Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. (J. Z.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti duomenys, kad pareiškėjas santuokoje, kuri registruota (duomenys neskelbtini), su sutuoktine bendrai įgijo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas - 1994 m. sausio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 14-222).

8. Nekilnojamojo turto registro 2024 m. spalio 1 d. išrašas patvirtina, kad J. Z. (J. Z.) vardu yra užregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais, (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas - 1994 m. sausio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr.14-222. Nors šis turtas yra įgytas santuokos metu, tačiau jis įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, todėl turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Faktą, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas turtą paveldėjo pradėjęs jį faktiškai valdyti, patvirtina aplinkybė, kad 2023 m. liepos 21 d. pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo įregistruotas pastatas minėtame žemės sklype (pastato Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, priimdamas palikimą po sutuoktinės M. Z. mirties, J. Z. savo valią priimti palikimą išreiškė konkliudentiniais veiksmais, akivaizdžiai rodančiais, jog palikimą jis priėmė turtą faktiškai valdydamas. Kadangi pareiškėjas po sutuoktinės M. Z. mirties paliktą turtą faktiškai valdė, juo naudojosi ir rūpinosi kaip savu, - jis palikimą priėmė faktiniu valdymu. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

9. Į bylą pateiktame Vilniaus miesto 30-ajį notarų biuro 2024 m. rugsėjo 24 d. rašte nurodoma, kad po M. Z. (mirusios (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys, būtų kreipęsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

10. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žmonos palikimą priėmė realiai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, - turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, į jį investavo.

11. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po M. Z. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų jį priimti kiti asmenys.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo žmonos M. Z. mirties ((duomenys neskelbtini)), velionės palikimą pradėjo valdyti aktyviais veiksmais (CK 5.51 straipsnis), todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. Z. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. (J. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjui J. Z. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.