- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 1-3476-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00010-2002-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. būdamas V. S. individualios įmonės „V.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininku - generaliniu direktorium nuo 1994-11-18 iki 2001-01-19, atsakingu pagal 1992-06-18 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 24 str., numatantį, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas (savininkas), neišsaugojo bei neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko buvo aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita, tai yra įmonėje 1998-01-01-2001-01-09 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4,9,12, 14 str., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 8 “Dėl juridinio asmens teisių neturinčių įmonių buhalterinės apskaitos” 4 p., LR Finansų ministerijos rašto Nr. 43N reikalavimus: 1999-06-01-2001-01-09 nevedė ūkinių operacijų žurnalo; 1998-01-01-1996-06-01 nevedė analitinės prekių apskaitos; 1998-01-01-1999-07-01, 2000-01-01-2000-12-31 vedant pajamų ir išlaidų dokumentų registraciją nedetalizavo apskaitos pagal pajamų deklaracijų pozicijas, tai yra 1999-07-01-1999-12-31 nepateikė jokių apskaitos registrų; 1999-09-01-2000-01-01 nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų; - nepateikė visų EKA žurnalų, o būtent esant šiems pažeidimams iš dalies negalima nustatyti įmonės ūkinės, finansinės veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 1998-01-01 iki 2001-01-09.
Be to, V. S., būdamas V. S. individualios įmonės „V.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) Vilnius, savininku - generaliniu direktorium nuo 1994-11-18 iki 2001-01-19, atsakingu pagal 1992-06-18 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 24 str., numatantį, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės administracijos vadovas (savininkas), apgaulingai tvarkė įmonės „V.“ buhalterinę apskaitą už 2000 metus, t. y. panaudojo buhalterinėje apskaitoje jam žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą 2000-03-23 Serijos LAA Nr. 6654628 išrašytą UAB „D.“ direktoriaus A. K. vardu, UAB „A.“ 2000-07-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serijos LAA Nr. 7015860 bei 2000-08-04 PVM sąskaitą-faktūrą serijos LAA Nr. 7015803 direktoriaus A. Ž. vardu; bei įgijo ir laikė be įsigijimo dokumentų 2342 kg cukraus, kurio vertė 6253 Lt, tai yra 2000 metais V. S. firma apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: laikė, įgijo ir pardavė cukrų be norminiuose aktuose nurodytų privalomųjų prekių įsigijimo dokumentų, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės trumpalaikio turto ir ūkinės – finansinės veiklos rezultatų.
Tyrimo metu apklaustas V. S. kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 1998 metais jis įkūrė savo individualią įmonę ir pavadino ją „V.“, įmonės adresas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įmonėje dirbo apie 100 darbuotojų; įmonės veiklą buvo – birių maisto produktų fasavimas ir realizavimas. Jis buvo įmonės savininkas ir direktorius, įmonės buhalterė buvo jo buvusi žmona I. S.. 2000 metais įmonėje Valstybinė mokesčių inspekcija atliko patikrinimą, kurio metu buvo paimta visa įmonės buhalterija bei kompiuterinė technika, nuo to momento visas darbas įmonėje ir sustojo, jis turėjo atleisti iš įmonės žmones, kadangi be įmonės dokumentų jis negalėjo toliau tęsti savo darbo, nes tuo metu turėjo daug skolininkų ir skola buvo apie - 200 000 JAV dolerių. Neturint buhalterinių dokumentų, t. y. sąskaitos – faktūros kopijos, pagal ką turėjo jam būti grąžinta skola, jis negalėjo išreikalauti iš skolininkų skolų. Tokiu būdu su juo skolininkai ir atsiskaityti neketino, kadangi jis negalėjo jiems pateikti sąskaitų- faktūrų kopijų. Metinė apyvarta įmonėje buvo 16 mln. Lt, galvojo, kad valstybinė mokesčių inspekcija atliks patikrinimą