Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimo, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau - ATPK) 41⁴ str. 3 d. 10 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „Batera“, į.k. 302435164, registruotos Kareivių g. 6, Vilnius, vadovu, t.y., darbdaviu, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-11-30 bendrovės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 2362,92 Lt darbo užmokesčio (toliau – DU), neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent bendrovės biure Kareivių g. 6, Vilniuje, D. K. 2012-10-23 išmokėta 1924,25 DU ir 2012-11-23 išmokėta 423,67 Lt DU, iš viso 2347,92 Lt, M. G. 2012-10-31 išmokėta 15 Lt DU, tačiau darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis nebuvo įtrauktas į bendrovės apskaitos dokumentus ir registrus. Tokiais savo veiksmais bendrovės vadovas A. G., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 4 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 p. nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41⁴ str. 3 d.

Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-25 nutarimą ir administracinio teisės apžeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir juridines aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles, be to, administracinę nuobaudą paskyrė praleidus įstatyme numatytą terminą, per kurį gali būti paskirta administracinė nuobauda, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pažymi, kad jis pagal LR ATPK 41⁴ str. 3d. nubaustas nepagrįstai.

Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Nurodo, kad jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje veika kvalifikuota pagal LR ATPK 41-4 str. 3d. Iš protokolo turinio matyti, jog jame suformuotas kaltinimas, kad jis, būdamas darbdaviu, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-11-30 bendrovės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 2362 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymi, jog šioje byloje turėjo būti nustatinėjama ar iš tiesų D. K. ir M. G. gavo neapskaitytą darbo užmokestį ir kuriuo metu, tačiau ne kiek laiko konkrečiame objekte pastarieji dirbo, kadangi LR ATPK 41-5 str. dispozicijoje numatytu pažeidimu atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo kaltinamas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo padarytos prielaidos, kad D. K. dirbo 178 valandas ne tik nėra šios administracinės bylos objektas, bet ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teigia, kad posėdžio metu apklausiamas D. K. neminėjo, kad būtų dirbęs 178 valandas. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kodėl D. K. galėjo jį apkalbėti - pastarasis iš darbo buvo atleistas dėl įvykdytos vagystės, šio fakto neneigė ir pats liudytojas D. K., tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu. Pažymi, jog apie protokole nurodytą 2012-11-23 dieną išmokėtą 423,67 Lt tariamai neapskaitytą darbo užmokesčio sumą, byloje apskritai nėra jokių įrodymų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinųjų šio teisės pažeidimo sudėties sąlygų - tyčios ir neįtraukimo į buhalterinės apskaitos dokumentus. Apie tai posėdžio metu buvo nurodyta bylą nagrinėjusiam teismui, tačiau ir priėmus nutarimą, į šias aplinkybes nebuvo atkreiptas dėmesys. Dėl tos priežasties, minėtas epizodas, dėl išmokėtų 423,67 Lt negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir užtraukiantis administracinę atsakomybę.

Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad M. G. 2012-10-31 išmokėta 15 Lt. Posėdžio metu apklaustas liudytojas M. G., priešingai nei D. K., paaiškino, kad neapskaityto užmokesčio jis negaudavo, tik kartais atlyginimai vėluodavo, visada pasirašydavo žiniaraštyje už tą sumą, kurią gaudavo. Tik vieną kartą jis gavo 15 Lt didesnį atlyginimą nei priklauso, tačiau, kaip jis nurodė posėdžio metu, apie tai darbdaviui nepranešė. Teigia, kad per klaidą išmokėtas didesnis darbo užmokestis negali būti vertinamas kaip neapskaitytų pajamų išmokėjimas. Nurodo, jog nei protokole, nei rašytiniuose bylos dokumentuose nėra užfiksuota, kad apelianto veika pasireiškė tyčia, priešingai - tiek pats M. G., tiek apeliantas minėjo, jog minėti pinigai galėjo būti išmokėti jam kaip klaida ar skolos grąžinimas, bet, jokiu būdu, ne kaip neapskaitytas atlyginimas. Teigia, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog M. G. nurodęs, jog dirba po 4-5 val. į savaitę, daugiau nei nurodyta jo darbo sutartyje. Priešingai, kaip matyti iš į bylą pateiktos M. G. darbo sutarties, jis dirbo po 4 valandas per dieną, taip, kaip jis ir nurodė apklaustas teismo posėdžio metu, todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog M. G. darbo laikas viršijo nustatytą darbo sutartyje.

Apeliantas pažymi, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas ne tik neįvertino išsamių ir objektyvių liudytojų parodymų bei institucijos surašiusios protokolą kaltinimo ribų, bet ir rėmėsi ne surinktais įrodymais bei bylos medžiaga, o tik prielaidomis.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažeidimai buvo įvykdyti 2012-10-23, 2012-10-31 ir 2012-11-23 dienomis, o administracinė nuobauda paskirta 2013-07-25 dieną. 2013-04-22 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2013-10-23 dienos. Teigia, jog šioje byloje buvo praleisti terminai, per kuriuos gali būti skiriama administracinė nuobauda, todėl nutarimas turėtų būti naikinamas. Nurodo, kad nuobaudos skyrimo termino eiga prasidėjo 2012-10-08 dieną, paskirta ji turėjo būti iki 2012-04-08 dienos. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-22 nutarties, kuria buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, pastaroji buvo priimta jau praėjus nuobaudos skyrimo terminui, todėl paskirta ji jau nebegali būti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad protokole nepagrįstai nurodyta, kad 15 Lt M. G. buvo išmokėti 2012-10-31 dieną. Kaip rašytiniuose paaiškinimuose nurodė pats liudytojas M. G., už gautą atlyginimą jis pasirašė žiniaraštyje, faktiškai gavo didesnę sumą negu jame nurodyta. Kaip matyti iš į bylą pateikto atlyginimo už 2012 m. 9 mėn. išmokėjimo žiniaraščio, pinigai buvo išmokėti 2012-10-08 dieną. Byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuriame būtų užfiksuota, kad 15 Lt M. G. buvo išmokėti 2012-10-31 dieną. Pirmosios instancijos teismas nepašalino šių prieštaravimų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Dėl minėtų priežasčių, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną (2013-07-25), terminas administracinei nuobaudai skirti jau buvo pasibaigęs. Nurodo, kad byloje yra surinkti rašytiniai įrodymai, kuriais konstatuoti konkretūs veiksmų atlikimo terminai, datos, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo jais. Tokiu būdu, buvo nukrypta nuo objektyvumo siekimo principų.

Anot apelianto, kadangi nagrinėjant bylą teismas rėmėsi tik prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais, buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės bei atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotasis atstovas prašo A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Teigia, kad apelianto skundo argumentai, jog skiriant nuobaudą buvo praleisti įstatyme nustatyti nuobaudos paskyrimo terminai, nepagrįsti. Pažymi, jog liudytojų D. K. bei M. G. paaiškinimuose užfiksuota, kad už darbą bendrovėje buvo išmokėtas 2012 m. spalio mėnesio antroje pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad teismas 2013-04-22 nuobaudos skyrimo terminą pratęsė, A. G. šioje byloje nubaustas pagrįstai.

Nurodo, jog A. G. kaltė dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. V. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus duomenis, patikrinęs įrodymus ir juos įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog A. G. veikoje yra ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Bylos duomenų visumoje apeliaciniame skunde pateikta versija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija, kuriai pagrįsti apeliantas mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasi jais, pateikia A. G. palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo A. G. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą teisės pažeidimą ir nurodė, kad jis yra UAB „Batera“ direktorius. Jo vadovaujamoje įmonėje dirbo D. K. ir M. G.. Visi darbo užmokesčiai yra įtraukti į apskaitą. Patikrinimo metu jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir tik iš kolegų sužinojo prieš Kalėdas, kad buvo atvykusi Valstybinė mokesčių inspekcija. Su D. K. buvo konfliktinė situacija, jis buvo įtariamas tuo, kad iš objekto vagia medžiagas. D. K. UAB „Batera“ nuo 2012-11-20 nebedirba. Darbo santykiai su juo buvo nutraukti dėl konflikto. Greičiausiai tai iš jo mokesčių inspekcija gavo kažkokį signalą. M. G. buvo išmokėta tik 15 Lt, jis neturėjo tikslo slėpti nuo valstybės 15 Lt, tai juokingai skamba, kad jam vokelyje buvo sumokėti 15 Lt. Gal jis pirko už savo pinigus ką nors įmonei. Taip būna, kad darbuotojas kažką nuperka už savo pinigus, išsirašo sąskaitą, paima čekį, kontoroje paduoda čekį administratorei, kuri įveda į atitinkamą žurnalą, perduoda jam, kad jis atiduotų pinigus žmogui. Visose statybos įmonėse taip yra, kad darbuotojas yra įforminamas dirbti arba kelias valandas per dieną, arba pusei etato, arba visam etatui. Pagalbinis darbininkas dirba tik kelias valandas, jis ateina anksti rytą arba vakare sutvarkyti objekto. Tai užima daugiausiai valandą ar pusantros valandos. Tie kurie turi profesiją, dirba visą etatą. Vokai su skaičiais, kurie buvo aptikti įmonėje patikrinimo metu buvo skirti premijoms išmokėti, po to papildoma suma buvo skirta premijoms. Anksčiau tokių premijų nebuvo, nes nebuvo verslo. Tos premijos buvo įtrauktos į apskaitą, o buvo išmokėtos po patikrinimo todėl, kad patikrinimas buvo penktadienį. Premijoms buvo pasiruošta, o po išeiginių jos buvo įtrauktos į apskaitą

A. G. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3d. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 022309 (b.l.1,2 ), 2013-03-20 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-448-KD-21 (b.l. 5-9), 2012-12-21 faktų fiksavimo pažyma Nr. 21-450-2775 (b.l. 10-12), D. K. ir M. G. raštiniai paaiškinimai (b.l.16-18, 26), liudytojų D. K. ir M. G. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, darbo sutarčių nuorašai (b.l.19-20, 27-28), dokumentų poėmio aktas (b.l.51), vokai (b.l. 21-24, 52, 59, 66), buhalterinės apskaitos dokumentai dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo (b.l. 29-40, 49-50). ir kt. bylos medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas J. O. nurodė, kad atlikus patikrinimą bendrovėje „Batera“, kuris vyko tris mėnesius, buvo nustatyta, kad įmonėje nuo 2012-10-01 iki 2012-11-30 dviem darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis, kuris nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitą – D. K. spalio-lapkričio mėnesį buvo išmokėta 2347,92 Lt, M. G. spalio mėnesį buvo išmokėta 15 Lt. Šitas darbo užmokestis nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitą ir tuo A. G. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas bei LR nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas, už ką jam ir buvo surašytas ATP protokolas pagal LR ATPK 41⁴ str. 3 d.

Liudytoju apklaustas teismo posėdyje D. K. nurodė, kad jis dirbo UAB „Batera“ apie metus laiko apdailininku, vykdė vidaus apdailą, daugiausia gipso sukimą. Jis nebuvo pagalbinis darbuotojas, turėjo specialybę. Įmonė visus darbuotojus formino tik puse etato, taip darė administracijos iniciatyva. Atlyginimai UAB „Batera“ buvo mokami dalį sumos pervedant į sąskaitą, o dalį sumokant vokelyje grynais pinigais. Jis kreipėsi į mokesčių inspekciją, kadangi jį atleido be jokio pagrindo ir neatsiskaitė už padarytą darbą. Savo rašytinį paaiškinimą patvirtina pilnai. Atlyginimai vokelyje buvo mokami visiems darbuotojams. Prie paaiškinimo pateikė voką su skaičiais. Apskaitoje atlyginimas buvo nurodytas 340 Lt, o realiai gavo tiek, kiek nurodyta ant voko. Paaiškinime nurodė, kad atlyginimą gavo spalio 23 d. (galėjo būti ir spalio 25 d. ar 26 d.). Ar galėjo jis būti sumokėtas kartu su oficialiu atlyginimu, už kurį pasirašyta žiniaraštyje (2012-10-08), dabar negali pasakyti. Neoficialus atlyginimas galėjo būti sumokėtas vėliau, bet tikrai ne tą pačią dieną, kada buvo sumokėtas oficialus. Už lapkričio mėnesį jis gavo maždaug 350 Lt, už spalio mėnesį – maždaug 1200 Lt. Prieš atleidžiamas iš darbo jokių konfliktinių situacijų su darbdaviu neturėjo. (b.l. 98-99).

D. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad jis dirbo UAB „Batera“ nuo 2012-06-13 iki 2012-11-20 apdailininko pareigose, jo darbo sutartyje nurodytas ne visas darbo laikas – 4 val. sutrumpinta darbo diena. Jis paaiškinime nurodė, kad įsidarbino UAB „Batera“, radęs skelbimą laikraštyje, dėl darbo tarėsi su direktoriumi A. G., o būtent, kad bus įformintas 0,5 etato minimaliam atlyginimui, tačiau faktiškai dirbs ne mažiau 8 val. per dieną, gaus valandinį išdirbį 12,50 Lt arba pagal kvadratūrą, kad papildomą atlyginimą pinigus gaus „vokelyje“. D. K. nurodė, kad dirbdamas bendrovėje faktiškai kas mėnesį gaudavo 2000 Lt atlyginimą, kurį statybų objekte išmokėdavo direktorius arba biure grynais išmokėdavo administratorė sekančio mėnesio 10-20 dienomis, atlyginimo mokėjimo dokumente pasirašydavo už mažesnę sumą. <...> Už 2012 m. rugsėjį gavo 2311 Lt atlyginimą: 400 Lt avanso jam išmokėjo meistras Aleksandras objekte Baltupiuose ir 1851 Lt atlyginimą 2012-10-23 (galėjo būti ir spalio 25, 26 dienomis) grynais biure išmokėjo sekretorė, žiniaraštyje pasirašė už oficialų 350 Lt atlyginimą. D. K. tikrinimui pateikė išsaugotą voką, kuriame gavo atlyginimą už 2012 m. 09 mėn., ant voko užrašas „D. K., 09 mėn., viso 2311,25 Lt -400 avansas: - 60 Lt įrankiai Kaune, likusi suma 1851,25 Lt (- 50 Lt bauda 11 d. Kaune ir -95 Lt kuras)“. Jis nurodė, kad už 2012 m. spalio mėn. faktiškai gavo 1134 Lt atlyginimą, oficialų apie 325-352 Lt biure jam 2012-11-22 sumokėjo sekretorė, likusius 798 Lt atlyginimo dalį 2012-11-23 biure jam sumokėjo direktorius A. G.. D. K. pateikė patikrinimui voką, ant kurio užrašyta – „D. K., 10 mėn. viso 1134,86 Lt gavo pats D. K., likusi suma 798,55 Lt (-100 Kuras)“. Už 2012 m. spalį gavo tik oficialų atlyginimą – 350 Lt, kurį perdavė sekretorė. D. K. nurodė, kad dirbo bendrovėje ne mažiau 8 val. darbo dienomis, šeštadieniais ir sekmadieniais, pat vedė užrašus, kur žymėjo, kur dirbo, pas kokį meistrą, kiek valandų. D. K. nurodė, kad bendrovėje ir kitiems darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas, mūrininko valandinis atlyginimas – 10 Lt bei už išmūrytus kubus, pagalbinio darbininko valandinis įkainis 6,25 Lt. D. K. pateikti atlyginimo vokai yra tokie patys, užrašyti ta pačia ranka ir priemone, kaip ir rastieji patikrinimo metu bendrovės biure. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, D. K. pažymėta 4 val. darbo diena, viršvalandinis darbas darbo dienomis ir išeiginėmis dienomis nežymėtas, pagal bendrovės pateiktus darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus, banko bei kasos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad D. K. buvo skaičiuojamas 0,5 minimalaus atlyginimo, už 2012-06-13 iki 2012-11-20 laikotarpį iš viso apskaičiuota 2220,25 Lt darbo užmokesčio, iš kurio išskaityta 199,82 Lt mokesčių suma, išmokėjimui skirta 2020,43 Lt užmokesčio suma. Grynais pinigais iš bendrovės kasos D. K. sumokėtas <...> 2012-10-08 386,75 Lt už 2012-09 pagal mokėjimo žiniaraštį Nr. 17, 2012-11-21 išmokėtas 336,31 Lt už 2012-10 pagal žiniaraštį Nr. 19, 2012-11-20 išmokėtas 374,02 Lt atlyginimas už 2012-11 bei išeitinė kompensacija už nepanaudotas pagal kasos išlaidų orderį Nr. 204. Iš viso už laikotarpį nuo 2012-07-10 iki 2012-11-23 D. K. bendrovės direktorius ir jo atstovai išmokėjo 9248 Lt bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, iš jo 1924,25 Lt 2012 m. spalį, 423,67 Lt 2012 m. lapkritį.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad M. G. nurodė, kad jis neilgai dirbo UAB „Batera“ vairuotoju. Dirbo po keturias valandas į dieną. Ateidavo į darbą, gaudavo užsakymo lapus ir važiuodavo supirkti medžiagų ir pristatydavo jas į objektus. Buvo įformintas pusei etato, dirbo tik iš ryto. Prieš ateinant į tą įmonę kalbėjo su joje dirbančiais žmonėmis, jam sakė, kad atlyginimai mokami tvarkingai. Tačiau kai jis pradėjo dirbti, atlyginimai pradėjo vėluoti. Atlyginimai buvo mokami tvarkingai, pasirašant žiniaraštyje už tą sumą, kurią gauni. Tiksliai neatsimena dėl tų 15 litų. Gavosi taip, kad tais keliais litais buvo sumokėta daugiau. Atlyginimą gavo grynais. Spalio mėnesį gavo atlyginimą už rugsėjo mėnesį. Gali būti, kad atlyginimą gavo 386,75 Lt ir pasirašė žiniaraštyje 2012-10-08. Jis dėdavo parašą, bet į datas dėmesio nekreipdavo. Oficialus atlyginimas ir 15 Lt buvo sumokėti jam tą pačią dieną. Pinigus paduodavo voke. Kai atidarė voką, pamatė, kad jame buvo 15 litų daugiau nei pasirašė žiniaraštyje. Kaip buvo mokama kitiems darbuotojams, negali pasakyti. Su įmonės vadovybe nekonfliktavo. Įmonė jam nieko skolinga nebuvo, apie 15 Lt permoką jis administracijos neinformavo.

Iš M. G. paaiškinimo matyti, kad jis bendrovėje dirbęs nuo 2012-08-23 iki 2012-10-31 vairuotoju. Nurodė, kad bendrovėje vežiojo statybines medžiagas į objektus, dirbo nepilną darbo dieną 4-5 val. per dieną, gavo 400 Lt atlyginimą per mėnesį, kuris buvo išmokamas grynais pinigais. Atlyginimas už 2012 rugsėjo mėnesį buvo grynais išmokėtas spalio mėnesio antroje pusėje bendrovės biure Kareivių g. 6-520, Vilniuje. Faktiškai gavo atlyginimą, už kurį pasirašė žiniaraštyje ir papildomai 15 Lt, t.y. didesnę sumą grynais pinigais, kurie buvo sudėti į užklijuotą voką. M. G. darbo sutartyje 2012-08-22 Nr. 335 nustatyta sutrumpinta darbo diena – 4 val. per dieną, 0,5 MMA dydžio atlyginimas, kurį numatyta mokėti kartą per mėnesį iki 10 dienos. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose M. G. pažymėta 4 val. darbo diena, viršvalandinis darbas darbo dienomis ir išeiginėmis dienomis nežymėtas. Pagal bendrovės pateiktus darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus, banko bei kasos dokumentus, apskaitos registrus nustatyta, kad M. G. buvo skaičiuojamas 0,5 minimalaus atlyginimo ir už 2012-08-23 iki 2012-10-31 laikotarpį iš viso apskaičiuota 1058,35 Lt darbo užmokesčio, iš kurio išskaityta 106,22 Lt mokesčių suma, išmokėjimui skirta 952,13 Lt užmokesčio suma. <...> 2012-10-08 jam išmokėtas 386,75 Lt už 2012-09 pagal žiniaraštį Nr. 17, 2012-11-21 jam išmokėtas 336,31 Lt už 2012-10 pagal žiniaraštį Nr. 19, 2012-10-31 jam išmokėtas 442,32 Lt atlyginimas už 2012-10 bei išeitinė kompensacija už nepanaudotas pagal kasos išlaidų orderį Nr. 189. M. G. 2012-10-31 buvo išmokėta 15 Lt bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. (b.l. 5-9)

2012-12-21 faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad operatyvinio patikrinimo UAB „Batera“ biure, Kareivių g. 6-520, Vilniuje, metu nustatyta, jog bendrovė užsiima pastatų remontu, restauravimu, rekonstravimu, pagal Sodros duomenis bendrovėje dirba 107 darbuotojai. 2012-12-21 14.10 val. biure ant administratorės Ž. B. darbo stalo rasti darbuotojų atlyginimo pinigai, sudėti atskiruose vokuose, ant kurių nurodytas darbuotojo vardas ir pavardė, mėnuo – 11 mėn., bendra atlyginimo suma. Rasti 9 vokai, kuriuose atlyginimams paruošti pinigai - iš viso 5538,85 Lt, ant vokų užrašytos M. P., E. A., D. S., V. A., V. T., I. K., V. M., J. I., G. Š. pavardės, nurodytas mėnuo 11 mėn., pinigų sumos, prie M. P., E. A., D. S., V. A. vokų prisegti kasos išlaidų pajamų orderiai, daugiau kasos dokumentų biure nerasta. (b.l. 10-12).

2013-03-20 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. ((4.65)-448-KD-21) užfiksuota, kad siekiant nustatyti bendrovės ūkinės komercinės veikos vykdymo pobūdį bei teisėtumą, su darbo santykiais susijusių išmokų apskaitą, įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą, atliktas operatyvus UAB „Batera“ patikrinimas. Patikrinimas atliktas pagal bendrovės tikrinimui pateiktus dokumentus bei elektroniniu paštu atsiųstą informaciją. Patikrinimo metu buvo nuvykta bendrovės veiklos (biuro) adresu Kareivių g. 6-520, Vilniuje, 2012-12-21 biure rasti darbuotojų atlyginimų pinigai, sudėti 9 atskiruose vokuose. Vokai su pinigais rasti sudėti ant bendrovės administratorės Ž. B. darbo stalo. Ant vokų ranka užrašyti bendrovės darbuotojų buvusių ir dirbančių vardas ir pavardė, 11 mėn., pinigų suma. Vokuose buvo sudėta 5538,85 Lt atlyginimams paruošta pinigų suma. Vokuose rasta pinigų suma sutapo su užrašais ant vokų. Patikrinimo metu bendrovės biure rastas Atlyginimo išmokėjimo žiniaraštis už 2012 m, 11 mėn., 9 vokai ir 4 kasos išlaidų orderiai (pridėti prie 4 vokų M. P., E. A., S. S. ir V. A.), kuriuose nurodytos atlyginimo sumos nesutapo su vokuose esančių pinigų sumomis.

Iš 2102-06-13 darbo sutarties Nr. 239 matyti, kad D. K. priimtas dirbti į UAB „Batera“ pagalbiniu darbininku, nustatant jam 0,5 MMA dydžio atlyginimą, mokant vieną kartą per mėnesį iki 10 mėnesio dienos, dirbant 5 dienas per savaitę, 4 val. per dieną, darbo pradžia 2012-06-13. (b.l. 19-20)

Iš 2102-08-22 darbo sutarties Nr. 239 matyti, kad M. G. priimtas dirbti į UAB „Batera“ vairuotoju, nustatant jam 0,5 MMA dydžio atlyginimą, mokant vieną kartą per mėnesį iki 10 mėnesio dienos, dirbant 5 dienas per savaitę, 4 val. per dieną, darbo pradžia 2012-08-23. (b.l. 27-28)

UAB „Batera“ atlyginimų skaičiavimo suvestinėje už 2012-10 mėn. užfiksuota jog spalio mėn. M. G. dirbo 23 darbo dienas, jam paskaičiuota 425 Lt darbo užmokesčio ir 73,12 kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 498,12 Lt, D. K. dirbo 20 darbo dienų, jam paskaičiuotas atlyginimas 369,57 Lt (b.l. 29-31) Kasos knygos išraše (b.l. 42) ir 2012-10-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. G. už 2012 m. 10 mėn. sumokėta 442,32 Lt. (b.l. 43), kasos knygos išraše (b.l. 44) ir kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. K. 2012-11-20 išmokėta 374,02 Lt atlyginimo ir nepanaudotų atostogų kompensacijos (b.l. 47).

Atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 17 už 2012 m. 09 mėn. nurodyta, kad M. G. išmokėta 386,75 Lt, D. K. – 386,75 Lt (b.l. 49-50), atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 19 už 2012-m. 10 mėn. nurodyta, jog D. K. sumokėta 336,31 Lt (b.l. 45-46).

Dokumentų poėmio akte fiksuota, jog 2013-01-18 iš D. K. buvo paimti 4 vokai su užrašu D. K., jo atlyginimo sumomis, nurodytais mėnesiais. (b.l. 21-25).

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šie vokai pagal įrašų braižą, jų darymo sistemą, naudotą rašymo priemonę atitinka tuos, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija išėmė patikrinimo metu iš UAB „Batera“. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 98), apeliantas pripažino, kad patikrinimo metu rastuose vokuose buvo sudėti darbuotojų atlyginimo ir premijų pinigai, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojo D. K. paaiškinimais, kad jam atlyginimas 2012 m. 08-11 mėn. buvo išmokėtas šiuose vokuose. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ant spalio (10-o) mėnesio voko kitos pusės (b.l.24) padaryti įrašai patvirtina D. K. nurodytas aplinkybes, jog jis realiai įmonėje dirbo ilgesnį laiką, nei nustatyta jo darbo sutartyje. Atlyginimų suvestinėje nurodyta, kad D. K. spalio mėnesį dirbo 20 darbo dienų (b.l. 31), taigi, pagal darbo sutartį jis turėjo dirbti iš viso 80 valandų. Ant voko fiksuota, kad jis objekte „Realco“ dirbo 120 valandų, Kalnėnų objekte – 40 val., objekte „IKI“- 18 val., taigi iš viso 178 valandas. (b.l. 24). Šios aplinkybės patvirtina liudytojo nurodytą faktą, kad jam įmonėje turėjo būti mokamas didesnis atlyginimas nei nurodyta darbo sutartyje ir apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai 15 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, išmokėto M. G., nelaikė atsitiktine atlyginimo apskaičiavimo klaida ar su darbo užmokesčiu nesusijusiais pinigais. Šio fakto nei bylą nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde neneigė ir A. G..

Kaip matyti iš M. G. rašytinio paaiškinimo, jis dirbo po 4-5 val. į savaitę, taigi, daugiau nei nurodyta jo darbo sutartyje. Todėl, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, lyginant su D. K. darbo valandomis, jo darbo laikas nežymiai viršijo nustatytąjį darbo sutartyje, išmokėtų neapskaitytų pinigų sumos mažas kiekis yra natūralus. Pažymėtina, jog M. G. teismo posėdyje nurodė, kad įmonė jam nebuvo skolinga (b.l.99). Jo parodymai paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, jog minėti 15 Lt negalėjo būti teismo pripažinti kaip neapskaitytos pajamos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. G., būdamas UAB „Batera“, į.k. 302435164, registruotos Kareivių g. 6, Vilnius, vadovu, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-11-30 bendrovės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 2362,92 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šiais savo veiksmais pastarasis pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 7 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 41⁴ str. 3 d.

Dėl ATPK 35 str. taikymo

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011).

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d., administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pažymėtina, kad ši teisės norma nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas, dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1494/2007, N556-594/2008, N575-1253/2010, N575-612/2012).

Apeliantas skunde nurodo, kad nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-10-08, t.y., darbo užmokesčio žiniaraštyje Nr. 17 nurodytos datos. Pažymėtina, kad tiek liudytojas D. K., tiek M. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atlyginimas už rugsėjo mėnesį buvo išmokėtas antroje spalio pusėje. Be to, D. K. nurodė, kad jis vedė savo užrašus. Kaip matyti iš Darbo apskaitos žiniaraščio, atlyginimas sumokamas iki kito mėnesio 10 dienos. Tačiau kaip matyti iš liudytojo D. K. paaiškinimų, kitų byloje esančių duomenų, darbo atlyginimas nebuvo mokamas tiksliai tokia tvarka, kaip numatyta darbo sutartyje, t.y. D. K. darbo sutartyje nustatyta, kad atlyginimas mokamas tik vieną kartą per mėnesį, tačiau iš jo pateiktų vokų, kuriuose pateiktas atlyginimas, ir paaiškinimų matyti, jog buvo mokamas ir avansas. Nuobaudos skyrimo terminas apylinkės teismo nutartimi pagrįstai byloje buvo pratęstas 2013-04-22 iki 2013-10-23 (b.l. 80), ši nutartis motyvuota.

Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. G. administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas, nepažeidžiant LR ATPK 35 straipsnio reikalavimų, Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepratęsus administracinės nuobaudos skyrimo termino, nebuvo galimybės išspręsti klausimą dėl A. G. administracinės atsakomybės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimą nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.