- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-2508-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- T.V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui T.V., išvadą dauodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3263-930/2019 iš atsakovo T. V. nepilnamečiams vaikams M. V. ir K. V. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis mokamomis 275 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovė prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis 125 Eur periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė pagrindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio nuostatomis bei nurodė, jog iš atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3263-930/2019 nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam vaikui yra nepakankamas būtiniesiems ir specialiiesiems poreikiams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-08-28 nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas preliminariai įvertino, jog atsakovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui po 202 Eur neužtikrina šalių nepilnamečių vaikų, kuriems šiuo metu yra 11 ir 7 metai, poreikių. Pažymėjo, jog šalių vaikams atsakovo teikiamas išlaikymas yra beveik trečdaliu mažesnis, nei orientacinis kriterijus (275 Eur), todėl išlaikymo nepadidinimas, laikino išlaikymo neteikimas reikštų vaikų teisių pažeidimą.
5. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: priteisė iš atsakovo papildomą laikiną išlaikymą po 48 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui, kuris indeksuojamas, remiantis dabartiniu vartotojų kainų indeksu – 121,7). (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2023-08-28 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti 2023-08-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
7. Apeliantas teigia, jog ieškovės manymu pasikeitė vaikų poreikiai, o būtent sūnaus anglų kalbos pamokos kainuoja 10,29 Eur pamoka, o muzikiniam švietimui reikia skirti 100 Eur per metus, t.y. 8,33 Eur per mėnesį. Pasikeitimas sudaro apie 50 Eur per mėnesį. Dukrai futbolo treniruočių kaina yra 35 Eur per mėnesį, kas ir sudaro nurodomą poreikių pasikeitimą. Nurodytas padidėjimas nėra esminis, be to, esant galiojančiam teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo, teismui neatliekant įrodymo tyrimo, priimta nutartis, kuria išlaikymas priteistas po papildomus 48 Eur yra neteisingas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovas ne tik neprisideda prie vaikų išlaikymo, bet sudaro papildomas išlaidas ieškovei, pirkdamas vaikams naujus daiktus, kurie lieka pas atsakovą ir kurių jis negrąžina. Paaiškina, kad atsakovas yra neteisus, teigdamas, kad vieninteliai pasikeitę vaikų poreikiai yra mokestis už būrelius. Atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde nurodyta klaidinga mokesčio už muzikos mokyklą suma. Atsakovas nurodo, kad mokestis metams sudaro 100 Eur, o iš tikrųjų vienas mėnuo kainavo 25 Eur, o šiuo metu kaina jau yra 30 Eur. Taip pat dukra pradėjo lankyti keramikos būrelį, kurio kaina sudarys apie 28 Eur per mėnesį (1 kartas per savaitę 7 Eur, mokama už faktiškai lankytus kartus). Be to, buvo pirktas naujas muzikos instrumentas, dėklas jam, koncertiniai drabužiai, teko remontuoti trimitą. Taip pat ieškovė patiria išlaidų, apmokėdama už vaikų dalyvavimą konkursuose, vežiojimą į mokyklą ir užklasinius užsiėmimus. Šiais metais užsiėmimai vyksta penkis kartus per savaitę, vienas jų – šeštadienį. Į juos vaikus vežioti tenka ieškovei. Tais savaitgaliais, kai vaikai būna pas tėvą, tėvas pareiškė, kad į orkestro būrelį vaikų neveš, nes su juo būrelio lankymas nebuvo derintas. Tuo tarpu suderinti net nebuvo įmanoma, nes šį būrelį lanko bemaž 40 vaikų ir pakeitimai tik dėl šalių vaikų interesų nėra galimi. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad vien pratybos vienam vaikui kainuoja apie 90 Eur, taip pat padidėjo išlaidos mokyklos ekskursijoms, rinkliavos mokykloje, išlaidos kanceliarinėms prekėms. Atsižvelgiant į tai, kad dukra 2020 m. teismo sprendimo priėmimo metu lankė darželį, o šiuo metu jau lanko mokyklą, buvo reikalinga pakeisti baldus. Taip pat sūnui reikėjo nupirkti naują kompiuterį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkinas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaikų poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vienam vaikui, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos, iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
13. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.
14. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad vaikų poreikiai išaugo nežymiai, tad nėra poreikio didinti teiktą išlaikymą. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas neskiria pakankamai lėšų vaikams išlaikyti, tad tam, kad nebūtų pažeisti vaikų prioritetiniai interesai gauti tinkamo dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, buvo kreiptasi į teismą dėl laikino išlaikymo dydžio padidinimo.
15. Įvertinus šalių nurodytus argumentus, pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos, išnagrinėjus bylą iš esmės. Išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė būklė, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, preliminariai įvertina vaikų poreikius, tėvų turtinę būklę ir teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
16. Laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius jų normalaus vystymosi poreikius.
17. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams užtikrina minimalius šalių nepilnamečių vaikų poreikius, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Šioje stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti, kokie yra tikrieji vaikų poreikiai ir realios šalių galimybės teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Šias aplinkybes įvertins pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš esmės. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė duomenų, kad negali teikti kiekvienam vaikui po 202 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad vaikams augant, išlaidos jiems išlaikyti didėja, kadangi atsirado poreikis papildomai finansuoti vaikų užklasinę veiklą (užklasinė veikla yra pagrįstas augančių vaikų poreikis, todėl tėvai turi skirti lėšų šiems dalykams). Išsamiai vaikų poreikiai ir tėvų galimybės juos išlaikyti bus įvertintos, išnagrinėjus bylą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padėjo kompensuoti pernelyg mažą (atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose) vien tik būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti skirtą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį. Skundžiama nutartimi priteista laikino išlaikymo suma atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaikų interesų apsaugos principus, tuo labiau, kad išlaikymo dydis buvo siejamas su minimaliu orientaciniu kriterijumi (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2023-01-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 840 Eur brutto, arba 633,20 Eur netto), t. y. su minimaliomis pajamomis (atskaičius mokesčius) bei jas sumažinus vaikams mokama išmoka (85,75 Eur). Mažinti pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisto išlaikymo nėra pagrindo.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, prieitina išvada, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-28 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.