Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1241-1109/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-16
Bylos Nr.
eII-1241-1109/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01082-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Pažeidėjas
K. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1241-1109/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01082-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vitalijai Krylovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – K. P.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-16162-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2025 m. liepos 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 27 d. 14.05 val. (duomenys neskelbtini), Noreikiškių k., Ringaudų sen., Kauno rajono sav., transporto priemonę pastatė ir paliko ją stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.5 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu K. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta 30 eurų bauda.

Šalies argumentai

Skunde prašoma panaikinti 2025 m. rugsėjo 2 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16162-2025 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodoma, kad teritorija, kurioje jis 2025 m. gegužės 27 d. pastatė automobilį, yra jo klientams V. K., R. K., M. A., I. A., D. S., S. P., G. Č. ir E. Č. priklausantis privatus žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jo klientams priklausantis sklypas ribojasi su viešuoju keliu – (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpa, kurią 2016 m. neteisėtai užtvėrė (duomenys neskelbtini) sklypų savininkai, kurie trukdė pravažiuoti tuo keliu. (duomenys neskelbtini) sklypų savininkai vietinės reikšmės kelią ir jo plėtrai skirtą infrastruktūros sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį užsitvėrė tvoromis ir gyvatvorėmis, prisijungė prie savo sklypų ir pasodino ten žolės veją. 2025 m. gegužės 27 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Noreikiškių kaime, Ringaudų seniūnijoje Kauno rajono savivaldybėje, savininkai (jų pasamdyti rangovai) bandė pašalinti vietinės reikšmės kelio ruožą esančias kliūtis ir sutvarkyti tą kelio atkarpą, nes jie negalėjo įvažiuoti savo sklypą. Jo klientai pavedė jį atstovauti juos vietoje, įleidžiant į juos į privataus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritoriją, kuri yra specialiai užtverta užtvaru, statybinę techniką ir padedant (duomenys neskelbtini) sklypo savininkams ir jų rangovams pašalinti ant viešojo kelio specialiai sudėtas kliūtis. 2025 m. gegužės 27 d. matininkui vietoje pažymėjus kelio ribas buvo bandoma pradėti kelio tvarkymo darbus, t. y. pašalinti ant kelio esančias kliūtis ir sutvirtinti kelio dangą smulkintu betonu, tačiau iš karto prisistatė T. D., vėliau ir G. T., bei neleido rangovams atlikti jų suplanuotų darbų. V. K., (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkas, dėl minėtų asmenų apie 12.40 val. iškvietė policijos pareigūnus (ROIK 0125000296828). Policijos pareigūnės į vietą atvyko apie 13.15 – 13.20 val., visi joms prisistatė, įskaitant Pareiškėją, papasakojo dėl ko buvo iškviestos.

Nurodo, jog 2025 m. gegužės 27 d. jis įleido policijos pareigūnus į klientams priklausantį sklypą, pareigūnės automobilį pastatė priešais jo automobilį, tame pačiame sklype (prieš (duomenys neskelbtini) sklypą). 13.21 fiksuota kaip pareigūnės stovėdamos sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (ties sklypo ribomis su (duomenys neskelbtini) sklypu ir (duomenys neskelbtini) gatve) aiškina T. D. ir G. T., kad jie neturi teisės taip elgtis (trukdyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)” vykdyti darbus), bet jokių realių veiksmų nei dėl minėtų asmenų savaldžiavimo, nei dėl jų ant vietinės reikšmės kelio sustatytų transporto priemonių, kuriomis buvo specialiai užtveriamas pravažiavimas, nesiėmė. Kadangi T. D. ir G. T. trukdė darbininkams įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę su statybiniu transportu, o policijos pareigūnės tiesiog stovėjo ir nieko nedarė, 2025 m. gegužės 27 d. buvo priimtas sprendimas nutraukti darbus ir skirstytis. Jo automobilis nuo pareigūnų atvykimo (apie 13.15-13.20 val.) iki jo išvažiavimo buvo pastatytas klientams priklausančio sklypo ribose, šalia sklypo ribų su (duomenys neskelbtini) sklypais. Policijos pareigūnės įvažiavo į jo klientams priklausantį žemės sklypą per kelio užtvarą, nes jis pats jas ten įleido (pakėlė užvarą), todėl turėjo jas ir išleisti, nes išvažiuoti per (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą jos negalėjo dėl to, kad T. D. ten buvo pastatęs savo keturratį. Pareigūnės jam nurodė, kad jos palauks kol visi išsiskirstys ir išvažiuos paskutinės bei jam paskambins, kad pakeltų kelio užtvarą. Jis sėdo į automobilį ir išvažiavo, o sulaukęs pareigūnių skambučio, dar kartą pakėlė užtvarą (išleido pareigūnes).

