Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-03-20 · Byla Nr. A2.6.-211-295/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
A2.6.-211-295/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14003-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
J. E.
Advokatai
Paulius Čelkis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–211-295/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14003-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2014 m. kovo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. E.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Pauliui Čelkiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. E. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2013 m. balandžio 28 d., apie 14 val. 05 min., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, Pilaitės pr., kelio atkarpoje link Pilaitės mikrorajono, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas į gretimą juostą, nedavė kelio ja važiuojančiam automobiliui „Hyundai“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje atsitrenkė į kelio bortą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Hyundai“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). J. E. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. E. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad minėtą dieną važiavo į laidotuves Pilaitės mikrorajone. Važiavo nuo Spaudos rūmų link aplinkkelio. Privažiavęs prie posūkio, sumažino greitį, nes jis buvo ribojamas. Iš karto už posūkio pamatė, kad pirmoje eismo juostoje, kuria jis ir važiavo, ant autovežio yra kraunamas automobilis, todėl pasižiūrėjęs pro šoninį veidrodėlį ir įsitikinęs, jog antroje eismo juostoje nevažiuoja automobilis, parodęs posūkio signalą, pasuko į antrąją eismo juostą ir apvažiavo autovežį. Jokio automobilio nematė, kontakto tarp automobilių nejautė ir stabdymo garso negirdėjo. Po kelių akimirkų, išvažiavus iš aplinkkelio, jį dideliu greičiu prisivijo kitas automobilis ir pradėjo spausti prie kelkraščio, po to užkirto kelią iš priekio. Jis nesuprato, ko minėto automobilio vairuotojas iš jo nori. Sustojo, tačiau jam ir jo žmonai nepatiko iš automobilio išlipusio ir besiartinančio vairuotojo elgesys, todėl jis, paragintas žmonos nesivelti į konfliktą, nuvažiavo toliau. Dar kurį laiką šio automobilio vairuotojas važiavo jam iš paskos, po to nusuko kitu keliu. Po kurio laiko gavo kvietimą į policiją, tada sužinojo, kuo yra kaltinamas.

Iš esmės tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir J. E. paaiškinime tyrimo metu (b.l. 10).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja J. E. žmona V. E. parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nurodė, kad vyras tik persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrąją, kadangi pirmoje eismo juostoje, kuria jie važiavo, sugedęs automobilis buvo kraunamas ant autovežio. Liudytoja patvirtino, kad jokio eismo įvykio nematė, kito automobilio, kuris vėliau juos grėsmingai prisivijo, apgadinimų nepastebėjo.

Iš esmės tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir V. E. paaiškinime tyrimo metu (b.l. 11).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja D. V. – K. parodė, jog minėtą dieną važiavo namo Pilaitės pr., iš kurio pasuko į apvažiavimą ir važiavo pirma eismo juosta. Prieš ją kelių metrų atstumu važiavo žalios spalvos automobilis, markės ji negali pasakyti, tačiau įsiminė skaičius – (duomenys neskelbtini). Kadangi priekyje buvo kliūtis - stovėjo sugedęs automobilis ir techninės pagalbos automobilis, priekyje važiavęs automobilis persirikiavo į antrąją eismo juostą ir nuvažiavo toliau. Jai taip pat reikėjo persirikiuoti, bet antroje eismo juostoje arčiau kelkraščio, tačiau ne ant bordiūro, sustojo kitas automobilis, taip jai užkirsdamas galimybę pravažiuoti, iš kurio išlipęs vairuotojas priėjo prie jos. Pasirodė, kad tai iš matymo pažįstamas R. N.. Jis paklausė, ar ji matė, kas įvyko ir ar galės paliudyti, ir ji sutiko. Patvirtino, kad ji nematė, ar priešais ją važiavusiam automobiliui buvo kliūtis antroje eismo juostoje, kai jis persirikiavo. Ji tuo metu nesidairė ir nematė, kas dedasi iš šono. Taip pat automobilio persirikiavimo metu nematė, kur buvo R. N. automobilis. Kamščių toje vietoje nebuvo, greitis taip pat nebuvo didelis. Taip pat ji nepastbėjo, ar R. N. keitė važiavimo kryptį. Jis tik staigiai stabdė. Įvykio ten nebuvo. Kai R. N. priėjo prie jos automobilio, nepasakė, kad jo automobilis yra apgadintas, pati apgadinimų nepastebėjo, nes nebuvo išlipusi iš automobilio. Papildomai paaiškino, kad R. N. išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo jį, tada priėjo prie jos. Jie bendravo kelias minutes, tada R. N. paprašė jos palaukti, o pats tuo metu nuvažiavo. Vėliau grįžo, paprašė jos telefono numerio ir pasakė, kad iškvies policiją. Paaiškino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji nuomojasi iš A. A., kas tiksliai šio buto savininkas ji nežino, R. N. jame nėra buvęs.

Šalies argumentai

D. V. – K. paaiškinime tyrimo metu užfiksuota, jog 2013 m. balandžio 28 d. apie 14 val. 05 min., vairuodama automobilį, ji tapo eismo įvykio liudininke. Važiuodama Pilaitės pr. link Pilaitės, pirmąją eismo juosta, matė, kaip prieš ją važiuojantis automobilis „VW Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pastebėjęs savo eismo juostoje kliūtį, rikiavosi į antrąją, kokiu greičiu judėjo tiksliai nepamena. Persirikiuodamas „VW“ automobilis sutrukdė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Hyundai“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vengdamas susidūrimo, staigia stabdė ir keitė judėjimo kryptį. „VW“ automobilis nesustojęs nuvažiavo toliau, nors jos manymu, vairuotojas turėjo pastebėti, kad sutrukdė kitam vairuotojui. Pastebėjusi šią situaciją, ji sustojo ir pasakė vairuotojui, kad jei reikės galės paliudyti apie įvykį (b.l. 12).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad yra pareigūnas. Įvykio neprisimena, tačiau patvirtina visas jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad automobilio „Hyundai“ apgadinimų neatsimena. Kur konkrečiai įvyko eismo įvykis nurodė pats nukentėjęs asmuo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. N. parodė, kad pažeidimo dieną važiavo į Pilaitę vakariniu apvažiavimu, greitis nedidelis, buvo daug automobilių. Jis važiavo antra eismo juosta. Lygiagrečiai jo, pirmoje eismo juostoje, važiavo „VW Sharan“ automobilis, kuris pamatęs kliūtį savo eismo juostoje (automobilis buvo kraunamas į autovežį), staiga rikiavosi į antrąją eismo juostą. Jis išvengė susidūrimo, tačiau atsitrenkė į bortą, šalia kurio ir sustojo. Matė, kad „VW“ vairuotojas pastebėjo įvykį, tačiau nesustojęs nuvažiavo. Tada jis jį prisivijo, sustojo priešais, tačiau „VW Sharan“ vairuotojas jį apvažiavo ir nuvažiavo toliau. Kontakto tarp automobilių nebuvo. Įvykio vietoje jis matė, kad liko žymės ant borto. Mano, kad vairuotojas galėjo būti neblaivus, todėl šitaip pasielgė. Pirma eismo juosta važiavo „Opel“ automobilis, kurio vairuotoją jis pažįsta, ji gyvena jo bute, prižiūri butą pagal panaudos sutartį. Su liudytoja santykiai yra dalykiniai, jokio bendro verslo, nors jo įmonė ir registruota minėtu adresu. Jos telefono numerio neturėjo. Su ja kalbėjo pro langą. Buvo ir kitų liudininkų kitoje eismo juostoje. Žino, kad jeigu yra patraukiamas automobilis iš eismo įvykio vietos, reikia ją pažymėti. Kadangi matėsi ant borto žymės, todėl ir išvažiavo. Nuvažiavo iki Pilaitės ir apsisukęs grįžo. Policiją iškvietė tikrai nepraėjus 30 minučių. Paaiškino, kad policijai iš karto nepasakė apie liudininkę tik dėl to, kad pareigūnai to neklausė.

Byloje esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2013 m. balandžio 28 d., dirbant kartu su patruliu O. S., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Pilaitės pr., ties Vakariniu aplinkkeliu, eismo įvykis. Atvykus į vietą, rado „Hyundai”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. N. pasakė, kad važiavo Pilaitės pr. nuo Laisvės pr., ties vakariniu aplinkkeliu, pirmojoje eismo juostoje stovėjo sugedęs automobilis. R. N. važiavo antra juosta. Pirmoje juostoje, lygiagrečiai su juo, važiavo „VW Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris pamatęs kliūtį savo juostoje, staiga rikiavosi į antrąją eismo juostą. „Hyundai“, vengdamas susidūrimo pasuko kairėn ir trenkėsi į bortelį. „VW Sharan“ iš vietos nuvažiavo. R. N. minėtą automobilį prisivijo už kelių šimtų metrų ir jį sustabdė, tačiau einant prie šio automobilio vairuotojo, jis staiga pajudėjo ir nuvažiavo. Automobilį vairavo senyvo amžiaus vyras, virš 60 metų. Liudininkų nėra. Tarp automobilių kontakto nebuvo. R. N. vėliau pasakė, kad iš paskos, kitame automobilyje, važiavo D. K., kuri įvykį matė, tačiau skubėjo, todėl palikusi telefono numerį, išvažiavo. Jiems atvykus liudininkės nebuvo (b.l. 6).

2013 m. balandžio 28 d. eismo įvykio schemoje pažymėta eismo įvykio vieta ir automobilio „Hyundai“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai – priekinis bamperis, priekinės kairės pusės ratas (b.l. 7, 8).

