Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti 2016-05-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) sprendimą Nr.(11.1) I-2757 ir atnaujinti terminą skundui dėl motinystės pašalpos dalies priskaičiavimo bei skirtumo išmokėjimo; 2) įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos skundą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja nurodo, kad 2016-05-06 Valdyba priėmė sprendimą Nr. (11.1) 1-2757 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė atsisakyti atnaujinti terminą skundui dėl motinystės pašalpos dalies priskaičiavimo bei skirtumo išmokėjimo paduoti ir atsisakyti skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad nustatyta ikiteismine tvarka 2016-04-12 skundu kreipėsi į Valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2015-08-10 sprendimo Nr. 6-24-12579 pakeitimo, motinystės pašalpos dalies priskaičiavimo bei skirtumo išmokėjimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Valdybos prašė, esant praleistam terminui, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pakeisti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-08-10 sprendimą Nr. 6-24-12579, pagal kurį nustatytas taikomas dienos kompensuojamas uždarbis 66,13 Eur bei nustatyti 114,98 Eur dienos uždarbį; išmokėti pareiškėjai susidariusį skirtumą. Valdyba konstatavo, kad 2016-04-12 skunde nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja su Sprendimu nesutinka, mano, kad Valdyba neįsigilino į skundą bei jo argumentus. Valdyba formaliai suskaičiavo terminą, kada turėjo būti apskųstas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas skirti motinystės pašalpą, jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo, neprašė. Pareiškėja skunde nurodė, jog ji dėl savo būsenos (nėštumas, gimdymas) objektyviai negalėjo pasirūpinti teisiniais reikalais. Paaiškina, kad pareiškėjai vos po 8 (aštuonių) dienų nuo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo (sprendimas priimtas 2015-08-10) gimė sūnus. Vaikelis gimė neišnešiotas - 36 savaičių (t. y. gimė vienu mėnesiu anksčiau), o tai reiškia padidintą rūpestį vaiku, nerimą šeimai ir pareiškėjai. Tokia situacija lėmė, kad pareiškėja kurį laiką negalėjo rūpintis savo teisine padėtimi, t. y. buvo socialiai pažeidžiama, kas lėmė, jog ji praleido terminą apskųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-08-10 sprendimą. Valdyba, neįsigilinusi į šią konkrečią situaciją, formaliai priėmė sprendimą, jog skundo pateikimo priežastys nesvarbios, todėl pažeidė Taisyklių 20, 31 punktus. Nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės (neplanuotai ankstyvas gimdymas, neišnešioto kūdikio gimimas, kūdikio ligos) lėmė, kad ji negalėjo apskųsti 2015-08-10 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas.

Mano, kad nesąžininga ir nemoralu būtų laikyti pareiškėją neatidžia bei nesirūpinančia savo teisėmis. Toks standartų taikymas paskutines dienas nėščiai, o vėliau ką tik pagimdžiusiai moteriai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnyje įtvirtintam principui. Akcentuoja, jog kūdikiui praaugus sunkųjį pirmąjį pusmetį, t. y. išnykus nuo pareiškėjos valios nepriklausančioms aplinkybėms ji nedelsdama apskundė VSDFV sprendimą.

Pažymi, jog Valdybai pateikė skundą, nes sužinojo naujas aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios, kurios pažeidžia jos, kaip pilietės, teises. Pareiškėja, būdama nėščia, pasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, kurių metu numatyta teisė gauti atlygį (pašalpą). Motinystės pašalpų skyrimas VSDFV Vilniaus skyriui yra eilinė, kasdieninė funkcija, kurią įgyvendina vykdant įstatymus, todėl pareiškėja pasitikėjo valstybės institucijomis bei turėjo teisėtus lūkesčius, jog VSDFV Vilniaus skyrius pašalpų skaičiavimus atliks pagal įstatymus, kurie neprieštarauja Konstitucijai, o kartu nepažeidžia asmens teisių. Gavusi 2015-08-10 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą dėl pašalpos skyrimo pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti sprendimu Nr. 6-24-12579 „Dėl V. Š. teisės į motinystės pašalpą“. Tačiau situacija iš esmės pasikeitė paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. 2016-03-15 per žinias išgirdus, o sekančią dieną interneto portale perskaičius, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priėmė nutarimą, kuriuo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nuostatos, susijusios su nėštumo ir gimdymo atostogų metu skiriamų ir mokamų motinystės pašalpų dydžio ribojimu, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms, t. y. Konstituciniam Teismui 2016-03-15 priėmus nutarimą, pareiškėja nepraleisdama 20 darbo dienų termino nuo naujų aplinkybių sužinojimo, pateikė skundą Valdybai. Pareiškėja mano, kad terminas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą apskųsti Valdybai turi būti skaičiuojamas nuo 2016-03-15. Pareiškėja pažymi, kad ji buvo atidi, sąžininga bei savo teises, kiek įmanoma, stengėsi įgyvendinti rūpestingai.