Nurodo, jog pareigūnės žinojo, kad nutarime nurodyto automobilio savininkas yra jis, tačiau jos nekėlė jokių klausimų dėl automobilio pastatymo vietos. Po šių įvykių gavo administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes neva pastatė automobilį T. D. kieme – (duomenys neskelbtini) žemės sklype (pagal protokole nurodytas koordinates). Informavo policiją, kad su reiškiamu kaltinimu nesutinka, niekada toje vietoje nėra statęs automobilio. Tuomet policija atsiuntė perrašytą administracinio nusižengimo protokolą su pakeistomis automobilio pastatymo vietos koordinatėmis, pagal naujas koordinates automobilis stovėjo jo klientams priklausančiame žemės sklype (kas atitinka tikrovę), bet abejoja, kad automobilis ten stovėjo nutarime nurodytu laiku.

Pagal Kelių eismo taisyklių 150.5. punktą sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šis KET reikalavimas susijęs su tuo, kad nebūtų ribojamas pėsčiųjų matomumas, nebūtų kliudoma laisvam pėsčiųjų judėjimui ir nebūtų keliamas pavojus eismo saugumui. KET nenustato absoliutaus draudimo statyti automobilius ant šaligatvio, nes yra vietų, kur toks automobilių parkavimas yra leidžiamas. Tai nustato/nusprendžia atitinkamo kelio savininkas. Šiuo atveju žemės sklypo savininkas, taigi ir visų ant to žemės sklypo esančių daiktų savininkas, yra jo klientai, kurie jam parkuoti automobilį leido. KET neapibrėžia „šaligatvio“ sąvokos. Šiose taisyklėse vartojamas, tačiau neapibrėžtas, sąvokas nustato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kuriame nurodoma, kad tai – kelio dalis skirta pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Tačiau KET ir Saugos eismo automobilių keliais įstatymas nereglamentuoja privačių teritorijų naudojimo ir automobilių parkavimo juose tvarkos santykių. Priešingu atveju galima teigti, kad jis neturi teisės statyti automobilio nuosavame žemės sklype ant jo paties pasodintos žolės vejos, nes už tokį nuosavybės teisės įgyvendinimą būsi patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip už KET pažeidimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundo argumentais nesutinka ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį, jog vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 27 d., adresu (duomenys neskelbtini), Noreikiškių k. administracinio nusižengimo protokole nurodytą transporto priemonę pastatė ir paliko ją stovėti vietoje tai yra ant šaligatvio, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų“. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nurodoma kad sustoti ir stovėti draudžiama: „ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“. Pažeidimo fotonuotraukose matoma, kad Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė stovi pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tai yra stovi ant šaligatvio, ši vieta nėra skirta transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui, bei transporto priemonių eismui. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Vieta, kurioje stovi Pareiškėjo automobilis neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, t. y. nėra įrengtas 528 kelio ženklas „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, nėra kelio ženklinimo nurodančio stovėjimo vietą, ši vieta nepritaikyta automobilių stovėjimui ir yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies. Taip pat pažymėtina, kad patį nusižengimo faktą užfiksavo policijos pareigūnai naudodamiesi Policijos registruojamų įvykių registro Greitosios patikros aplikacija (toliau – GPA). GPA yra aplikacija, kurios pagalba užfiksuoti duomenys perduodami į administracinių nusižengimų registrą. Šią aplikaciją policijos pareigūnai naudoja per mobiliuosius tarnybinius telefonus. GPA užfiksuotų pažeidimų duomenys Registre apdorojami automatiškai. Pareigūnas pažeidimą fiksuoja (fotografuoja ir (ar) filmuoja) GPA arba kitomis techninėmis priemonėmis taip, kad užfiksuotoje nuotraukoje būtų matomi veikos požymiai, leidžiantys pažeidimą tinkamai kvalifikuoti.

Pažymi, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Pastarųjų taisyklių 150 punkte nustatyta visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų.

Esminiai Pareiškėjo skundo argumentai, dėl ko teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta, kad žemės sklypo savininkai leido jam parkuoti automobilį ant šaligatvio. Taip pat skunde yra daug dėmesio skiriama ginčui dėl (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpos ir eismo ja, tačiau tai nėra šios bylos dalykas, todėl Institucija apie tai nepasisako, kadangi taip akivaizdžiai būtų nukrypta nuo bylos objekto ir dalyko.

