, automobilį aikštelėje pastatė 2015-05-31 apie 19.00 val. (b. l. 5), tarnybinis pranešimas (b. l. 6), D. Š. paaiškinimas (b. l. 7), L. S. paaiškinimas (b. l. 7), foto nuotraukos (b. l. 8-9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-19), dokumentų kopijos (b. l. 22-25), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Subaru Outback, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – ant galinio bamperio dešinio kampo matoma braukimo žymė 25 cm pločio aukštyje nuo 50 cm iki 75 cm. Pažeistas tik paviršinis dažų sluoksnis, įlenkimų nėra. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu įvyko kontaktas su BMW markės automobiliu, tačiau vairuotojas kontakto su minėta transporto priemone galėjo ir nejausti (b. l. 25), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio BMW 320 D, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – apgadintos kairės pusės priekinės durys, matoma braukimo žymė. Konstatuota, kad automobilis BMW buvo apgadintas kontakto su Subaru Outback metu (b. l. 26), diskas su vaizdo įrašu ( b. l. 27).

Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas automobilis BMW 320D, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas kairės pusės priekinės durys. D. Š. kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip automobilis Subaru Outback, v. n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę BMW 320D, v. n. (duomenys neskelbtini), kuri nuo smūgio šiek tiek sujudėjo (b. l. 27). Iš byloje esančių foto lentelių matyti, kad ant abiejų automobilių apgadinimai užfiksuoti nuo 50 cm iki 75 cm. aukščio, ant abiejų automobilių apgadinimų pobūdis yra braukiamasis, todėl juos sugretinus nekyla abejonių, kad jie buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir būdu (b. l. 9-10). Transporto priemonės techninės apžiūros akte taip pat nurodyta, kad automobilis BMW 320 D, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas kontakto su Subaru Outback metu.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma, jog yra pilnai įrodyta, jog 2015 m. birželio 1 d. apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Subaru Outback, v. n. (duomenys neskelbtini), ir manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę BMW 320D, v. n. (duomenys neskelbtini), dėl ko apgadinti abu automobiliai. D. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Be to, D. Š., vairuodamas transporto priemonę, neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. Š. surašytas ir už tai, kad 2015 m. birželio 1 d. apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), D. Š., vairuodamas transporto priemonę Subaru Outback, v. n. (duomenys neskelbtini), ir manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę BMW 320D, v. n. (duomenys neskelbtini). Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiam asmeniui įvykio vietoje, nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuo pažeidė KET 219.1p. reikalavimus. Tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas kaltininkas tikėjosi apsunkinti jo paties kaip pažeidėjo nustatymą, eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), padeda atskleisti tyčios turinį, elgesio, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, neteisėtumą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012 ). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), D. Š., vairuodamas transporto priemonę Subaru Outback, v. n. (duomenys neskelbtini), ir manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę BMW 320D, v. n. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio BMW 320 D, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – apgadintos kairės pusės priekinės durys, matoma braukimo žymė (b. l. 26). Iš fotolentelės matyti, kad minėtam automobiliui apgadinimai nėra labai žymūs. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad D. Š. automobilyje grojo muzika, jis važiavo lėtai, jokio kontakto nejautė. Jam žinoma, kad kiemas, kuriame yra gyvenamasis namas, kuriame jis gyvena, yra filmuojamas, todėl supranta, kad visada yra galimybė nustatyti automobilį, apgadinusį kitą tame kieme stovėjusį automobilį. Iš D. Š. paaiškinimo matyti, kad jis apie padarytą eismo įvykį sužinojo tik nuvykęs į policiją ir peržiūrėjus jam pateiktą vaizdo įrašą. Jis kaltės dėl eismo įvykio neneigia, gailisi dėl pažeidimo. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio Subaru Outback, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – ant galinio bamperio dešinio kampo matoma braukimo žymė 25 cm pločio aukštyje nuo 50 cm iki 75 cm., tačiau pažeistas tik paviršinis dažų sluoksnis, įlenkimų nėra. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu įvyko kontaktas su BMW markės automobiliu, tačiau vairuotojas kontakto su minėta transporto priemone galėjo ir nejausti (b. l. 25). Iš surinktų įrodymų matyti, kad D. Š. vairuojamas automobilis į stovintį automobilį atsitrenkė galine dešine automobilio dalimi, dėl ko kontaktas vairuotojui įprastai būna mažiau jaučiamas.

Įvertinus minėtas aplinkybes, padarytus abiejų automobilių apgadinimus bei kitas įvykio aplinkybes, taip pat visas abejones vertinant atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad D. Š. konkrečioje situacijoje suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos, t.y. jo pasišalinimas buvo tyčinis. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. Š. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo D. Š. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. Š. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos– baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹str. 8 d., 127 str. 2 d. sankcijose.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., skirti 5,00 Eur (penkių eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą;

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).