Valdyba atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos 2016-04-12 skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-08-10 sprendimo Nr. 6-24-12579, kuriuo jai buvo paskirta motinystės pašalpa, pateiktas praleidus 20 darbo dienų skundo padavimo terminą. Skunde pareiškėja teigė, kad, jos nuomone, ji termino skundui paduoti nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2016-03-15, t. y. Konstituciniam Teismui priėmus 2016-03-15 nutarimą Nr. KT8-N5/2016 (bylos Nr. 17/2014). Tuo atveju, jeigu Valdyba nustatytų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėja prašė jį atnaujinti, remdamasi šiais argumentais: 1) kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija; 2) kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-08-10 sprendimo Nr. 6-24-12579 priėmimo metu pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumu; 3) kad dėl savo būsenos, t. y. nėštumo, pareiškėja neturėjo pareigos perskaičiuoti ar kitaip tikrinti priimto sprendimo teisėtumo. Įvertinusi pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, Valdyba nepripažino jų svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pareiškėjos skundo nenagrinėjo.

Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, kad Valdyba neįsigilino į skundą bei jo argumentus. Paaiškina, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas pagal Taisykles. Teisę spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą ir vertinti, ar pareiškėjos nurodytos priežastys sudaro pagrindą terminui atnaujinti, ar nesudaro, turi Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju išskirtinių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėja nenurodė. Tai, kad pareiškėja neabejojo priimto sprendimo teisėtumu ir jo neskundė, atspindi jos subjektyvų situacijos vertinimą ir jos pasirinktą elgesio variantą, taigi pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl savo pasirinkto elgesio.

Terminas apskųsti Valdybos teritorinio skyriaus sprendimus ar veiksmus (neveikimą) yra pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamo sprendimo priėmimo ar veiksmo atlikimo (neatlikimo), bet ne nuo kažkokios bet kada ateityje įvyksiančios aplinkybės, dėl kurios asmeniui gali atsirasti „pagrindas abejoti“ priimtų sprendimų teisėtumu.

Pažymi, jog pareiškėja 2016-04-12 savo skunde Valdybai suformulavo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir jame išdėstė termino praleidimo priežastis, prašydama jas pripažinti svarbiomis ir į jas atsižvelgus atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl Valdyba turėjo pakankamą pagrindą nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, ir neturėjo pagrindo taikyti Taisyklių 20 punkto nuostatų. Taisyklių 20 punkto nuostatus Valdyba turi taikyti tuo atveju, kai skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti ir pareiškėjas, paduodamas skundą Valdybai dėl Valdybos teritorinio skyriais priimtų sprendimų, nepateikia prašymo atnaujinti praleistą terminą, su savo paaiškinimais ir įrodymais, patvirtinančiais aplinkybes, kurios gali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti.

Pareiškėja teigia, kad skunde Valdybai buvo nurodyta dar viena termino praleidimo priežastis – kad dėl savo būsenos (nėštumas, gimdymas) pareiškėja negalėjo pasirūpinti teisiniais reikalais, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes skunde Valdybai buvo nurodyta, kad dėl savo būsenos (nėštumo) pareiškėja neturėjo pareigos tikrinti priimto sprendimo teisėtumo.

Skunde teismui pareiškėja nurodo naujas (papildomas) aplinkybes, kurias ji vadina objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, t. y. kad ji laukėsi vaiko, kad (duomenys neskelbtini) ji pagimdė sūnų, ir kad vaikas gimė neišnešiotas. Šias aplinkybes pareiškėja patvirtina prie skundo pridėtais įrodymais. Šie įrodymai negali būti vertinami bylos nagrinėjimo teisme metu, nes teismas sprendžia klausimą dėl Valdybos sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą, prie kurio šie įrodymai nebuvo pateikti, teisėtumo. Valdyba taip pat pažymi, kad 20 darbo dienų terminas skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-08-10 sprendimo Nr. 6-24-12579 paduoti baigėsi 2015-09-07, o pareiškėja šio termino praleidimą grindžia įrodymais apie apsilankymus pas gydytojus 2015-09-23 ir 2015-10-07, t. y. jau praėjus nustatytam skundo padavimo terminui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad palaiko Valdybos poziciją, jog pareiškėja praleido skundo padavimo Valdybai terminą.

Šalys į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą proceso dalyviams pranešta tinkamai. Byloje dalyvaujantys asmenys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valdybos sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti ir nagrinėti jos skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16, 17 straipsniais ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 38, 40 ir 58 punktais, 2015-08-10 sprendimu Nr. 6-24-1259 paskyrė pareiškėjai V. Š. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015-07-15 iki 2015-11-17.

2016 m. balandžio 12 d. pareiškėja pateikė Valdybai skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-08-10 sprendimo Nr. 6-24-1259 pakeitimo, motinystės pašalpos dalies priskaičiavimo bei skirtumo išmokėjimo“, prašydama pakeisti nustatytą skundžiamu VSDFV Vilniaus sprendimu taikomą dienos kompensuojamas uždarbį 66,13 Eur ir nustatyti 114,98 Eur dienos uždarbį, bei išmokėti susidariusį skirtumą. Skundą pareiškėja grindė Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu, kuriuo buvo pripažinta, kad Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamas uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose netvirtintus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Valdybai patektame skunde pareiškėja nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2016-03-15 priėmus nutarimą, todėl skundas teikiamas nepraleidus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino. Tuo atveju, jeigu Valdybos nuomone, terminas skundui paduoti praleistas, pareiškėja prašė šį terminą atnaujinti. Prašymą atnaujinti terminą pareiškėja grindė Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija, taip pat tuo, kad iki Konstitucinio teismo 2016-03-15 nutarimo pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-08-10 sprendimo teisėtumu ir neturėjo pareigos tikrinti dar ir dėl to, kad laukėsi vaiko.

Valdyba Sprendimu nustatė, kad pareiškėjos 2016-04-12 skundas dėl 2015-08-10 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 6-24-12579, kuriuo jai buvo paskirta motinystės pašalpa, paduotas praleidus VSDĮ 37 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 6 punkte nustatytą skundo padavimo terminą, o pareiškėjos nurodytos skundo pateikimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėja negalėjo laiku paduoti skundo, todėl atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir pateikto skundo nenagrinėjo.

VSDĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSFD teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai. Valdyba - privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valdybai VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą <...>. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius (VSDĮ 37 straipsnio 2 dalis). Analogiškos nuostatos nustatytos ir Taisyklių (aktuali redakcija nuo 2013-01-01) 6 ir 20 punktuose.

Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimai Valdybai gali būti apskųsti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VSDĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas termino paduoti skundą pradžios momento nustatymas (sužinojimas arba turėjimas sužinoti) yra siejamas su suinteresuoto asmens sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie kurį nors iš jo teises ar įstatymų saugomus interesus galimai pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veikimo variantų, t. y. atitinkamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą.

Nagrinėjamo ginčo atveju VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-08-10 sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) jo priėmimo dieną (2015-08-10), todėl sprendimą Valdybai pareiškėja galėjo apskųsti iki 2015-09-07, tačiau skundą pateikė tik 2016-04-13. Aplinkybės, jog nurodytą dieną minėto sprendimo negavo, pareiškėja neginčija. Net ir pripažinus, kad apie 2015-08-10 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą pareiškėja sužinojo gavusi motinystės pašalpą, akivaizdu, kad 20 darbo dienų terminas minėtam sprendimui apskųsti taip pat yra praleistas.

Pareiškėja 2016-04-12 Valdybai pateiktame skunde nurodė, kad Valdybai manant, jog terminas skundui paduoti praleistas, prašo šį terminą atnaujinti atsižvelgiant į tokias aplinkybes: 1) aplinkybę, kad įgyvendindamas Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą asmens teisminės gynybos garantiją kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija; 2) aplinkybę, kad ginčijamo 2015-08-10 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo metu neturėjo pagrindo abejoti priimtų sprendimų teisėtumu ir tik Konstituciniam Teismui 2016-03-15 priėmus nutarimą, jog „lubų“ taikymas skiriant motinystės pašalpą prieštarauja Konstitucijai, suprato, kad ginčijamais sprendimais pažeidė jos teisę gauti vidutinį darbo užmokestį; 3) aplinkybę, kad dėl savo būsenos, t. y. nėštumo, pareiškėja neturėjo pareigos perskaičiuoti ar kitaip tikrinti priimto VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo.

Teismui pateiktame skunde pareiškėja papildomai nurodė, kad susiklostė nuo jos valios nepriklausančios svarbios aplinkybės (ankstyvas gimdymas, neišnešioto kūdikio gimimo, jo ligos), dėl kurių ji praleido terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui apskųsti. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė vaiko gimimo liudijimą, medicininį pažymėjimą apie nėštumo eigą, 2015-09-23 ir 2015-10-07 vaikų ligų gydytojo konsultacijų išrašus. Pažymėtina, kad Valdybai pateiktame skunde pareiškėja kaip vieną iš termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nurodė savo būseną (nėštumas), dėl kurios ji negalėjo (neprivalėjo) perskaičiuoti jai paskirtos motinytės pašalpos, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, kaip konkrečiai nėštumas sutrukdė laiku pateikti skundą nenurodė, tai pagrindžiančių įrodymų Valdybai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos Valdybai pateiktame skunde, o Valdyba priimdama ginčijamą Sprendimą dėl jų nepasisakė, todėl sprendžiant ginčą dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo teismas neturi pagrindo jų (naujų aplinkybių) vertinti. Net ir pripažinus, jog naujai nurodytos aplinkybės galėjo pareiškėjai sudaryti kliūtis tam tikrą laikotarpį pateikti Valdybai skundą dėl teritorinio skyriaus priimto sprendimo, tačiau negalėtų pateisinti viso (iki 2016-04-12) termino praleidimo laikotarpio.

Priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau jos turi būti individualaus pobūdžio, objektyviai užkirtusios (apsunkinusios) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-384-143/2015). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013). Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su institucijos atsisakymu atnaujinti skundo padavimo terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų.

Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą asmens teisminės gynybos garantiją kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija, tačiau ši asmens teisė turi būti įgyvendinama teisės aktuose nustatyta tvarka. Asmenys, siekdami tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, įstatymų nustatytais atvejais pirmiausia turi pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai, susiję inter alia su atitinkamų terminų laikymųsi.

Pareiškėja skundo Valdybai padavimo termino pradžią nepagrįstai sieja su Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo priėmimo ir informacijos apie tai paskelbimu viešoje erdvėje (spaudoje, internete). Kaip jau buvo minėta, teisinis reguliavimas nustato, kad procedūrinis terminas apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą dienos (VSDĮ 37 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 6 dalis), tačiau ne nuo tam tikros ateityje galimai įvyksiančios / neįvyksiančios aplinkybės, dėl kurios asmeniui gali atsirasti pagrindas abejoti priimto sprendimo teisėtumu. Teismo vertinimu, pareiškėjos subjektyvus skundo padavimo VSDFV termino pradžios skaičiavimas nuo Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo priėmimo dienos, nesudaro pagrindo praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėja 2016-04-12 skunde nenurodė individualių, ekstraordinarių aplinkybių, sukliudžiusių jai nustatytu terminu skųsti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Valdyba tik formaliai suskaičiavimo terminą iki kada galėjo būti apskųstas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas skirti motinystės pašalpą, tačiau jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti neprašė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Valdyba neturėjo pagrindo taikyti Taisyklių 20 punkto nuostatos ir informuoti pareiškėjos, kuri pateikdama skundą jau paprašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl jos nurodytų priežasčių, kad ji praleido skundo padavimo terminą, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Taisyklių 20 nuostatas Valdyba turi taikyti tuo atveju, kai skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti ir pareiškėjas, paduodamas skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų, nepateikia prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą su savo paaiškinimais bei įrodymais patvirtinančiais aplinkybes, kurios gali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-721-146/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad Valdyba (kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija) 2016-05-06 sprendimu Nr. (11.1)-I-2757 pagal sprendimo priėmimo metu pateiktus duomenis pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo Valdybai padavimo terminą ir nepažeidė Taisyklių 20 punkte nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos. Nenustačiusi teisinio pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, Valdyba skundžiamu Sprendimu pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2016-04-12 skundo dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo ir nepažeidė Taisyklių 31 punkto nuostatų. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ir įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2016-04-12 skundą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos V. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.