Institucija su Pareiškėjo argumentais dėl teisės statyti transporto priemonę ant šaligatvio kategoriškai nesutinka ir mano, kad byloje esančių įrodymų visuma įrodo ir patvirtina, jog Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir pažeidė KET 150.5 punktą. Byloje užfiksuota transporto priemonė aiškiai stovinti ant šaligatvio, vairuotojo transporto priemonėje nebuvo, šaligatvis aiškiai atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies borteliu. Byloje esančios fotonuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu šaligatvio požymių nustatymą. Tiek šaligatvio, tiek ir važiuojamosios kelio dalies dangos visiškai ir aiškiai skiriasi. Matomų dangų atskyrimas turėjo pakankamai aiškiai Pareiškėjui suponuoti išvadas, kad tai yra šaligatvis, skirtas vaikščioti pėstiesiems, o ne jo valdomai transporto priemonei parkuoti. Vieta, kurioje stovėjo Pareiškėjo automobilis, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. ja vaikšto žmonės, ir eismo dalyviai privalo laikytis galiojančių Kelių eismo taisyklių. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje.

Institucija nagrinėjamoje situacijoje pažymi, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi - ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta viešojo eismo sąvoka – tai žmonių ir transporto

priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje aktualus (duomenys neskelbtini)gatvėje esantis kelias, kuriuo vyksta eismas, todėl akivaizdu, kad jame galioja ir Kelių eismo taisyklės. Vien ta aplinkybė, kaip nurodoma Pareiškėjo skundo argumentas, kad minėtas šaligatvis neva yra privačioje teritorijoje, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog joje negalioja įstatymai. Nors ir patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvę yra apribotas kelio užtvaru, tačiau esančiu faktiniu keliu eismas objektyviai vyko, kadangi kitu atveju Pareiškėjas nebūtų galėjęs patekti iki vietos, kurioje paliko stovėti savo transporto priemonę. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, kartu vadovaujantis ir protingumo kriterijumi, manytina, jog KET galiojimas šioje konkrečioje situacijoje nekvestionuotinas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas automobilį paliko stovėti ant šaligatvio, kuris aiškiai atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies borteliu, bei nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelių ženklų, todėl spęstina, jog tokiais veiksmais jis pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus, atitinkamai jo veiksmuose nustatytina ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymima, kad Pareiškėjo transporto priemonei taip stovėti kaip užfiksuota fotonuotraukose nebuvo jokio būtinumo. Išanalizavus bylos duomenis, akivaizdu, kad Pareiškėjas neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tokios sąlygos neegzistavo.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. P. skundą palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, jog klausimas keliamas ne tik dėl pačio pažeidimo, tačiau ir dėl to, jog (duomenys neskelbtini)g. atkarpa yra užtverta. Jis atstovauja teismuose (duomenys neskelbtini) g. gyvenančius asmenis, jie yra jo klientai. Teismuose vyksta įvairūs ginčai dėl užtverto kelio. Jis buvo atvykęs ir pastatęs automobilį teritorijos šiaurėje, po to kilo klausimas, jog (duomenys neskelbtini) savininkas gali užstatyti viešą kelią, tam, jog atvykusi statybinė technika nepravažiuotų, todėl jis ten ir pastatė automobilį. Dalis automobilio buvo ant kelio, dalis ant trinkelių, kadangi kitaip nebuvo kaip prasilenkti. Kadangi atvykęs D. trukdė statybininkams, buvo iškviesta policija. Tai jis pareiškėjas įleido pro užtvarą pareigūnes, kurios savo automobilį pastatė lygiai taip pat kaip ir jis prieš jo automobilį – dalis jų automobilio buvo ant kelio, dalis ant trinkelių. Jis pastatė transporto priemonę privačiame sklype, kur viešasis eismas negali vykti, nes yra privati teritorija, nėra užregistruotas kaip inžinerinis statinys, kaip kelias ar šaligatvis. Jokių registro, kadastro duomenų, jokios projektinės dokumentacijos nėra. Mano, jog tik dėl to, jog pareigūnai mato asfaltą ir trinkeles, laiko tai šaligatviu. Šiuo atveju, vieta kurioje pastatė automobilį, yra privati teritorija ir kelio savininkai sprendžia kaip, kas gali statyti automobilius. Yra įprasta ten atvykus daugiau žmonių, taip statyti automobilius. Patys namų savininkai taip stato automobilius ir leidžia kitiems. Mano, jog policijos pareigūnės turėjo iš karto imtis priemonių ir surašyti protokolą jam būnant toje teritorijoje, tačiau to nebuvo atlikta. Buvo surašyti du protokolai ir juose nurodytos koordinatės yra skirtingos. Nurodytų koordinačių vietoje jis automobilio apskritai nebuvo pastatęs.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. E. parodė, jog buvo gautas pranešimas ir vyko į minėtą adresą. Įvykio vietoje prie jų priėjo vyras, kuris pareiškė pretenziją dėl pastatyto automobilio ir pažeidimas buvo užfiksuotas policijos informacinėje sistemoje. Su kolege įvertino, jog automobilis buvo paliktas ant šaligatvio ir dėl to buvo užfiksuotas pažeidimas. Nurodė, jog GPA yra informacinė policijos sistema, greitoji aplikacija, įrengta mobiliame telefone, kuriuo galima greitai fiksuoti pažeidimus. tai ir buvo šiuo atveju padaryta. Užfiksavus programėle pažeidimą, įvertinus visas aplinkybes, pripažįstama ar pažeidimas yra ar ne. Šiuo atveju buvo nustatytas pažeidimas, numatytas administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje. Vieta buvo apžiūrėta ir toje vietoje nebuvo ženklų, leidžiančių statyti automobilius tokiu būdu.

