Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-405-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
1S-405-530/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-405-530/2020Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. (V. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus 2020 m. kovo 16 d. priimtą nutarimą Nr. 95-165 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2008 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. kovo 16 d. priimtu nutarimu Nr. 95-165 nutarė taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 (trijų) metų 5 (penkių) mėnesių 2 (dviejų) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 17 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 28 iki 17 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybės įmonėje paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir nors už padarytus pažeidimus nuobaudos nebuvo skirtos - su nuteistuoju buvo pravestas auklėjamasis pokalbis bei jo elgesys du kartus buvo svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis ne taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (itin artimo giminaičio – brolio nužudymas), nuteistasis anksčiau taip pat buvo teistas, kas teismo nuomone, atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. B., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis, kuris nuteistas už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, turi retus nekontroliuojamus pykčio protrūkius; neišskiria tų sričių, kurios yra/buvo probleminės, ar kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui; apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pagal „OASys“ metodiką nustatytas 17 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, tačiau nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (net 11 svertinių taškų), kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos ir nuteistojo pažanga yra akivaizdi bei įtikinanti.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tad šiuo atveju įstatyme nėra nurodyta, kad nuteistajam esančiam žemoje nusikalstamumo grupėje dar būtina priverstinai (nes tai yra motyvas atsisakyti virtinti nutarimą) mažinti dinaminius balus. V. B. pažymi, kad tai gali daryti ir būdamas probacijos etape. Jis per bausmės atlikimo laikotarpį nusikalstamo elgesio riziką mažino nuo 28 iki 17 balų, todėl Komisija padarė tinkamą išvadą, kad V. B. tinkamai koreguoja savo elgesį.

Šalies argumentai

5.2. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo argumentais, kad jis tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei rėžimo reikalavimus. Komisija nutarime pabrėžė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas nebuvo, todėl ir parodo, kad minėti pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs ar pavojingi. V. B. pažymi, kad nebuvo gavęs nei vienos nuobaudos, o už gerą elgesį, sąžiningą darbą aštuoniolika kartų paskatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. liepos 26 d. jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus. Suteiktų atostogų metu (10 kalendorinių dienų) grįžo laiku bei pažeidimų nepadarė, todėl teismas neturėtų susidaryti nuomonės, jog V. B. požiūris į nustatytą taisyklių laikymąsi yra tik neigiamas. Todėl teismo išvada, jog negalima pasitikėti, kad V. B. laisvėje sėkmingai laikysis probacijos sąlygų, nepagrįsta.

5.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, atsisakyti taikyti Komisijos nutarimą, visiškai nepagrįstai esminę reikšmę sutiekė įvykdyto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui. BVK 157 straipsnyje nėra nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į bausmės sunkumą, nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas savybes, todėl toks dirbtinai išplėstas įstatymo taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose numatytų principų. Todėl teismo motyvas dėl nusikalstamos veikos sunkumo neturi pagrindo.

5.4. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas vertindamas Komisijos nutarimą nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostata: Teismas, įvertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį skyrė antraeilių, neesminių aplinkybių aptarimui, o Komisijos nutarimo esmės neaptarė bei neanalizavo, todėl pažeidė BVK nuostatas.

6. Nuteistojo V. B. skundas netenkinamas.

7. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis).

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog V. B. priklauso žemos rizikos grupei – 17 (septyniolika) balų, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptina į tai, kad jau pirmojo V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu (2008 metais) nustatyta žema – 28 (dvidešimt aštuonių) balų nusikalstamo elgesio rizika. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad įstatyme nėra nurodyta, jog nuteistajam esančiam žemoje nusikalstamumo grupėje dar būtina priverstinai mažinti dinaminius balus, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad per visą bausmės atlikimo laiką elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo iki 17 (septyniolikos), tuo tarpu dinaminių kriminogeninių veiksnių taškų suma išliko 11 (vienuolika) balų, kurie galėtų būti sumažinti paties nuteistojo pastangomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

10. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos susidarytą nuomonę apie nuteistąjį bei kitas svarbias aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuodamas atsisakymą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai aptarė V. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir paskirtą bausmę, yra nepagrįsti.

11. Nors nuteistasis nesutinka su ankstesnio jo teistumo vertinimu, tačiau būtent ši informacija padeda nustatyti sritis, kurias V. B. turėtų koreguoti, siekdamas sėkmingos probacijos. V. B. teistas už brolio nužudymą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, taip pat buvo anksčiau teistas. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo, kad jam pavyzdingą elgesį išlaikyti nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, tačiau tai jam buvo priimtinas gyvenimo būdas. Turi retus nekontroliuojamus pykčio protrūkius, neišskiria tų sričių, kurios yra/buvo probleminės, ar, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui (b. l. 2-4). Šias problemas visiškai pagrįstai įvardijo ir pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu V. B. savo skunde aukštesnės instancijos teismui neįvardijo, kaip planuoja keisti savo elgesį bei mąstyseną pozityvia linkme.

12. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog V. B. bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su mama tiek telefonu, tiek trumpalaikių išvykų metu, pas ją ir grįžtų gyventi, yra padengęs vykdomuosius raštus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo aštuoniolika kartų paskatintas, drausime tvarka nebaustas, tačiau du kartus jo elgesys buvo svarstytas drausminėje komisijoje, pravestas auklėjamasis pokalbis. Nors kaip teigia skundo autorius šie pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais ir už juos nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau jie patvirtina, jog V. B. nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Atvykęs į pataisos įstaigą V. B. sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. spalio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose. VŠĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes. Pervestas į atvirąją koloniją įsidarbino nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini), vėliau nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), įmonė dirba sezoninį darbą, dėl to pasibaigus sezonui buvo atleistas. Nuo 2019 m. lapkričio 12 d. vėl įsidarbino (duomenys neskelbtini), tačiau dėl silpnos sveikatos asmuo jau kurį laiką turi laikiną nedarbingumą. Po bausmės atlikimo nuteistasis, teigia, jog kreipsis dėl įsidarbinimo į Užimtumo tarnybą, norėtų dirbti vairuotoju (b. l. 2-4). V. B. likusi atlikti nemaža bausmės dalis, kuri paskirta už labai sunkią nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegijos nuomone, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir gali būti viena iš priežasčių nusikalsti ateityje. Pažymima, kad atsakomybę už teisės pažeidimo veiksmus prisiėmė tik vertinimo metu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, tai leidžia pagrįstai abejoti, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis nustatytų draudimų ir įstatymų.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo vadovavosi įstatymais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. V. B. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir taip bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nors yra nuteistas už labai sunkią nusikalstamą veiką. Todėl V. B. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. (V. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama..

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika