Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. D. (toliau – ir pareiškėjas), atstovei advokatei Laurai Teišerskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Lauros Teišerskienės skundą dėl 2023 m. spalio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-1416-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas 2023 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. D. paskirta nuobauda – 80 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą. A. D. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir atsakingu už sklypų adresu (duomenys neskelbtini) apželdinimo darbus, 2023 m. rugpjūčio 15 d. 14.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), organizavo tujų sodinimą nesilaikant mažiausių leistinų atstumų ir priežiūros reikalavimų iki kaimyninio sklypo ribos, kai nurodyti želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo (toliau – ir Želdyno įstatymas) 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip pat nesilaikė 26-ojo notarų biuro notarės Ramunės Džavachidienės 2017 m. spalio 10 d. patvirtintų projektinių sprendinių. Iš nutarimo taip pat matyti, jog pažeistu teisės aktu nurodomas Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230, 5.11 punktas.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, pareiškėjo atstovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių; 2) priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 450 Eur. Skunde nurodo, kad remiantis 26-ojo notarų biuro notarės 2017m. spalio 10 d. patvirtintų „Sklypo bendrasavininkų sutikimu dėl projektinių sprendinių“ (toliau – ir Sutikimas) 4.14 punktu, žemės sklypo bendrasavininkai davė rašytinį sutikimą veisti/sodinti medžius, krūmus, augalus ne mažesniu, kaip pusės metro atstumu iki nustatytos žemės sklypo pasidalinimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visų reikalavimų laikėsi, todėl nei Želdynų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nei Sutikimu patvirtinti projektiniai sprendiniai pažeisti nebuvo. Atstovė taip pat pažymi, kad nutarime nurodytos Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230, yra negaliojantis teisės aktas, todėl jų 5.11 punktas nebuvo ir negalėjo būti pažeistas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad gavus gyventojos skundą buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad nutarime nurodytu adresu sklype pasodinta koloninių tujų gyvatvorė (sodinukai 1,5 – 2 m aukščio) nesilaikant „Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių“ nustatytų atstumų (mažiausias atstumas iki kaimyninio sklypo ribos – 2 m, nustatyta 0,4 – 0,5 m atstumai) ir paliktos statybinės atliekos. Pažymi, kad informacija skunde pateikiama netiksliai ir nepilnai. Nagrinėjamu atveju, pagrindinis Sutikimo punktas yra Nr. 4, kuriame įtvirtinta, kad „statant (įgyvendinant) Projektą būtų panaudoti šie projektiniai sprendiniai, kurie taip pat atvaizduoti šio susitarimo priede Nr. 1“. Jame kaip tik ir detalizuojama, kur ir kokie 4.14 punkte išvardyti medžiai, krūmai, augalai turi būti sodinami. Priedo skiltyje „Sutartiniai augalų žymėjimai“ nustatyta, kad vietovėje, kur buvo pasodintos tujos, turėjo būti sodinami žemaūgiai krūmai 70 cm aukščio Brukentalija. Tad akivaizdu, kad dėl tujų sodinimo susitarimas nebuvo pasirašytas, o ir pasodintos jos nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Institucijos atstovas papildomai nurodo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir suvedant jį informacinėje sistemoje Administracinių nusižengimų registre, pareigūnas negalėjo suvesti galiojančio teisės akto, tad parinktas vienintelis galimas (informacinių sistemų trūkumas, netobulumas). Institucijos atstovo teigimu, tai vertintina kaip techninė klaida, kadangi kaltinime administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui aiškiai įvardyta koks teisės aktas buvo pažeistas. Nuobauda paskirta ANK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose, atsižvelgus į nuobaudų skyrimo taisykles, nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu A. D. atstovė nurodė, kad nuobauda paskirta tuo pagrindu, jog nesilaikyta atitinkamų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos, bet šiai dienai tas sklypas yra vientisas ir faktiškai jis nėra net padalintas. Tai teisiniu požiūriu nėra jokio kaimyninio sklypo. Yra nusistatyta naudojimosi tvarka ir kol kas nėra atlikti faktinio atidalijimo veiksmai, t. y. želdiniai viename ir tame pačiame sklype. Mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai. Techniniame projekte buvo numatyti vieni želdiniai, statybų eigoje yra detalizuojantys techninį projektą darbo projektai, aplinkos apželdinimas, laikantis projektinės dokumentacijos, yra numatytos tujos, o ne buksmedžiai. Reikia laikytis techninių dokumentų, tai statybos darbo projektai ir eigoje tai buvo pakeista. Viskas pilnai atitinka šiai dienai pagal projektinius dokumentus. Darbo projekte, kas konkrečiai susiję su aplinkos apželdinimu detalizuota nuo takelių iki apšvietimo ir augalų, buvo laikytasi.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas palaikė atsiliepimą, nurodė, kad toje vietoje eina tvoros ir betoniniai stulpeliai. Atsiliepime yra nurodęs apie techninę klaidą, nutarime netikslino, bet administracinių nusižengimų registre nėra suvestas naujas galiojantis teisės aktas, t. y. likęs senas. Pareigūnas suvesdamas į registrus teisės aktus negalėjo pasirinkti galiojančius, turėjo pasirinkti tą, kuris buvo pasirinkime, kitaip tas langelis lieka tuščias, o taip negali būti; langelį privalu užpildyti kitaip neįmanoma suformuoti procesinio dokumento. Buvo susipažinęs su bendrasavininkų naudojimosi tvarkos sutarimu patvirtintu notariškai. Atstumas toks, bet ne tas augalas pasodintas susitarime. Nuobauda skirta dėl atstumo nesilaikymo. Tas augalas ir dabar yra 2 metrų aukštyje, tai turi būti ir atitinkamas atstumas. Priede prie susitarimo buvo nurodyta kokie augalai toje vietoje turėjo būti sodinami. Priede yra nurodytas kiekvienas augalas ir kurioje vietoje, ir koks augalas turėjo būti sodinamas, nurodyta kokiu atstumu ir kokie augalai sodinami, net jų skaičius įvardintas.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1615 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.), sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimas, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.

Kaip matyti, ANK 281 straipsnio 6 dalies dispozicija yra blanketinė, tai reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei ANK teisės normoje, nei kituose ANK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Nagrinėjamu atveju, toks teisės aktas – Želdynų įstatymas.

Želdynų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo tikslas – nustatyti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę. Želdynas – ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį (įstatymo suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.), privatiems želdynams įrengti, prižiūrėti ir tvarkyti želdynų projektų rengti neprivaloma. Įrengiant ar pertvarkant privačius želdynus, veisiant želdinius privačioje žemėje, būtina laikytis želdinių sodinimo minimalių atstumų ir priežiūros reikalavimų, nustatomų aplinkos ministro tvirtinamose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Želdynų Įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 20 d.)(toliau – ir Taisyklės) 5.11. papunktyje nurodyta, jog medžiai ir krūmai veisiami Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu. Taisyklių priedo eil. Nr. 2, nurodyta, kad medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio, iš visų pusių sklypo pusių mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos – 2 m. Taigi, nesant sklypo savininko ar valdytojo raštiško sutikimo, vadovaujantis minėtais teisės aktais, medžiai ir krūmai, galintys užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio, veisiami mažiausiai 2 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos.

Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl to ar yra gautas sklypo savininko ar kito valdytojo raštiškas sutikimas veisti želdinius, įskaitant tujas. Institucijos teigimu, toks sutikimas gautas nebuvo, želdiniai pasodinti nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, tuo pažeidžiant Želdyno įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei nesilaikant sutikimo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės teigimu – sutikimas buvo duotas ir tą patvirtina sutikimo 4.14 punktas, kuriuo remiantis žemės sklypo bendrasavininkai davė rašytinį sutikimą veisti/sodinti medžius, krūmus, augalus ne mažesniu, kaip pusės metro atstumu iki nustatytos žemės sklypo pasidalinimo ribos.

Susipažinus su bylos medžiaga bei jame esančiu sutikimu, nustatyta, I. C., V. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė notariškai patvirtintą „Sklypo bendrasavininkų sutikimą dėl projektinių sprendinių, kuriuo, be kita ko, sutarė, kad „4. statant (įgyvendinant) Projektą, būtų panaudoti šie projektiniai sprendiniai, kurie taip pat yra atvaizduoti šio susitarimo priede Nr. 1: [...] 4.5. visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią Žemės sklypo dalį juos tvora, kurios aukštis atitiks Lietuvos Respublikos statybos techniniuose reglamentuose numatytus reikalavimus, taip pat sutinku, kad šalia tvoros ties sklypo riba bus pasodinti augalai, pagal galiojančius statybos techninius reglamentus. [.....]; 4.14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengs įvažiavimą, kelią į savo Žemės sklypo dalį, įrengs pėsčiųjų takus ir kitus gerbūvio elementus: apšvietimą, suolelius, pandusus, sodins medžius, krūmus, augalus, bet ne arčiau kaip 0,5 metro atstumu iki Žemės sklypo pasidalinimo ribos vadovaujantis galiojančiais Statybų techniniais reglamentais“.

Pritartina institucijos atstovo argumentams, kad nagrinėjamu atveju, šalys pirmiausiai susitarė, jog statant (įgyvendinant) Projektą naudojami susitarimo priede Nr. 1 atvaizduoti projektiniai sprendiniai (sutikimo 4 punktas). Būtent šiame priede ir detalizuojama, kur, kokie 4.14 punkte išvardyti konkretūs medžiai, krūmai, augalai turi būti sodinami. Iš priedo Nr. 1 skilties „Sutartiniai augalų žymėjimai“ aiškiai matyti, kad vietoje, kurioje buvo pasodintos tujos, turėjo būti sodinami 70 cm aukščio žemaūgiai krūmai Brukentalija (b. l. 12). Pastebėtina ir tai, jog byloje esantis 2023 m. gegužės 8 d. I. C. (sklypo bendrasavininkės) skundas dėl medžių sodinimo prie žemės sklypo ribos tik patvirtina, kad jos, kaip sklypo bendrasavininkės sutikimas sodinti kitos rūšies augalus – tujas – nurodytoje vietoje nebuvo gautas. Teismo vertinimu, sutikimo 4.14 punktas nesuponuoja išvados, kad sklypo bendrasavininkė sutiko dėl bet kokių augalų sodinimo ne arčiau kaip 0,5 metro atstumu, sutikimas apėmė priede Nr. 1 nurodytus augalus. Taigi, priešingai negu teigiama atstovės skunde, raštiškas sutikimas nebuvo gautas, todėl siekiant nepažeisti Želdyno įstatymo 9 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 5.11. papunkčio, turėjo būti laikomasi Taisyklių priede nustatytų reikalavimų.

Minėta, pagal Taisyklių priedo eil. Nr. 2, medžiai ir krūmai, galintys užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio gali būti veisiami mažiausiai 2 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad šis reikalavimas buvo pažeistas – sklype pasodinta koloninių tujų gyvatvorė (šie sodinukai 1,5 – 2 m aukščio) 0,4 – 0,5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Tą patvirtina 2023 m. gegužės 8 d. skundas bei jo priedai, 2023 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio tarnybiniame pranešime (Nr. A121-20256/23(2.1.19E-MTA)) užfiksuotos aplinkybės, kartu su juo pateiktos fotofiksacijos bei jų pagrindu surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kaip nepagrįsti atmestini ir A. D. atstovės teismo posėdyje papildomai nurodyti argumentai, kad žemės sklypai nėra atidalinti, teisiniu požiūriu nėra jokio kaimyninio sklypo. Teismo vertinimu, vien tai, kad sklypai nėra atidalinti, nepaneigia pareigos laikytis pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimų, juolab, kad yra nustatytos aiškios savininkų sklypų dalys, kas atsispindi ir bylos medžiagoje pateiktuose dokumentuose, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane. Sklypų atskirtumą patvirtina ir tai, kad sklypai atskirti tvora (kas matyti iš fotofiksacijų, teisme institucijos atstovo duotų paaiškinimų).

Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo subjekto – iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jos pagrindu „(duomenys neskelbtini)“, UAB nuosavybės teise iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) ir pastatą (detaliau žr. pirkimo-pardavimo sutarties II dalį). Iš šios sutarties 4.1 punkto matyti, kad buvo perkeltos visos nuostatos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kurios sulygtos Sutikimu, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, UAB (pirkėjui) perėjo pareiga laikytis Sutikimo. (duomenys neskelbtini), UAB darbų vadovas ir asmuo, atsakingas už apželdinimo darbus – A. D.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, teismas konstatuoja, kad A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir atsakingu už sklypų adresu (duomenys neskelbtini) apželdinimo darbus, 2023 m. rugpjūčio 15 d. 14.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), organizavo tujų sodinimą nesilaikant mažiausių leistinų atstumų ir priežiūros reikalavimų iki kaimyninio sklypo ribos, kai nurodyti želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo, tuo pažeisdamas Želdyno įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat nesilaikė sutikimo ir tuo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, jog šių teismo padarytų išvadų nekeičia pareiškėjo atstovės argumentas, kad nutarime pažeistu teisės aktu yra nurodomas negaliojantis Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230, 5.11 punktas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. spendimu Nr. 1-446 buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles ir pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-1230 „Dėl Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių tvirtinimo“ (kuris, kaip minėta, nurodomas nutarime). Naujai patvirtintų Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 23 punkte (suvestinė redakcija nuo 2021 m. lapkričio 4 d.) nustatyta, kad „Privatiems želdynams įrengti, prižiūrėti ir tvarkyti želdynų projektų rengti neprivaloma. Įrengiant ar pertvarkant privačius želdynus, veisiant želdinius privačioje žemėje, būtina laikytis želdinių sodinimo minimalių atstumų ir priežiūros reikalavimų, nustatomų aplinkos ministro tvirtinamose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse“. Nuostata iš esmės dubliuojama Želdynų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatytas analogiškas reikalavimas, nukreipiama į Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles (minėta – Taisyklės): „5. Privatiems želdynams įrengti, prižiūrėti ir tvarkyti želdynų projektų rengti neprivaloma. Įrengiant ar pertvarkant privačius želdynus, veisiant želdinius privačioje žemėje, būtina laikytis želdinių sodinimo minimalių atstumų ir priežiūros reikalavimų, nustatomų aplinkos ministro tvirtinamose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse“.

Nutarime įvardyta, kad A. D. pažeidė Želdyno įstatymo 9 straipsnio 5 dalį. Iš nutarimo taip pat matyti, kad nors ir neteisingai nurodytos taisyklės, visgi byloje aktualus 5.11 papunktis, kurio reikalavimų nebuvo laikytasi, taip pat nurodomas. Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje institucijos atstovui pakomentavus susiklosčiusios situacijos priežastis, t. y. kodėl nutarime buvo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo metu nebegaliojantis teisės aktas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Šiuo atveju nustatyta, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir suvedant jį informacinėje sistemoje, nebuvo techninės galimybės nurodyti teisingą, galiojantį teisės aktą. Tokio pasirinkimo, tarp automatiškai suformuojamų, sistema nerodė. Taip pat nebuvo galimybės palikti tuščią (neužpildytą) skiltį, kadangi priešingu atveju – nebūtų įmanoma suformuoti procesinio dokumento, t. y. skiltį privalu užpildyti. Dėl nurodytų priežasčių pareigūnas parinko vienintelį duotoje situacijoje galimą variantą. Taigi pripažintina, kad ši techninė klaida, sąlygota informacinių sistemų trūkumų ir netobulumo, neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir nepagrįstumui. Padaryta techninė klaida taisytina tikslinant, jog pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Želdynų Įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 20 d.) 5.11. papunktis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė A. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, A. D. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda nėra pernelyg griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Skundu taip pat buvo prašoma priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 450 Eur.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant BPK nuostatas. Atitinkamai BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinė teisena A. D. atžvilgiu ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu nėra nutraukta, asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį, jo atstovės advokatės prašymas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. atstovės advokatės Lauros Teišerskienės skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2023 m. spalio 5 d. nutarimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.