Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, dirbančios vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, turinčios galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015-10-24, apie 12.38 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju draudimu, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai, ar nukentėjusiajam asmeniui, pasišalino. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. pažeidimų nepripažino. Parodė, kad 2015-10-24, apie 5 val. 20 min. ji ne savo transportu išvyko į Raseinius prekiauti rūkytais gaminiais su V. G.. Namo grįžo apie 18 val. Vakare paskambino policijos pareigūnas, kuris pranešė, kad ji padarė eismo įvykį, kažką apgadino. Ji apžiūrėjusi savo automobilį naujų apgadinimų nerado. Jos automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini) kieme, niekas jos automobiliu nesinaudojo. Prieš metus laiko jos automobilio galinis bamperis buvo apgadintas kai stovėjo kieme.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2015-10-24, po pietų atėjusi prie savo automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesia mėlynos spalvos, pamatė už valytuvo raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio valstybinis numeris buvo nurodytas raštelyje. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad yra apgadintas dešinės pusės galinis sparnas, ir buferio kampas, ant kurių buvo įbrėžimai, įbrėžta iki metalo. Dėl eismo įvykio kreipėsi į policija. Policija nustatė kito automobilio savininkę. Policijos pareigūnai pastatė abu automobilius apgadinimų palyginimui. Atitiko ant abiejų automobilių esančių įbrėžimų aukštis. Jai kilo klausimas, kodėl kito automobilio kampas nuvalytas ir nupoliruotas, ant to automobilio vairuotojo pusės galinio sparno buvo įbrėžimai.

Liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK KPV EĮRS, tvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie tai, kad nuvykus 2015-10-25 į R. K. namus apžiūrėti jos automobilio pagal registruotą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. nerasta namuose. 2015-10-24 L. B. paaiškino, kad buvo apgadintas jai priklausantis automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2015-10-23, apie 17.00 val. pastatė kieme, 2015-10-24 apie 16.30 val. grįžusi prie jo, rado apgadintą, už priekinio stiklo valytuvo rado paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad 2015-10-24 apie 12.38 val. automobilį apgadino Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 4).

Liudytoja V. G. parodė, kad 2015-10-24, apie 5.00-5.30 val. ji su R. K. išvažiavo į Kupiškį, važiavo jos automobiliu ir parvežė namo R. K. apie 19-20 val. Kupiškyje ji prekiavo mugėje rūkytais gaminiais. R. K. tuo metu sėdėjo automobilyje, vaikščiojo mieste.

Liudytojas D. B. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos vadybos Kelių patrulių kuopos patruliu, apie šį įvykį nieko pasakyti negali, nes nieko neprisimena.

Liudytojas E. I. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriuje vyr. specialistu. CD diske esančiose nuotraukose užfiksuoti apgadinimai ant nukentėjusiosios automobilio, kurie prasideda ant dešinės pusės galinio sparno ir baigiasi ant galinio dešinės pusės bamperio. Automobilio Opel Vectra apgadintas galinis kairės pusės bamperio kampas. Buvo abu automobiliai pastatyti greta ir sulyginti jų apgadinimai. Ant R. K. automobilio buvo naujai padaryti apgadinimai, buvo nubrauktos dulkės. Abiejų automobilių apgadinimų pobūdis ir aukštis sutapo. Nusprendė, kad šie automobiliai dalyvavo viename eismo įvykyje, nes kontaktas sutampa ant abiejų automobilių. Pagal įvykio vietos išsidėstymą tikėtina, kad automobilis Opel Vectra įvažiavo į kiemą ir norėdamas pasitraukti, važiuodamas atbuline eiga užkabino nukentėjusiosios automobilį - kairės pusės galiniu bamperiu kliudė Opel Corsa automobilio dešinės pusės galinį sparną ir bamperį. Bandė nustatyti eismo įvykio liudininką, tačiau jo nustatyti nepavyko. Liko tik liudininko raštelis, kuriame buvo nurodyta informacija, kuri atitiko jo padarytą išvadą. Ant R. K. automobilio dar buvo ir senų apgadinimų ant žibinto, kurie yra visai kitokio pobūdžio, nei šio eismo įvykio apgadinimai. Apžiūros metu matėsi, kad dulkės nubrauktos ant Opel Vectra automobilio nuo galinio kairės pusės kampo, kur buvo kontaktas.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos patrulių kuopoje, tvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie tai, kad nuvykus į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rado apgadintą automobilį Opel, kurio vairuotoja L. B. paaiškino, kad automobilį paliko 2015-10-23, apie 17 val. o 2015-10-24, apie 16.50 val. rado automobilį apgadintą. Už priekinio stiklo valytuvo rado paliktą raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad 2015-10-24, apie 12.38 val. jos automobilį apgadino kitas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris, kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 5).

Pažeidimų faktą ir R. K. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., numatytus pažeidimus įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti automobilio Opel Corsa stovėjimo vieta ir padaryti apgadinimai (dešinės pusės galinio bamperis) (b. l. 3), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykus 2015-10-25 į R. K. namus apžiūrėti jos automobilio pagal registruotą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. nerasta namuose. 2015-10-24 L. B. paaiškino, kad buvo apgadintas jai priklausantis automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2015-10-23, apie 17.00 val. pastatė kieme, 2015-10-24 apie 16.30 val. grįžusi prie jo, rado apgadintą, už priekinio stiklo valytuvo rado paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad 2015-10-24 apie 12.38 val. automobilį apgadino Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 4-5), R. K. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad dėl padarytų pažeidimų neprisipažįsta, nurodo, kad tą dieną automobilis stovėjo aikštelėje ir jo nevairavo, nes jis neturėjo techninės apžiūros ir nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 6, 8), L. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015-10-24 apie 17.00 val. rado apgadintą savo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už valytuvo rado įvykį mačiusio asmens raštelį su apgadinusio automobilio valstybiniais numeriais (b. l. 7), R. Č. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad buvo sutaręs su R. K., kad ant ratukų nuvarys jos automobilį pas meistrus remontuoti. 2015-10-26 apie 06.00 val. jis taip ir padarė, apie eismo įvykį su šiuo automobiliu nieko nežino, apgadinimų ant automobilio nematė (b. l. 9), V. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015-10-24 apie 05.20 val. su R. K. važiavo į Kupiškį, grįžo apie 19.20 val. (b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad R. K. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 15-18), VĮ Regitros išrašas, iš kurio matyti, kad Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. K. (b. l. 19), LR Transporto priemonių draudikų biuro išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 20), ataskaitų žiūryklės išrašas, iš kurio matyti, kad automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo atlikta techninė apžiūra (b. l. 21), nuotraukos, iš kurių matyti automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 28-31), kompaktiniai diskai (b. l. 32-33), raštelis, kuriame parašyta, kad į Opel Corsa atsitrenkė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), maps.lt žemėlapio kopija, kuriame matyti įvykio vieta (b. l. 38), kita bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant R. K. pažeidimo esmę nurodyta, kad ji vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tokiais veiksmais pažeidė KET 226 punktų reikalavimus, tačiau ši veika nebuvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK atitinkamą straipsnį. Tai laikytina klaida, nesudarančią esminio trūkumo, kuri ištaisytina kvalifikuojant R. K. veiksmus pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis.

R. K. kaltės neigimą dėl L. B. transporto priemonės apgadinimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Jos argumentai, kad ji nepadarė eismo įvykio, nes automobilio tą dieną nevairavo ir buvo išvykusi su V. G. į Raseinius, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

R. K. kaltę dėl šių pažeidimų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyti automobilio Opel Corsa apgadinimai; automobilių fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių Opel Vectra ir Opel Corsa rasti apgadinimai; liudytojo raštelis, kuriame nurodytas pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei liudytojų V. D., E. I. ir A. V. parodymai.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad R. K. 2015-10-24, apie 12.38 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama neapdraustą privalomuoju draudimu automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, teismas laiko, kad R. K. veika pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

R. K. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau minėti rašytiniai įrodymai, bet ir teismo posėdyje liudytojais apklaustų V. D., E. I. ir A. V. parodymai, iš kurių nustatyta, kad pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį V. D. ir A. V. nuvyko į R. K. namus apžiūrėti jos automobilio, tačiau jos namuose nerado. L. B. pareigūnams paaiškino, kad buvo apgadintas jai priklausantis automobilis, kurį 2015-10-23, apie 17.00 val. pastatė kieme, 2015-10-24, apie 16.30 val. grįžusi prie jo, rado apgadintą, už priekinio stiklo valytuvo rado paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad 2015-10-24, apie 12.38 val. automobilį apgadino Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Į Kelių policijos valdybą iškvietęs R. K. ir L. B., E. I. apžiūrėjo jų automobilius, sulygino ant jų esančius apgadinimus, padarė išvadą, kad šie automobiliai dalyvavo viename eismo įvykyje, nes kontaktas sutampa ant abiejų automobilių, ant R. K. automobilio esantys apgadinimai atitiko ant L. B. automobilio esančius apgadinimus pagal jų pobūdį ir aukštį, matė, kad ant R. K. automobilio yra naujai padaryti apgadinimai, buvo nubrauktos dulkės.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad V. D., E. I. ir A. V. su R. K. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl policijos pareigūnų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, juos vertina kaip patikimus R. K. kaltės įrodymus ir jais vadovaujasi.

Liudytojos V. G. parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra R. K. draugė ir teismo posėdyje davė jai palankius parodymus, kurie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas jais nesivadovauja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K. ir V. G. parodymuose yra prieštaravimų – R. K. parodė, kad 2015-10-24 ji su V. G. išvyko iš namų 5.20 val. į Raseinius, kur prekiavo rūkytais gaminiais, namo grįžo apie 18 val. V. G. parodė, kad 2015-10-24 ji su R. K., apie 5-6 val. išvyko į Kupiškį, kur R. K. sėdėjo automobilyje ir vaikščiojo mieste. Grįžo apie 19-20 val. R. K. ir V. G. parodymuose esantys prieštaravimai patvirtina, kad minėtą dieną jos kartu niekur nevažiavo, nes nurodė skirtingą išvykimo ir parvykimo laiką, bei nurodė skirtingus miestus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. neigė, kad minėtu laiku važiavo nurodytoje vietoje su automobiliu, tačiau nurodė, kad niekas kitas jos automobiliu tą dieną nevažiavo. Iš byloje esančio raštelio, kurį L. B. rado už savo automobilio lango valytuvo, nustatyta, kad jį parašęs asmuo mate, jog L. B. automobile kliudė automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris. Transporto priemonės apžiūros metu ant R. K. automobilio matėsi braukimo žymės. Sulyginus automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus – braukimo žymės ant galinio bamperio kairės pusės kampo, su automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais - braukimo žymės ant dešinės pusės užpakalinio bamperio ir užpakalinio sparno, darytina išvada, kad R. K. negalėjo nejausti, kad kliudo kitą automobilį, nes ant automobilio Opel Corsa yra pakankamai didelės braukimo žymės, matyti, kad dažai nubraukti iki metalo. R. K. neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Automobiliui Opel Corsa padaryti apgadinimai akivaizdūs, jie padaryti dėl R. K. kaltės.

Teismo vertinimu, pažeidimą, numatytą ATPK 130 str., R. K. padarė tiesiogine tyčia, suvokdama, kad ji susijusi su eismo įvykiu, t. y. jį sukėlė, ir iš jo pasišalino suprasdama savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis, suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos, galimai siekdama išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje yra visuma nuoseklių įrodymų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. versiją, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – nepranešusi apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Dėl nuobaudos skyrimo.

Byloje įrodymų visuma nustatyta, kad R. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., todėl ji baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. K. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. K. skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. sankcijų ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 24 str. 3 d., 27 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Kadangi liudytoja V. G., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 77, 78-80), teismui teikė tiesos neatitinkančius, t. y. melagingus parodymus, jai iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 187² straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 32 str., 33 str., 123 str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., 288 str., 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., ir

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 35,00 eurų (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 870,00 eurų (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., skirti 30,00 eurų (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., skirti 25,00 eurų (dvidešimt penkių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 870,00 eurų (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus, iškelti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad ji 2016 m. balandžio 26 d., apie 13.40 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-121-660/2016 apie tai, kad 2015-10-24, 5.00-5.30 val. ji savo automobiliu vežė R. K. į Kupiškį, parvežė ją namo apie 19-20 val.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtis ROIK: 15053750947.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).