Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-102-334/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
1S-102-334/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pareiškėjas
E. J.
Kategorijos
Nr. 1S-102-334/2018Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00215-17
Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2018 m. birželio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. 2018-04-06 nutarimo atmesti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. T. 2018-02-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-16 nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. T. 2018-02-28 bei Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. 2018-04-06 nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, pavedant jį organizuoti Panevėžio apylinkės prokuratūrai.Teigia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas formaliai, neatlikus visų įmanomų procesinių veiksmų ir nepašalinus esamų prieštaravimų, prokurorės nutarimas bei aukštesniojo prokuroro priimtas sprendimas dėl skundo atmetimo grindžiami prieštaringais duomenimis ir šališku suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties išvados neatitinka tikrovės, kadangi byloje net nebuvo faktiškai tirtos aplinkybės apie N. J. priklausančio miško grobimo faktus. Nurodo, kad byloje pateikta sutartis be E. J. parašų kelia pagrįstas abejones dėl sutarties apimties ir kokias darbines funkcijas turėjo atlikti UAB (duomenys neskelbtini), be to, nutarime nėra jokių duomenų apie medienos išgabenimo iš miško faktų, kas būtų esmingai reikšminga vertinime apie tai, kas ir kada išgabeno medieną iš kirtavietės.Skunde teigiama, kad prokurorė nutarimą grindžia tuo, jog medieną realizuodavo R. J. ir tą patvirtino liudytoju apklaustas D. P.. Tačiau pareiškėja su tuo nesutinka ir kelia abejones dėl D. P. ir spec. liudytojo V. P. giminystės ryšių, teigia, kad D. P. nenurodė kur, kokiu būdu R. J. realizuodavo medieną, be to nebuvo atlikta akistata tarp D. P. ir R. J., kad pašalintų esminius prieštaravimus, todėl vien suinteresuotų bylos baigtimi asmenų paaiškinimų nepakanka baudžiamosios bylos nutraukimo pagrįstumui. Pareiškėja teigia, kad suinteresuotų bylos baigtimi asmenų teiginiai apie aktyvų R. J. dalyvavimą miško kirtime, išvežant medieną ir pan. neatitinka tikrovės, kadangi tuo metu R. J. gydėsi Kauno klinikose stacionare nuo 2017-05-31 iki 2017-06-03 ir negalėjo nuvykti bei tinkamai kontroliuoti atliekamų darbų, jų kokybės. Tačiau iškart po gydymosi stacionare 2017 m. birželio mėn., galimai 4 dieną, R. J. nuvykęs į mišką ir pastebėjęs jo vertinimu per didelius iškirstus miško plotus, nedelsdamas kreipėsi į miško techniką R. B., bei Miškų urėdiją, todėl teismo nutarties argumentai apie nesavalaikį kreipimąsi bei pažeistų teisių ginimą yra nepagrįsti.Skunde teigiama, kad buvo pažeisti medžiai, padaryta turtinė žala ne tik nepilnamečio N. J. turtui - miškui, bet ir žala gamtai, tačiau šios aplinkybės vertintos nebuvo. Nurodo, kad LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio informacija, išdėstyta 2017-11-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinkantys tikrovės duomenys, juose neįvertinta visa bendrai miškui ir kartu gamtai padaryta reali žala, todėl tikslinga tikslinti šią informaciją, remtis ne vien miškininko specialisto R. B. 2017-08-18 pažyma, bet ir kitų miškininkų specialistų pažeisto miško apžiūra, tame tarpe įvertinant ir kituose sklypuose (2c, 7, 8a, 8b) padarytą žalą.Pareiškėja teigia, kad iš viešai prieinamų duomenų, ji sužinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, todėl yra įsitikinusi, kad ginti savo teisių civilinio proceso tvarka ji nebeturi galimybės. Mano, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis.Atsiliepimų į pareiškėjos skundą negauta. Skundas atmetamas. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu, prokurorės nutarimu nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą ir vyriausiosios prokurorės nutarimu, taip pat skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ir pateikta nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. nutrauktas pagrįstai. Tiek skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tiek vyriausiosios prokurorės ir prokurorės nutarimuose išdėstyti pagrįsti bei išsamūs pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.Vadovaujantis BPK 168 str. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.Nagrinėjamu atveju, Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė 2018-02-28 nutarimu, kurį paliko galioti ir vyriausioji prokurorė 2018-04-06 nutarimu bei ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama 2018-05-16 nutartimi, priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl svetimo turto pagrobimo, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tokia prokuroro išvada sutinka ir vyriausioji prokurorė, apylinkės teismas bei, kaip jau minėta, pareiškėjos skundą išnagrinėjęs aukštesnės instancijos teismas.Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjos pranešime nurodomas aplinkybes. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl N. J. priklausančio miško pagrobimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausta pareiškėja E. J., jos vyras R. J., liudytojai D. P., M. U., E. P., S. G., specialiais liudytojais apklausti R. K. bei V. P., atliktos R. J. akistatos su R. K. ir V. P., buvo atliktas vykdytų kirtimų patikrinimas bei ištisinis kelmų matavimas, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiuo klausimu pažymėtina, kad tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą turi nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis ), o savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Bylos medžiaga patvirtina, kad E. J. norėjo iškirsti dalį miško, priklausančio jos sūnui N. J.. E. J. vyras R. J. susisiekė su V. P. ir nurodė, kad nori kirsti mišką bei realizuoti nukirstą medieną. Byloje užfiksuota, kad R. J. 2017-05-23, 2017-05-25 ir 2017-05-26 siuntė elektroninius laiškus adresu (duomenys neskelbtini) prašydamas įvertinti, pateikdamas pranešimų apie leidimą kirsti mišką kopijas. Kad tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi V. P. patvirtino ir R. J., tačiau taip pat nurodė, jog buvo tariamasi ne tik dėl miško kirtimo, bet ir dėl pagalbos realizuojant medieną. V. P. ir rangovo UAB (duomenys neskelbtini) savininkas R. K. nurodė, kad miško kirtimo darbai buvo atliekami pagal susitarimą su R. J. bei parengta rangos sutartis, kuri buvo pateikta E. J., tačiau vėliau ji atsisakė pasirašyti, pagrindu. Byloje esančioje rangos sutarties kopijoje nurodyta, kad sutartis sudaroma tik dėl miško kirtimo ir medienos ištraukimo. Jokių duomenų, kad būtų buvęs susitarimas dėl medienos realizavimo, nėra. Tiek V. P., tiek R. K. neigė buvus sutarimą su R. J. dėl medienos realizavimo ir nurodė, jog medienos realizavimu užsiėmė išimtinai pats R. J., o V. P. tik padėdavo sumatuoti bei apskaičiuoti medienos kiekį. Kad medieną realizuodavo R. J., apklausoje nurodė ir liudytoju apklaustas D. P.. Atliktos R. J. akistatos su R. K. ir V. P. metu prieštaravimai panaikinti nebuvo. Pažymėtina, kad nors rangos sutartyje nėra E. J. parašo, tačiau manyti, jog tokia sutartis kelia abejones dėl sutarties sudarymo ar apimties, nėra pagrindo. E. J. atlikti veiksmai, t.y. 2017-08-11 įvykdytas apmokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) pervedant 1299,65 eurus už atliktus darbus, akivaizdžiai patvirtina jos išreikštą valią prisiimti ir vykdyti rangos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus. Juo labiau, kad teisės aktai nereikalauja rašytinės rangos sutarties formos. Sprendžiant sutarties sudarymo ir jos sąžiningo vykdymo klausimus, turi būti vadovaujamasi civilinės teisės normomis, todėl tiek nutarimuose, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad tarp V. P., rangovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos R. K., pareiškėjos E. J. ir R. J. yra susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai.Teismas negali nepastebėti, kad tarp R. J. ir R. K. kilo nesutarimai, susiję su miško kirtimu, ko pasėkoje R. J. kreipėsi į miško techniką R. B., bei Miškų urėdiją. Tai, kad R. J. atvykęs po ligos į mišką ir jo vertinimu pastebėjęs per didelius iškirstus miško plotus, nesudaro pagrindo atsakingų asmenų veiksmuose konstatuoti atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, nes vien vizualus R. J. įvertinimas neturi teisinio pagrindo. LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyris atlikęs vykdytų kirtimų patikrinimą, 2017-11-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija leidžiama 15 proc. medynų tūrio paklaida, kertamų sklypų ribos neperžengtos, reikiamas skalsumas po kirtimų išlaikytas, valksmų tinklas ir plotis išdėstytas nepažeidžiant kirtimo taisyklių. Taip pat nurodoma, kad miškininko specialisto R. B. 2017-08-18 pažymoje nurodyti 123 vnt. kirtimo metu sužaloti medžiai atitinka nurodytam leistinam 5 proc. pažeistų medžių skaičiui ir jie yra gyvybingi, todėl jų sanitariniais kirtimais kirsti nereikia. Šiame rašte konstatuota, kad privačios valdos tikrinimo metu savavališki miško kirtimai nenustatyti, žala aplinkai nepadaryta. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio išvadomis, nesuteikia pagrindo spręsti apie šių išvadų prieštaringumą ir nepagrįstumą. Taigi, jokių objektyvių duomenų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra gauta.Pažymėtina, kad negalimas teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Įvertinus tai, kad tarp V. P., rangovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos R. K., pareiškėjos E. J. ir R. J. yra susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, ginčai kilę iš civilinės teisės turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, t.y. E. J. ir R. J. savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti civilinio proceso tvarka. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl UAB (duomenys neskelbtini) iškeltos bankroto bylos neužkerta kelio ginti galimai pažeistas jų teises civilinio proceso tvarka. Priešingai, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, pateikti kreditorių reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą tik tuomet, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną pareiškėjos reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei pareiškėjos dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti esminės reikšmės teismo daromoms išvadoms.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, tiek Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. T. 2018-02-28 nutarimas, tiek Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. 2018-04-06 nutarimas bei skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartis yra teisėti bei priimti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir juos naikinti ar keisti pareiškėjos skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danutė Švitinienė