Teismo posėdyje liudytoja N. P. parodė, jog ji surašė antrąjį protokolą. Atsižvelgiant į tai, jog buvo gautas pažeidėjo nesutikimas, buvo peržiūrėtas pirminis protokolas ir, patikslinus koordinates, buvo surašytas antrasis protokolas. Surašant antrąjį protokolą, ji tik patikslino įvykio vietą, daugiau nieko nekeitė. Pagal pateiktas nuotraukas buvo galima spręsti, jog buvo apdarytas pažeidimas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Nuotraukas pateikė policijos pareigūnai, kurie nuvykę į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), jas užfiksavo. Policijos pareigūnai naudojosi GPA programėle, o ji tik patikslino įvykio vietą. Pagal GPA programėlę pareigūnai fiksuoja padarytus pažeidimus, kur yra automatiškai suformuojamas ANK protokolas. Šiuo atveju išvadą, jog pažeidimas yra padarytas, daro remdamasi saugaus eismo automobilių kelių įstatymų straipsniais, kuriuose yra nurodyta, kad KET galioja tiek ir privačioje teritorijoje, tiek ir paprastoje teritorijoje. Kai kuriais atvejais galima statyti automobilį ant šaligatvio, tačiau reikia remtis kelio ženklinimu, šiuo atveju tokio kelio ženklinimo nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. M. parodė, jog ji priėmė administracinio nusižengimo protokolą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai yra dėl automobilio, kuris buvo paliktas ant šaligatvio. Priėmė nutarimą įvertinus visą byloje esančią medžiagą. Pagrindinis įrodymas dėl padaryto nusižengimo buvo nuotraukos. Įvykis buvo fiksuotas programėle. KET nėra nurodyta išimtis, jog galima leisti privačiame sklype statyti automobilį ant šaligatvio. Vienintelė išimtis yra, kuomet tai leidžia kelio ženklai, kurie nurodo, kokiu būdu galima statyti automobilį. Tokių ženklų šiuo atveju nebuvo. Paprastai, kuomet yra kelio ženklinimas, kokiu būdu galima statyti automobilį ant šaligatvio, būna sužymėtos ribos. Šiuo atveju, tokio ženklinimo nebuvo. Netiksliai nurodytos koordinatės nekeičia fakto, kad automobilis buvo pastatytas neleistinoje vietoje ant šaligatvio. Programėlė galbūt netiksliai nurodė, tačiau tai esmės nekeičia.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu K. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta 30 eurų bauda.

Pareiškėjas K. P. su tokiu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad žemės sklypo savininkai jam leido statyti automobilį ant šaligatvio. Be to, nurodė, jog toje vietoje nėra užregistruotas joks inžinerinis statinys, kaip kelias ar šaligatvis.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir kitos KET nuostatos. KET 150 punkte įtvirtinti draudimai sustoti ir stovėti: geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų, skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t.

KET 150.5 punkte numatytas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi. Pažymėtina ir tai, jog KET yra aiškiai įtvirtinti draudimai statyti automobilius tam tikrose vietose ir kelio ženklai dėl to nėra statomi. Sistemiškai aiškinant KET nuostatas dėl automobilių statymo ant šaligatvių, numatyta išimtis kada toks draudimas netaikomas, t. y. kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jeigu nėra kelio ženklinimo, leidžiančios ant šaligatvio statyti automobilius, toks automobilių statymo būdas yra draudžiamas, o tokį draudimą pažeidus taikoma administracinė atsakomybė.

Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti ant šaligatvio.

Nors pareiškėjas teigia, kad jo vairuota transporto priemonė buvo pastatyta privačiame sklype ir sklypo savininkai taip leido statyti automobilį, kad toje vietoje nėra įregistruotas toks inžinerinis statinys kaip kelias ar šaligatvis, todėl KET čia neturėt būti taikomos, tačiau tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes jie prieštarauja teisiniam reguliavimui.

Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias - tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Taigi kelias apibrėžiamas ne pagal jo, kaip inžinerinio statinio įregistravimo faktą, o pagal jo paskirtį ir funkciją. Be to, šaligatvis yra būtent kelio dalis.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Kelias taip pat apibrėžiamas ne pagal jo, kaip inžinerinio statinio įregistravimo faktą, o pagal jo paskirtį ir funkciją, šaligatvis taip pat laikomas kelio dalimi. Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai toliau savo ruožtu skirstomi į viešuosius kelius, t. y. kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, kurie nepriskirti valstybinės reikšmės keliams ir vidaus kelius, kuriems priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta viešojo eismo sąvoka - tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Tad nepriklausomai nuo to, kelias yra viešas ar privatus, jeigu kelio ribose vyksta žmonių ir transporto priemonių judėjimas, reiškia, kad vyksta viešasis eismas ir turi būti laikomasi kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju tiek paties Pareiškėjo paaiškinimais, tiek ir liudytojos policijos pareigūnės G. E. parodymais, nuotraukomis nustatyta, kad Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė dalyvavo viešajame eisme, važiavo keliu, pro atitvarą, kaip ir pareigūnių automobilis, kaip ir sunkiasvoris automobilis, kuris turėjo vykdyti darbus, ir pareiškėjo transporto priemonė buvo pastatyta ant kelio dalies, šaligatvio, kuris, kaip matyti iš nuotraukų, nuo važiuojamosios kelio dalies aiškiai atskirtas – pėstiesiems skirtoji kelio dalis akivaizdžiai pakelta, atskirta borteliais, išgrįsta trinkelėmis. Kelio dangų atskirtis borteliais suponuoja išvadą, kad tai yra šaligatvis, skirtas vaikščioti pėstiesiems, todėl ant jo statyti transporto priemones galima tik jeigu tokį stovėjimo būdą leidžia ženklai. Tokių ženklų, kaip nustatyta iš policijos pareigūnės G. E., kuri parodė apžiūrėjusi vietą, parodymų, nebuvo, todėl ir fiksavo pažeidimą per specialiąją programėlę mobiliajame telefone.

Darytina išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad g 2025 m. gegužės 27 d. 14.05 val. automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo Pareiškėjas, buvo pastatytas ir paliktas stovėti vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ir stovėti, t. y. dalinai užvažiavus ant šaligatvio, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.5 punktą.

K. P. atsakomybės nešalina ir argumentai dėl to, jog koordinatės protokole nėra preciziškai tiksliai nurodytos. Koordinatės žymi vietą, esančią (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje, kieme, tačiau pažymėtina, jog nusižengimo padarymo vieta nurodyta ne tik koordinatėmis, tačiau ir žodžiais, įvardijant, jog tai buvo ties (duomenys neskelbtini). Ir tokia nusižengimo padarymo vieta abejonių nekelia, nes iš fotonuotraukų matyti, kad automobilis stovi ne ant žalios vejos sklypo viduryje, o ant šaligatvio, už sklypo tvoros, ant kelio dalies.

Apibendrinant darytina išvada, jog Institucija pagrįstai nustatė, jog Pareiškėjo vairuota transporto priemonė nusižengimo padarymo metu nusižengimo padarymo vietoje buvo pastatyta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus – pastatyta vietoje, kur pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sustoti ir stovėti draudžiama, pažeidžiant KET 150.5 punkte numatytą draudimą statyti transporto priemones ant šaligatvių.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, K. P. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 30 Eur bauda. Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. Taigi Pareiškėjui buvo paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos dydis. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, charakterizuojančių pažeidimo bei paties pažeidėjo pavojingumą, teismo vertinimu, paskirta bauda yra individualizuota tinkamai.

Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucija išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasi ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Institucija, pagrįstai pripažino K. P. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, paskirdama 30 Eur baudą, ANK 32, 34 straipsnio nuostatas taikė teisingai, nuobaudą individualizavo tinkamai. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo K. P. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-16162-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25274809620 nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė