Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Dėl Institucijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimo A. Š. atstovė advokatė Neringa Žukauskienė pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarimu tenkintas – Institucijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. Š. atstovės advokatės Neringos Žukauskienės skundą tenkinti, panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.

8. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, skundo argumentus bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. Š. veiksmuose nėra būtinojo ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, dėl ko pagrįstai sprendė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, tinkamai pritaikė įstatymų nuostatas, todėl naikinti skundžiamą nutarimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą, kuri užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Administracinei atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių 1) užėmimą arba 2) naudojimą. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas.

10. Vertinant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012).

11. Nagrinėjamu atveju A. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. spalio 25 d. 10.00 val. iki 2022 m. balandžio 6 d. 16.00 val. valstybinėje žemėje, esančioje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įrengta medinė terasa-pavėsinė bei atnaujinti mediniai laiptai link Nemuno upės, tokiu būdu užimta ir naudojama 57,16 m² valstybinės žemės ir trukdoma praeiti link užės bendro naudojimo žeme.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija 2020 m. liepos 17 d. atliko patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-106-(14.8.66.) (b. l. 15–18) iš kurio turinio matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra D. M., A. Š., A. Š., T. B., A. M., V. B., A. B. naudojamas pagal paskirtį. „Sklypo šiaurės vakarinėje dalyje įrengta terasa su laiptais į Nemuną. Patikrinimo metu praėjimas laisvos žemės sklypu link Nemuno upės nebuvo užtvertas“. Akte taip pat nurodyta, kad terasos dalis patenka į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat patenka ir ant valstybinės žemės (16 m²), terasą 2017 m. įrengė sklypo bendrasavininkė A. Š.. Taip pat nurodoma, kad skyrius turi raštą iš statybos inspekcijos, jog šis įrenginys yra nesudėtingas statinys. 2020 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 8SD-5926-(14.8.94) ,,Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ nurodoma (b. l. 19), kad patikrinimo metu valstybinės žemės tarpu tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), praėjimas yra galimas, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai nesutaria dėl privataus žemės sklypo naudojimo tvarkos ir vyksta teismo procesas, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. 2021 m. spalio 25 d. Institucija atliko patikrinimą ir surašė tos pačios dienos žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-205-(14.8.71) (administracinio nusižengimo bylos Nr. 14.8.71, b. l. 63 – 65) dėl valstybinės žemės ploto prie privataus A. Š. ir kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kaip matyti iš šio patikrinimo akto turinio, jame nurodoma, kad „2020 m. liepos 17 d. Nr. 82N-106-(14.8.66) aplinkybės nustatytos tokios pačios, tačiau vyko teismas ir vykdyta procedūra sklypo prijungimui, todėl pažeidimų nenustatyta“. Toliau akte nurodoma, kad „žemės sklypas unikaliu Nr. 1901-0240-0036 ((duomenys neskelbtini)) yra nesuformuotas ir neįregistruotas. Sklypą prieš pora metų pageidavo prijungti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, tačiau gavus leidimą rengti projektą, prijungimo procedūra nėra pabaigta. Patikrinimo metu įvažiavimas per valstybinę žemę į (duomenys neskelbtini) kiemą yra neužtvertas ir galimas naudoti. Kitoje dalyje valstybinės žemės pastatytas namelis-priekaba ir pavėsinė su atnaujintais mediniais laiptais link Nemuno upės. Praėjimas link upės yra neužtvertas ir galima praeiti į kitą, privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. Tačiau gyventojų suteikta informacija, pavėsinę, laiptus, namelį galimai pastatė jų sklypo bendrasavininkė A. Š.“. Kaip matyti iš 2022 m. birželio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje įvykusio posėdžio protokolo Nr. 8PRT-9-(14.8.6.) (administracinio nusižengimo bylos Nr. 14.8.71, b. l. 121–123) šiame posėdyje dalyvavo žemės sklypo bendrasavininkai V. B., A. B., A. M., A. M. ir A. Š.. Posėdžio metu nutarta, kad posėdžio metu nustatyta naujų aplinkybių, t. y., kad A. Š. pavėsinę statė ir naudojasi su kitais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, kurie tyrimo metu neprisipažino tai padarę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja apklausta D. M., gyvenanti name, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad terasa buvo įrengta bendrai su kaimynais, prieš tai pakabintas raštelis apie organizuojamą talką. Žemės plote, kuriame įrengta terasa, nėra jokių kuoliukų ar žymų, todėl nėra aišku, kur yra valstybinė žemė, tačiau terasa gali naudotis bet kas, ji netrukdo patekti prie Nemuno, o atnaujinti laiptai liko toje pačioje vietoje, kurioje jie buvo ir anksčiau. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovas taip pat patvirtino, kad faktinės aplinkybės po 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akto priėmimo nepasikeitė, tačiau pasikeitė ANK 110 straipsnio 1 dalis, kurioje šiuo metu taip pat nustatyta ir atsakomybė už savavališką žemės naudojimą. 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte konstatuota, kad pavėsinę ir laiptus galimai pastatė A. Š., todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos.

13. Vertinant visus anksčiau aptartus įrodymus, visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčijamai nustatyta, kad laiptus ir terasą-pavėsinę pastatė būtent A. Š.. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tokios išvados daryti negali. Kaip jau nurodyta anksčiau, 2022 m. birželio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje įvykusio posėdžio metu buvo nustatyta, kad pavėsinę statė ne tik A. Š., tačiau ir sklypo bendrasavininkai, nors jie tyrimo metu ir neprisipažino tai padarę. Pirmosios instancijos teisme liudijusi liudytoja D. M. taip pat patvirtino aplinkybę, kad terasos-pavėsinės statybai buvo organizuojama talka. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nutarime, namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis ir priklauso ne tik A. Š.. Vertinant šias aplinkybes taip pat atmestini Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad A. Š., veikdama per kitus asmenis, įrengė ginčo statinį. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad kiti asmenys terasą-pavėsinę statė ne savo noru, o verčiami A. Š.. Akivaizdu, kad pavėsinė buvo statoma bendru bendrasavininkų sutarimu, todėl pagrindo teigi, kad tokiu būdu A. Š. veikė per kitus asmenis, o visos pasekmės, kylančios dėl terasos-pavėsinės pastatymo turi kilti jai, pagrindo nėra. Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad laiptais ir terasa naudojasi ne tik A. Š., tačiau ir pašaliniai asmenys, ši teritorija nėra aptverta ar kitokiu būdu nėra atimta galimybė asmenims patekti į šią terasą ar naudotis laiptais, kuriais galima nusileisti prie Nemuno upės. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, daryti išvadą, kad valstybinės žemės dalis, į kurią patenka dalis terasos-pavėsinės ir, kurioje yra laiptai, naudojama savavališkai ir, kad ja naudojasi būtent A. Š., pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Š. veiksmuose yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – tyčia, dėl ko darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįsta sprendimą administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

14. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.