ir greitu laiku jam grąžins buhalteriją, tačiau to padaryta nebuvo. Dėl įvykusios įmonėje krizės jo sveikata labai pablogėjo ir jis turėjo atsigulti į psichiatrinę ligoninę, kur praleido 2 mėnesius. Išėjęs jis pamatė, kad įmonės reikalai dar pablogėjo ir jis puolė į didelę depresiją ir išėjo iš namų niekam nieko nepasakęs, nė su kuo neatsisveikinęs, išėjo be savo asmeninių daiktų tik su asmens pasu ir viskas. Jam tuo metu buvo vienodai, kur jis eina, kur jis nakvos jis apie nieką negalvojo. Jis su pakeleivingais automobilais nuvyko iki Ispanijos. Ten iki dabar gyveno. Su savo šeimos artimaisiais jis per tą laiką nebendravo, nei su vaikais, nei su buvusia žmoną, nei broliu. Teko bendrauti tik su seserimi, kuri gyvena Rusijoje. Motinai sunkiai apsirgus, jis grįžo į Lietuvą. 2015-12-13, atskridęs į Lietuvą, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Vilniaus apsk. VPK KP ENTV. Susipažinęs su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą, paaiškino, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padaryto labai gailisi. Paaiškino, kad jo įmonė užsiiminėjo birių produktų fasavimu, tuo tarpu ir fasavimo cukraus. Jam pateiktame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad jis neišsaugojo prekių apskaitos, apskaitos registrų, kasos pajamų orderių už 1998 -2000 metus, sutinka su pateiktu įtarimu, kadangi jis minėtų žurnalų nevedė, kadangi nežinojo, kad tai buvo privalomi dalykai. Jis sutinka su įtarime nurodytais padarytais pažeidimais. Dėl jam inkriminuojamo sąskaitų faktūrų klastojimo pripažįsta savo kaltę irgi, kadangi norėdamas nuslėpti cukraus perteklių, jis kitų įmonių vardu išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, šiuo metu kokių įmonių pavadinimų neprisimena, tačiau sutinka su įtarime išvardintomis įmonėmis, ir tokiu būdu pardavė cukrų be įsigijimo dokumentų, kadangi buvo cukraus perteklius. Dėl padaryto jis prisipažįsta pilnai ir labai gailisi. Sutinka baigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka sumokėti prokuroro nustatytą baudą (t. 2, b. l. 168-170).
Tyrimo metu specialistė I. B. parodė, kad ji, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus Mobilios kontrolės grupės (IV) viršininkė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pavedimą kartu su vyr. valstybiniais mokesčių inspektoriais D. P., A. Č. bei vyresniąja mokesčių inspektore J. C., atliko V. S. individualios įmonės “V.” patikrinimą ir surašė 2000-12-28 aktą Nr. 0629. V. S. firma “V.” vykdė veiklą - maisto ir ne maisto prekių fasavimo ir įpakavimo paslaugos, didmeninė prekyba. 2000-08-18 įmonės patalpose buvo atlikta cukraus inventorizacija. Inventorizacijos metu rasta 1400 kg cukraus, supakuoto į baltos spalvos maišus po 50 kg be gamintojo etikečių už 3738 Lt ir 942 kg cukraus, supakuoto po 1 kg į polietileninius maišelius su užrašu ( AB P. c.) už 2515 Lt; viso rasta 2342 Kg cukraus už 6253 Lt, kuriam kokybės pažymėjimai pateikti nebuvo. Sutikrinus inventorizacijos metu rastą cukraus likutį su vedamų medžiagų apskaitos sandėlyje kortelėse nustatytas 1012 kg perteklius. Patikrinimo metu pavaduotojas V. M. pateikė cukraus įsigijimą iš UAB “A.” patvirtinančius dokumentus: PVM sąskaitas – faktūras LAA Nr. 701560, 7015802, 7015803 (šios sąskaitos duomenys neapskaityti sandėlio apskaitos kortelėse). Patikrinus šias sąskaitas, nustatyta, kad jos įsigytos UAB “V.”, o išrašytos UAB “A.” vardu, tuo pažeidė LR Buhalterrinės apskaitos pagrindų įstatymo 10,11 str. reikalavimus. Siekiant nustatyti rasto cukraus kilmę, buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai. Šie patikrinimai parodė, kad rastas cukrus buvo pagamintas nei AB “P. c.”, nei UAB “P. c.”, nes buvo be privalomųjų etikečių ir kokybės pažymėjimų. Konstatuotina, kad firma “V.” įsigijo ir laikė be įsigijimo dokumentų 2342 kg cukraus, kurio vertė 6253 Lt, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 str. reikalavimus.
V. S. firma” V.” cukraus kiekybinę apskaitą vedė kasdien nuolat apskaitomų atsargų metodu kortelėse. Jokie papildomi buhalterinės apskaitos registrai nebuvo vedami (nei ūkinių operacijų registravimo žurnalas, nei kiti apskaitos registrai), tuo būdu pažeidė LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 str. reikalavimus. Patikrinus 2000-06-19 ir 2000-08-18 cukraus kiekinės apskaitos registrą- kortelę, nustatyta, kad joje fikuojamos ne visos operacijos: 2000-06-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą (serijos LBB Nr. 6552723) parduota 2500 kg cukraus G. K. firmai, kortelėje ši ūkinė operacija neatvaizduota. 2000-08-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą parduota 300 kg cukraus UAB “Š. d.”, korelėje ši operacija neatvaizduota. Tokiu būdu 2000-06-19-2000-08-18 neparodė kortelėje 2800 kg parduoto cukraus (pardavimo PVM apskaitoje šios sąskaitos buvo įtrauktos), todėl pagal PVM sąskaitą- faktūrą (serijos LAA Nr. 7015803) atliktos operacijos, pagal PVM sąskaitą faktūrą (serijos LBB Nr. 6552723) ir PVM sąskaitą faktūrą (serijos LBB Nr. 6552626) atliktų operacijų- nefiksavo buhalterinėje apskaitoje. Patikrinus 2000-01-01-2000-06-19 kortelių įrašus, nustatyta, kad V. S. firma “V.” neužpajamavo: 56600 kg cukraus už 170309 Lt gauto pagal 2000-02-17 PVM sąskaitą faktūrą (serijos GAB Nr. 1516736) iš UAB “I.”. Atliktas priešpriešinis patikrinimas parodė, kad 56600 kg cukraus buvo 1999 metų rugpjūčio mėnesį perduota “V.”, tačiau joks apskaitos dokumentas nesurašytas ūkinės operacijos metu ir nustatyti, kada gauta 5660 kg cukraus firmoje “V.” negalima. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių darytina išvada, kad įmonė “V.” aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita: kiekinėse apskaitos registruose-kortelėse nefiksuojamos įvykusios ūkinės operacijos, tuo būdu įmonė pažeidė LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 str. reikalavimus. Patikrinus firmos “V.” pateiktus cukraus įsigijimo dokumentus nuo 2000-01-01 nustatyta, kad įmonė yra įsigijusi cukrų iš: UAB “D.” pagal 2000-03-23 PVM sąskaitą faktūrą (serijos LAA Nr. 6654628). Patikrinus nustatyta, kad ši sąskaita įsigyta UAB “B. p.”. UAB “A.” pagal 2000-07-04 PVM sąskaitą faktūrą (serijos LAA Nr. 7015860) bei 2000-08-04 PVM sąskaitą faktūrą (serijos LAA Nr. 7015803). Patikrinus nustatyta, kad šios sąskaitos įsigytos UAB “V.”. Tikrinant apmokėjimo už cukrų dokumentus nustatyta, kad firma “V.”: sumokėjo UAB “D.” paga kasos pajamų orderio kvitą ( serijos LAA Nr. 505129) ir 2000-06-26 kasos pajamų orderio kvitą (serijos LAA Nr. 2015130) , tačiau šie pajamų orderiai įsigyti ne UAB “D.” o UAB “D.”; sumokėjo UAB “A.” pagal kasos pajamų orderio kvitus (serijos SAA Nr. 7558534, 7558537, 7558538), tačiau šie kasos pajamų kvitai įsigyti ne UAB “A.”, o UAB “V.”. Atlikus priešpriešnius patikrinimus UAB “B. p.”, UAB “V.”, UAB “D.”, UAB “D.” nustatyta, kad šios įmonės veiklos su “V.” nevykdė bei pirkimo- pardavimo sandorių su ja (mokėjimų grynais) neatliko. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad 2000 metais V. S. firma apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: laikė, įgijo ir pardavė cukrų be norminiuose aktuose nurodytų privalomųjų prekių įsigijimo dokumentų ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės trumpalaikio turto ir nustatyti ūkinės – finansinės veiklos rezultatų- apmokestinamųjų pajamų. Pagal LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas (t. 1, b. l. 164-165).
Tyrimo metu specialistas L. J. parodė, kad jis, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos audito III skyriaus IV grupės viršininkas, kartu su sektoriaus vedėja A. J., vyriausiąja valstybine mokesčių inspektore I. P., atliko V. S. individualios įmonės “V.” pilną patikrinimą ir surašė 2001-05-31 patikrinimo aktą Nr. 06-01-47-70. Pagal LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas (savininkas). V. S. įmonės savininkas-generalinis direktorius V. S.- darbo laikotarpis nuo 1994-11-18 iki 2001-01-09) Įmonėje 1998-01-01-2001-01-09 buhalterinė askaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4,9,12, 14 str., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 8 “ Dėl juridinio asmens teisių neturinčių įmonių buhalterinės apskaitos” 4p., LR Finansų ministerijos rašto Nr. 43N reikalavimus: 1999-06-01-2001-01-09 nevedė ūkinių operacijų žurnalo; 1998-01-01-1996-06-01 nevedė analitinės prekių apskaitos; 1998-01-01-1999-07-01, 2000-01-01-2000-12-31 vesdama pajamų ir išlaidų dokumentų registracija nedetalizavo apskaitos pagal pajamų deklaracijų pozicijas: 1999-07-01-1999-12-31 nepateikė jokių apskaitos registrų; 1999-09-01-2000-01-01 nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų; nepateikė visų EKA žurnalų. Esant šiems pažeidimams padaryta išvada, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezulatų dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir mokesčio mokėtojo nepateikimo laiku įmonės deklaracijų bei ataskaitų (t. 1, b. l. 171-172).
Tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad UAB „A.“ direktoriumi dirbo nuo 1999 01-21 iki 2000-08-01. Ši firma jam vadovaujant praktiškai jokios veiklos nevykdė. Per 1999-2000 metus buvo atliktas traktoriaus pirkimas ir pardavimas vienintelis sandoris. Kiek jam žinoma, įmonė nei iki jo vadovavimo pradžios, nei jam išėjus iš darbo jokios veiklos nevykdė. Dėl jam parodytų PVM sąskaitų faktūrų serijos AA Nr. 7015803, 7015802, 7015860, kasos pajamų orderių serijos LAA Nr. 7558534, 7558537, 7558538, taip pat kasos išlaidų orderių paaiškino, kad UAB „A.“ šių blankų neįsigijo. Jis nieko nežino apie sandorius su V. S. firma „V.“. Ant jam parodytų dokumentų nėra jo parašų, jie nieko nepasirašinėjo ir neišrašinėjo, ant jam parodytų blankų nėra įmonės antspaudo. Grynų pinigų, mokėjimų su V. S. firma neatliko, cukraus iš šios firmos nepirko ir nepardavė ir aplamai apie tokios įmonės egzistavimą ir atliktus sandorius UAB „A.“ vardu sužinojo tik valstybinėje mokesčių inspekcijoje. UAB „A.“ V. M., V. S. nepažįsta, nežino, kaip jie atrodo. UAB „A.“ 2000-07-04, 2000-08-04, 2000-08-18 cukraus V. S. įmonei „V.“ neperdavė, jokių pinigų už šiuos sandorius negavo. Kas galėjo pasinaudoti UAB „A.“ vardu ir įmonės rekvizitais jis paaiškinti negali (t. 1, b. l. 181-183).
Tyrimo metu liudytoja O. J. parodė, kad ji UAB „M.“ buhalterė dirbo nuo 2000 metų liepos mėnesio iki 2000 metų gruodžio mėnesio. Visus dokumentus ir buhalterinę apskaitą ji tvarkė apie pusantro mėnesio. Ji niekada nebuvo UAB „M.“ nuomojamuose patalpuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jai įmonės direktorius J. S. atveždavo dokumentus asmeniškai ir ji sutvarkydavo buhalterinę apskaitą. Kiek žino sandorius su V. S. įmonę „V.“ atliko bendrovės „M.“ vadybininkas R. J.. J. S. dirbo kitoje įmonėje, todėl dėl to pats negalėjo kelis darbus iš karto dirbti. J. S. jai atveždavo dokumentus tik, o veiklą bendrovės „M.“ vardu tuo metu (2000 m.) vykdė R. J.. Tie buhalteriniai dokumentai, kurie jai nebuvo pateikti, tie ir nebuvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje. Paaiškino, kad dėl šito pažeidimo buvo surašytas ATPK protokolas J. S. atžvilgiu ir paskirta nuobauda. Dėl jai parodytų griežtos apskaitos blankų ir PVM sąskaitų faktūrų, ji parodė, kad jų neužrašinėjo. Kas juos užrašė ji nežino, kadangi blankai būdavo jau atvežti ir užpildyti. Jai pateiktus kasos pajamų orderius jinai neišrašinėjo. Kas tuos orderius atvežė jinai neprisimena. Į orderius įrašydavo duomenis, kurios jai nurodė R. J.. Jai buvo parodyti kasos pajamų orderiai, bei patikslinus ji paaiškino, kai šiuos kasos pajamų orderius atvežė pasirašytus antrą kartą tai jie buvo su UAB „Daugėra“ antspaudu, tačiau kas juos atvežė, ar J. S., ar R. J. ji neprisimena (t. 1, b. l. 184-187).
Tyrimo metu liudytojas J. S. parodė, kad UAB „M.“ buvo įsteigta 1997 metais. Nuo pat įsteigimo bendrovė nevykdė pilna apimtimi savo veiklos. Jis dirbo dirbo kitoje įmonėje ir neturėjo laiko užsiimti verslo darymu. Dėl UAB „M.“ ir UAB „D.“ sandorių paaiškino, kad visus šiuos sandorius sudarinėjo bendrovės „M.“ vadybininkas R. J.. R. J. ieškojo cukraus pirkėjų ir pardavėjų, jis sudarinėjo susitarimus, taip pat jis buvo atsakingas ir už atsiskaitymus. Jis pats buvo užsiėmęs kitame darbe ir jo veiklos, kaip bendrovės direktoriaus nekontroliavo.Bendrovės buhalterinius dokumentus tvarkė O. J., kuri dirbo iki 2000 metų pabaigos. ( t. 1, b.l. 188 ) Papildomai liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad 2000 m. gegužės mėn. pradžioje pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atvažiavo R. J. ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra cechas, kuriame galima būtų fasuoti maisto produktus. Jis pasakė, kad sutinka su jo pasiūlymu ir 2000-05-11 apie 19.00 val. jo namuose aukščiau nurodytu adresu jie pasirašė nuomos sutartį su V. S. įmonės „V.“ atstovu V. M.. Iki sutarties pasirašymo jis nuomojamame ceche nebuvo. Po sutarties pasirašymo R. J. pradėjo fasuoti produktus daugiausia cukrų. Cukraus fasavimo procesas jo paties kontroliuojamas nebuvo. Iš kur buvo perkamas cukrus ir kam jis buvo parduodamas nurodyti jis negali. 2000-06-20 pas jį į namus atvyko V. S. įmonės „V.“ direktoriaus pavaduotojas V. M. su prašymu fasuoti cukrų į UAB „M.“ plėvelę. Kadangi fasavimas UAB „M.“ buvo nuostolingas, jis nusprendė nutraukti fasavimą ir kadangi liko UAB „M.“ plėvelės, jis sutiko leisti V. S. firmai „V.“ naudotis UAB „M.“ plėvele. Jis yra pasirašęs ant daugumos PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodė pasirašyti R. J., kadangi tuo metu R. J. neturėjo įgaliojimo. Po ko 2000 metais sutartis su V. S. įmonę „V.“ buvo nutraukta ir daugiau su minėtą įmone sutarčių nesudarinėjo (t. 1, b. l. 189-190).
Tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad su savo vyru V. S. jie išsiskyrė 1998 metais ir jis išėjo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. V. S. individualiojoje įmonėje „V.“ buhalterės pareigose ji dirbo nuo 1995-06-01 iki 2001-05-18, tačiau nuo 1998-06-28 ji išėjo dekretinių atostogų ir tris metus augino vaiką. Dekretinės atostogos jai turėjo baigtis 2001-08-22, tačiau įmonės bankroto administratorius ją atleido anksčiau. Iki 1998-06-28 įmonėje ji dirbo buhalterės pareigose. Iki 1998-06-28 ji turėjo teisę pasirašyti banko dokumentus, kol V. S. negalėjo pats to padaryti. Kitais visais atvejais jisai kontroliavo pinigų mokėjimą, grynais ir pavedimu, nes pats nepasitikėjo kitais ir be jo žinios niekas negalėjo atlikti šių operacijų. Nuo 1998-06-28 ji nedalyvavo įmonės veikloje ir nedalyvavo įmonės „V,“ buhalterinės apskaitos tvarkyme. V. S. įmonėje „V.“ ji nebuvo bendrasavininke, be to ji jau buvo oficialiai išsiskyrusi su V. S., todėl jokio juridinio pagrindo domėtis įmonės „V.“ veikloje ar ją kaip nors įtakoti negalėjo. Dėl 1999 – 2000 metų cukraus pirkimo- pardavimo sandorių nieko paaiškinti negali, kadangi buvo dekretinėse atostogose (t. 1, b. l. 196-197, 198).
Tyrimo metu liudytoja A. N. parodė, kad V. S. įmonėje „V.“ dirbo nuo 1999 metų antro pusmečio ir dirbo kasininkės pareigose. 2000 metais ji susirgo ir paėmė neapmokamų atostogų, o nuo 2000 metų kovo mėnesio buvo atleista. Į jos kaip kasininkės pareigas įėjo grynųjų pinigų priėmimas ir išdavimas, kasos knygos pildymas, kasos pajamų orderių užpildymas. Jai vadovavo dėl pinigų išmokėjimo įmonės direktorius V. S.. Jeigu jo nebūdavo jį visuomet pavadavo V. M. direktoriaus pavaduotojas, tada jis duodavo visus nurodymus. Jai buvo pateikti kasos pajamų orderiai serijos LAA Nr. 7892031, 7891730, 7558534, 7558537, 7892037, 5015129, 5015130, 7558538, kurie yra išrašyti ne jos ranka, kas juos galėjo išrašyti ji paaiškinti nieko negalėjo (t. 1, b. l. 199-200).
Tyrimo metu liudytoja L. O. parodė, kad V. S. įmonėje „V.“ ji dirbo buhalterės pareigose nuo 1999-02-09 iki 2000-03-10. Į jos pareigas įeidavo darbo užmokesčio paskaičiavimas, kasos dokumentų tvarkymas. Į jos pareigas neįeidavo atsiskaitymų, grynųjų pinigų tvarkymas, tai atlikdavo buhalterė L. B.. 1999-2000 metais įmonėje piniginių lėšų judėjimą kontroliavo įmonės savininkas V. S.. Jis duodavo nurodymus dėl pinigų pavedimo ar sumokėjimo, priėmimo. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi įmonės ofise. Gryni pinigai buvo laikomi pas V. S. kabinete- seife. Dėl dokumentų dingimo ji nieko negali paaiškinti ( t. 1, b. l. 201).
Tyrimo metu liudytoja L. B. dėl V. S. individualios įmonės veiklos parodė, kad šioje įmonėje ji dirbo nuo 1997-06-02 iki 2001-01-17. Nuo 1997-06-02 iki1998-06-11 dirbo fasuotoja, o nuo 1998-06-11 iki 2001-01-17 buhalterės pareigose. Jai dirbant buhaltere pagrinde visas kylančias problemas darbe tvarkydavo su V. M.. Su V. S. pati mažai bendravo, nes jis pastoviai būdavo išvykęs ir jį rasti būdavo sunku. Su V. M. darbinius reikalus pradėjo spręsti, kuomet jis buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1999-2000 metų į jos pareigas įėjo: gaunamų iš sandėlio tiekėjų sąskaitų-faktūrų sutvarkymas, suvedimas į kompiuterį duomenų ir sąskaitų ( į Excel) ir susegimas jų į aplankalus, bei banko dokumentų sutvarkymas ( atspausdindavo pavedimus duodavo pasirašyti kuriam nors iš vadovų V. S. arba V. M., šiuos pavedimus kas nors labai įvairiai nuveždavo į banką, gavęs dokumentus iš banko juos suvesdavo į kompiuterį į Excel programą ir paruošdavo mėnesinės ataskaitas, kurias po to atiduodavo vyr. finansininkei L. K.. V. M. ir V. S. pasirašydavo ( arba kuris nors iš jų) ant visų dokumentų ir be jų žinios nebuvo mokami pinigai. Per sandėlį vykstančius atsiskaitymus ( pagrindė dėl cukraus) reguliuodavo V. M. Jeigu būdavo V. S. tuomet jis organizuodavo ir būdavo atsakingas ( pasirašinėjo dokumentus) už atsiskaitymus tame tarpe ir už grynųjų pinigų atsiskaitymą. Dėl cukraus pirkimo ir ant PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių 2000 metais parodė, kad šias įmonės tikrindavo V. M.. Jis visada sakydavo, kad viskas gerai su tą įmone, t.y. ji yra registruota veikianti.Visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi paprastai sandėliuke, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuo šių patalpų daug kas turėjo raktą. Tiems, kam reikėjo užeiti į šią patalpą, žinojo įėjimo kodą ir jį surinkus atidarydavo durys. Griežtos apskaitos tušti blankai buvo laikomi rakinamoje spintelėje, kuri buvo ofisinėje patalpoje tuo pačiu adresu. Šioje patalpoje sėdėjo buhalterė, kasininkė, vadybininkė, kiti administracijos darbuotojai. Nuo tuščių blankų spintelės turėjo raktą jinai ir A. G.. Gryni įmonės pinigai buvo renkami per visą darbo dieną ir laikomi pas A. G., po darbo dienos suskaičiuoti pinigai- direktoriaus kabinete seife (t. 1, b. l. 173-174, 175).
Tyrimo metu liudytoja N. M. parodė, kad V. S. įmonėje „V.“ ji dirbo nuo 1996-06-30 iki 2001-08-27 kasininkės pareigose. Ji dirbo įmonės sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Į jos pareigas įeidavo PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, išrašymas, darbas su kasos aparatu. Ji išrašydavo kasos išlaidų orderius ir sąskaitas kuomet įmonė „v.“ parduodavo prekes. Atvežamas prekes parduotas įmonei „V.“ ji nepriiminėjo, tai atlikdavo sandėlininkai. Ji parduodant įmonei prekės išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Dėl jai parodytų griežtos apskaitos blankų: PVM sąskaitų faktūrų serijos: LAA Nr. 6654628, 7015860, 7015802, 7015803, ir kasos pajamų orderių serijos LAA Nr. 7892143, 5015130, 5015129, ji parodė, kad minėtų dokumentų neišrašinėjo, ir nežino kokiu būdu pagal minėtas sąskaitas prekes galėjo būti perduotos įmonei „V.“. Kaip ir minėjo ji parduodamų prekių nepriminėjo ir tų įmonių blankų taip pat neturėjo. Prekės priimdavo su dokumentais V. M., todėl tik jis gali parodyti kaip buvo nupirktas cukrus iš neegzistuojančių įmonių (t. 1, b. l. 211).
Tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad jis 1999-03-26 nupirko UAB „D.“ 90 proc. akcijų iš buvusio akcininko H. L.. Pirkimo pardavimo sandoris buvo sudarytas „I.“ įmonės patalpose, adresu Basanavičiaus g., Vilniuje. Nuo UAB „D.“ pirkimo dieno įmonė jokios veiklos nevykdė. 1999 metų balandžio mėn. Pradžioje, tikslaus laiko nurodyti negali, Valstybinėje Mokesčių inspekcijoje jis nusipirko kasos pajamų orderius ir sąskaitas-faktūras. Kiek vienetų pirko jis tą dieną, neprisimena. Minėti buhalteriniai dokumentai įmonės veikloje panaudoti nebuvo. 1999 m. gegužės mėn. jis atsitiktinai sutiko savo pažįstamą V. K.. Pokalbio metu jis V. K. pasakė, kad turi įmonę. V. jam pasiūlė parduoti savo įmonės PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Vieno vnt. kaina- 10 lt.Tada jis sutiko jam parduoti minėtus blankus už tokią kainą. Tada jis tą pačią dieną nuėjo nupirkti dar blankų. Tą pačią dieną jis nupirko apie 100 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių. Visus blankus pardavė V., kiek už tai gavo jis pinigų neprisimena. Po ko pamena, kad minėti blankai buvo perparduoti kitom įmonėm. Pardavus minėtą partiją blankų susitarė, kad V. paskambins ir praneš, kada jam reikalingi bus dar blankai. Taip blankus V. prašymu jis pirko 5 kartus. Be to V. naudojasi jo firmos „D.“ antspaudu. Maždaug 2000 m. rugsėjo mėnesį tikslaus laiko nurodyti negali, jis Viačeslavui atidavė likusius blankus, o 2000 m. spalio mėnesį iš Valstybinės Mokesčių inspekcijos sužinojo, kad jo įmonės „D.“ blankai buvo panaudoti perkant cukrų. Apie tai jis pasakė V.. Jis pats asmeniškai UAB „D.“ vardu jokių sandorių nesudarinėjo, cukraus nepirko (t. 1, b. l. 214-218).
Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus pažymos matyti, kad buvo atliktas UAB “M.” patikrinimas, priešpriešiniai UAB “D.”, UAB “D.”, UAB “G.”, UAB “P. c.” patikrinimai (t. 1, b. l.29-32).
Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus aktų matyti atlikto V. S. firmos “V.” patikrinimo rezultatai (t. 1, b. l. 101-109, t. 1, b. l. 113-127).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad V. S. aplaidžiai tvarkė savo individualios įmonės „V.“ buhalterinę apskaitą, nes privalomai nevedė ūkinių operacijų žurnalo, analitinės prekių apskaitos, vedant pajamų ir išlaidų dokumentų registraciją nedetalizavo apskaitos pagal pajamų deklaracijų pozicijas, nepateikė apskaitos registrų, išlaidas pateisinančių dokumentų, nepateikė visų EKA žurnalų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti jo įmonės ūkinės, finansinės veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 1998-01-01 iki 2001-01-09. Be to, remiantis bylos įrodymais yra pagrindas pripažinti, kad V. S. apgaulingai tvarkė savo individualios įmonės „V.“ buhalterinę apskaitą, nes laikė, įgijo ir pardavė cukrų be norminiuose aktuose nurodytų privalomųjų prekių įsigijimo dokumentų, dėl ko taip pat nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės trumpalaikio turto ir ūkinės–finansinės veiklos rezultatų. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino specialistų I. B. ir L. J. parodymai, liudytojų L. J., O. J., J. S., I. S., A. N., L. O., L. B., N. M., A. K. parodymai, minėti rašytiniai bylos dokumentai Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta V. S. kaltu, o jo veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. (kaltinamajam palankiausią baudžiamojo įstatymo redakciją)
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, prašo leisti baudą sumokėti dalimis (t. 2, b. l. 180-181).
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1999-08-25 iki 1999-10-21, 2015-12-17 buvo gauta specialisto išvada apie tai, kad V. S. nėra pagrindo skirti psichiatrijos ekspertizę, į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 176). Įvertinęs minėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus prokuroro prašomo dydžio piniginę baudą.
Baudos dydžio piniginei išraiškai apskaičiuoti teismas taiko veikos padarymo metu, t. y. nuo 1998-05-01 iki 2007-01-01 galiojusį 1 MGL dydį, kuris buvo 125 Lt, o galutinei sumai oficialų lito ir euro santykį, atitinkantį 1 EUR = 3,4528 Lt.
V. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 155-156) kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Dokumentai, pateikti pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnybinį pranešimą 2001-01-05 Nr. 15-11-10 ( t. 1, b.l. 34-100), dokumentų paėmimo aktu iš V. S. įmonės „V.“ paimtos PVM sąskaitos faktūros ( GAC2875502, 2875517, 2875559, 2875556, 2875551, 2875555. 2875558, 2875560, 7027804)( t. 1, b.l. 128-137) paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką ir skirti:
- pagal LR BK 222 str. 1 d. 15 MGL (1875 Lt atitinkančią 543,04 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu V. S. skirti 21 MGL (2625 Lt atitinkančią 760,25 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. S. skirti galutinę 14 MGL (1750 Lt atitinkančią 506,84 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
V. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dokumentus, pateiktus pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnybinį pranešimą 2001-01-05 Nr. 15-11-10 (t. 1, b. l. 34-100) ir paimtus iš V. S. įmonės „V.“ (PVM sąskaitas faktūras GAC2875502, 2875517, 2875559, 2875556, 2875551, 2875555. 2875558, 2875560, 7027804, t. 1, b. l. 128-137) – palikti saugoti byloje.
Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.