Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant ieškovei N. P. ir jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovo A. P. įmonės atstovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P. įmonei dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo ir atsakovo A. P. įmonės priešieškinį ieškovei dėl nesumokėtos kainos už pirktą automobilį, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. P. ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2000 m. sausio 12 d. ji buvo priimta dirbti A. P. įmonėje degalinės operatorės pareigose. 2004 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista, ieškovė buvo perkelta dirbti vadybininkės pareigose. Darbo sutartimi buvo nustatytas 400 Lt atlyginimas. Ieškovės teigimu, atsakovė nemokėjo ieškovei atlyginimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio, todėl susidarė 13600,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 142,80 Lt delspinigių įsiskolinimas (38 mėn. x 400 Lt), kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo sumažino iki 12600,00 Lt, prašo ieškinį tenkinti. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pas atsakovę ji nedirba nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio. Ieškovė N. P. su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodė, kad 12770 Lt už iš atsakovės nusipirktą automobilį ieškovė sumokėjo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, pinigus ji sumokėjo įmonės savininkui A. P., tačiau tą dieną kasos pajamų orderis nebuvo surašytas, nes A. P. su savimi jo neturėjo. Šį faktą, ieškovės nuomone, patvirtina kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad už automobilį gauti pinigai buvo apskaityti įmonės buhalterijoje.

Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2008 m. gruodžio 30 d. N. P. pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 12770 Lt įgijo iš A. P. įmonės automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkėja N. P. automobilį iš įmonės pasiėmė, jį įregistravo savo vardu, tačiau pareigos sumokėti įmonei už pirktą automobilį neįvykdė, iki šiol 12770 Lt nesumokėjo. Atsakovė nurodė, kad žodiniu įmonės savininko A. P. ir N. P. susitarimu ieškovė už įsigytą automobilį atsiskaitinėjo neimdama iš įmonės jai priklausančio atlyginimo (neimdama atlyginimo 2009 metais 7 mėnesius, 2010 metais 12 mėnesių, 2011 metais 9 mėnesius ji atsiskaitė 9998,46 Lt sumoje). Tačiau iškėlus teisme civilinę bylą dėl ieškovės ir A. P. santuokos nutraukimo, ieškovė pradėjo tvirtinti, kad atlyginimas jai už darbą atsakovės nebuvo sumokėtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo sprendimą dėl atsiskaitymo už nusipirktą automobilį pakeitė, atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 12770,00 Lt už parduotą automobilį ir įstatymines palūkanas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškinį prašė atmesti.

Civilinėje byloje buvo pasakytos baigiamosios kalbos ir teismas išėjo priimti sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2012-10-24 16 val. 00 min. Išėjus priimti sprendimą nustatyta, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepilnai išaiškintos visos aplinkybės, turinčios įtakos teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl priešieškinio reikalavimų priėmimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.), taigi nurodyta prezumpcija galioja ir dėl iš įmonės veiklos gautų pajamų ir įmonės vertės padidėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 8 str. 1 d. turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, jog individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. Atsižvelgiant į šias nuostatas, sprendžiant priešieškinio reikalavimus, reikalinga išsiaiškinti, kokiu būdu A. P. įmonė įgijo automobilį AUDI A4 AVANT, todėl reikalinga bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 256 str.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai susiję su darbo teisiniais santykiais, siekiant apsaugoti darbuotojo (ieškovės) interesus, byloje priimtinas dalinis sprendimas (CPK 261 str.), nes surinkti įrodymai leidžia išspręsti reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-01-12 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 10 (t. 2, b.l. 28), kurios 1.2 punktu ieškovė įsipareigojo dirbti A. P. įmonėje operatore, o 4 punktu atsakovas įsipareigojo vieną kartą per mėnesį sekančio mėnesio 12 d. mokėti ieškovei LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. 2004-08-01 A. P. įmonės savininko A. P. įsakymu Nr. 10 N. P. pareigos iš degalinės operatorės pakeistos į vadybininkės 0,5 etato nuo 2004-08-01 (t. 1, b.l. 29). Ieškovė nurodė, kad A. P. įmonė nesumokėjo N. P. 12600 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31. Iš pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį (t. 1, b.l. 30-31, 32-33, 34-35) matosi, kad ieškovei už 2009 metus priskaičiuota išmokėti 4800,00 Lt, už 2010 metus – 4800,00 Lt, už 2011 metus – 3383,55 Lt darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių. Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (t. 1, b.l. 36-71) matosi, kad 2009 metų gegužės, birželio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose stulpelyje „Gavėjo parašas“ ties N. P. nurodyta išmokėta suma yra gavėjo parašai. Ieškovė aplinkybės, kad nurodytuose žiniaraščiuose esantys parašai yra ne jos, o kito asmens, neįrodė (CPK 178 str., 184 str.), todėl teismas laiko įrodytu, kad ieškovei darbo užmokestis už 2009 metų gegužės, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius atsakovės buvo sumokėtas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė N. P. teisme nurodė, kad A. P. įmonėje dirbo iki 2011 metų rugsėjo mėnesio, tačiau iš šios įmonės nėra atleista iki šiol. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2011 metus (t. 1, b.l. 34-35), iš kurios matosi, kad darbo užmokestis ieškovei už 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo priskaičiuotas - 183,55 Lt, už likusius tris tų metų mėnesius darbo užmokestis nebuvo skaičiuojamas. Įvertinus ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-10-01 atsakovė ieškovei nesumokėjo 10983,55 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (4800,00 Lt + 4800,00 Lt + 3383,55 Lt – 2000,00 Lt (400 Lt x 5 mėn.)). Nors atsakovo atstovas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, teigdamas, kad ieškovei priskaičiuotas atlyginimas buvo išmokėtas ieškovės ir atsakovo savininko A. P. susitarimu išskaitant jį už ieškovės iš atsakovės pagal 2008-12-30 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 12770 Lt įsigytą automobilį AUDI A4 AVANT (t. 1, b.l. 76), tačiau, teismo nuomone, atsakovės atstovas šios aplinkybės neįrodė, nes ieškovė ją neigia, be to, išskaitytos sumos už parduotą automobilį turi atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau tokių įrodymų atsakovės atstovas teismui nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Todėl, vadovaujantis DK 93 str., 2000 m. sausio 12 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties Nr. 10 4 punktu ir darbo sutarties pakeitimu, iš atsakovės ieškovei priteistinas 10983,55 Lt neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-10-01.

Be to, ieškovė prašo priteisti ir 142,80 Lt delspinigius už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. (DK 207 str. 1 d.). Šis ieškovės reikalavimas atmestinas, nes delspinigiai, vadovaujantis DK 207 str. 1 d., priteisiami tuo atveju, jei darbo santykiai nėra nutrūkę. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo, ji pas atsakovę nedirba nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, todėl, nors darbo sutartis nėra nutraukta, laikytina, kad darbo santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės 2000 m. sausio 12 d. darbo sutarties Nr. 10 pagrindu, faktiškai yra nutrūkę, todėl prašomi delspinigiai nepriteistini.

Priėmus dalinį sprendimą, ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovės priteistinas 329 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 261 str., 263 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. įmonės (į.k. 158895049, Šventininkų k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav.) 10983,55 Lt (dešimt tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus, 55 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. P. įmonės 329,00 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Dalinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.