Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-08-13 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą dėl Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. K. 2012-06-12 atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja nurodė, kad notarė 2012-06-12 raštu atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjos V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą: ¼ dalį pastato–gyvenamo namo, ½ dalį pastato–sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 1999-10-27 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-6340, palikėjai V. P. esant santuokoje su L. P., iki kol bus priimtas teismo sprendimas dėl palikėjos santuokoje įgyto turto padalijimo po santuokos nutraukimo arba pripažinimo palikėjos asmenine nuosavybe ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į minėtą palikėjos V. P. turtą. Nesutiko, kad prašomam paveldėjimo teisės liudijimui išduoti yra būtina nustatyti palikėjos ir jos buvusio sutuoktinio santuokoje įgyto turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Mano, kad remiantis CK 3.6 str. 1 d., 3.129 str. ir 1.125 str. 1 d. nuostatomis, tokiam nekilnojamojo turto padalinimui suėjo senaties terminas. Be to, kaip matyti iš ištuokos liudijimo, santuoka buvo nutraukta pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 37 str. civiliniuose metrikacijos organuose abiems sutuoktiniams sutinkant. Nutraukti santuoką minėta tvarka buvo galima tik tada, kai tarp sutuoktinių nebuvo ginčo dėl turto padalinimo. Tai rodo, kad L. P. pripažino, jog turtas buvo asmeninė V. P. nuosavybė.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-08-13 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad palikėja V. P. testamentu G. P. paliktą turtą įgijo 1999 metais, būdama santuokoje su L. P., su kuriuo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. P. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių (V. P. ir L. P.) nuosavybė. Santuokos nutraukimo metu šio turto nepadalinus, šis turtas išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Teismas darė išvadą, kad nėra galimybės atlikti paveldėjimo procedūrų, nenustačius palikėjos V. P. ir jos buvusio sutuoktinio L. P. dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tikslu pripažinti, kad minėtas turtas yra asmeninė palikėjos nuosavybė. Nesant tokių duomenų teismas notarės 2012-06-12 priimtą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą laikė pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjos G. L. skundą atmetė.

Pareiškėja G. L. pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti: pripažinti Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K. 2012-06-12 atsisakymą išduoti pareiškėjai G. L. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjos V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą: ¼ dalį pastato–gyvenamojo namo, ½ dalį pastato–sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir įpareigoti Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarę V. K. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į paminėtą palikėjos turtą. Pareiškėjos manymu, notarė nepagrįstai netaikė senatį reglamentuojančių materialinių teisės normų, o šių argumentų atmetimo teismas nemotyvavo. Nesutinka, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas išsaugo bendros jungtinės nuosavybės teisinį statusą ir mano, kad nekilnojamojo turto padalijimui taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Mano, kad teismas turėjo taikyti santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 37 str. nuostatas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantė nesutinka su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjos V. P. testamentu paliktą turtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005-08-12 Salantų miesto seniūno patvirtintu testamentu V. P. visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, savo mirties dieną paliko G. P. (dabartinė pavardė – L.). V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o po jos mirties, jos vardu liko turtas: ¼ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis sandėlio, esantys (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad paminėtas turtas įgytas V. P. esant santuokoje su L. P., t. y. 1999 m. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodeksas 21 str. 1 d. numatė, kad sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Nors santuokos metu įgytas turtas įformintas vieno iš sutuoktinių – palikėjos ­– vardu, jis laikytinas priklausančiu abiem sutuoktiniams – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodeksas 21 str. 3 d., CK 25 str. 1 d., 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Palikėjos santuoka nutraukta 2001-07-31, santuokos metu įgytas sutuoktinių bendras turtas liko nepadalytas. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų neturėjo pagrindo konstatuoti, kad palikėjos testamentu paliktas turtas neišsaugojo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio statuso. Nesutinkant su apeliantės pateiktu Santuokos ir šeimos kodekso 37 str. nuostatų aiškinimu pažymėtina, kad paminėtas teisės aktas taip pat nustatė teisę reikšti ir reikalavimus padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 4 d.). Apeliantė, remdamasi CK 1.125 str. 1 d., 3.6 str.1 d., 3.129 str., nurodo, kad reikalavimui dėl nekilnojamojo turto padalijimo suėjo senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju iš apeliantės pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog apeliantė ginčijo tik notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir prašė įpareigoti notarę tą veiksmą atlikti. Notariato įstatymo 1 str. reglamentuoja, kad notarai juridiškai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Byloje nėra duomenų, kad palikėjos santuokoje įgytas turtas po santuokos nutraukimo buvo padalytas, taip pat nėra neginčijamai nustatyta, kad minėtas turtas pripažintas asmenine palikėjos nuosavybe. Notarė pagrįstai vertino, kad faktui, jog minėtas pareiškėjai testamentu paliktas turtas asmenine nuosavybės teise priklausė palikėjai V. P., esant nepripažintam, nėra galimybės atlikti paveldėjimo procedūrų.

Esant paminėtoms bylos faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės G. L. skundą dėl notarės veiksmų. Teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį palikti nepakeistą.