Iš teismui pateikto policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog R. N. apie įvykį pranešė 2013 m. balandžio 28 d. 14 val. 35 min. (b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. E. surašytas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles.

Taigi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį šiame įstatyme nurodytas pasekmes, t.y. turi būti nustatyta asmens kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir priežastimis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus teismo posėdžio ir tyrimo metu, administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą, policijos registruojamų įvykių registro išrašą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teismo posėdžio metu pateiktus dokumentus, draudimo bendrovės raštą, daro išvadą, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamai objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, jog J. E. 2013 m. balandžio 28 d., apie 14 val. 05 min., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, Pilaitės pr., kelio atkarpoje link Pilaitės mikrorajono, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas į gretimą juostą, nedavė kelio ja važiuojančiam automobiliui „Hyundai“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje atsitrenkė į kelio bortą, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Hyundai“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), o J. E. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojos V. E. parodymais tiek teismo posėdžio metu, tiek tyrimo metu. J. E. ir V. E. nurodė, kad pamatęs kliūtį savo eismo juostoje ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, J. E. įsitikino, kad nekliudo kitoms transporto priemonėms, ramiai persirikiavo, apvažiavo kliūtį ir nesustojęs nuvažiavo toliau, jokio eismo įvykio nebuvo. Teismui, vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas įvykio aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar iš viso buvo eismo įvykis, kurį sukėlė J. E. veiksmai persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrąją, ir kurio metu buvo apgadintas R. N. automobilis „Hyundai“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), J. E. teismo posėdžio metu neigė matęs R. N. automobilį persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, nejautė jokio kontakto bei negirdėjo jokio garso, kas būtų leidę jam suprasti, jog jo veiksmai galėjo sąlygoti kito automobilio važiavimo krypties pakeitimą ir atsitrenkimą į kelio bortą, todėl jis nesustodamas nuvažiavo toliau. Priešingai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, R. N. teigia, kad J. E., persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, nedavė jam kelio, ko pasekoje jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, atsitrenkė į kelio bortą ir apgadino savo vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti tik tai, kad Vilniuje, Pilaitės pr., Vakariniame aplinkkelyje, stovi automobilis „Hyundai‘, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės ratas yra apgadinti, taip pat schemoje pažymėta eismo įvykio vieta, kuri nesutampa su stovinčio automobilio vieta. Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. patvirtino, kad eismo įvykio vietą nurodė pats nukentėjusysis, todėl ji buvo pažymėta, tačiau eismo įvykio vietos schemoje nėra pažymėtas apgadintas kelio bortas, priešingai nei nurodo R. N.. Teismo posėdžio metu jis teigė, kad įsitikinęs, jog kelio bortas yra apgadintas, paliko eismo įvykio vietą. Daugiau nei vienas liudytojas negalėjo patvirtinti R. N. automobilio apgadinimo fakto ir aplinkybių. Draudimo bendrovė, kurioje R. N. yra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nepatvirtino, kad R. N. būtų kreipęsis dėl 2013 m. balandžio 28 d. eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis. Ši aplinkybė taip pat patvirtina teismo abejones paties eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala R. N. automobiliui, būvimu.

Teismas liudytojų D. V. – K. ir R. N. parodymus vertintini kritiškai, kadangi jie nesutampa, be to, D. V. – K. savo parodymus teismo posėdžio metu pakeitė. Liudytojų R. N. bei D. V. – K. parodymai nesutampa dėl automobilių važiavimo greičio ir automobilių srauto tariamo eismo įvykio metu, kadangi R. N. nurodo, kad J. E. važiavo greitai ir automobilių srautas buvo didelis, priešingai nei nurodo D. V. – K., kurios teigimu, automobilių nebuvo daug, o priešais ją važiavęs J. E. nevažiavo greitai. Jeigu tikėti R. N. parodymais, liudytojų aplink buvo daug, tačiau jis pasirinko vieno automobilio vairuotoją, kuri pasirodo yra jo pažįstama, gyvena jo bute, todėl ši aplinkybė verčia abejoti liudytojos D. V. – K. parodymų teisingumu. Pastebėtina ir tai, kad tyrimo metu liudytoja D. V. – K. nuosekliai nurodė eismo įvykio kilimo aplinkybes, teigdama, kad matė, kaip prieš ją važiuojantis automobilis „VW Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pastebėjęs savo eismo juostoje kliūtį, rikiavosi į antrąją eismo juostą ir sutrukdė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Hyundai“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vengdamas susidūrimo, staigia stabdė ir keitė judėjimo kryptį, o „VW“ automobilis nesustojęs nuvažiavo toliau. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytoja D. V. – K. jau nebegalėjo patvirtinti mačiusi, kaip J. E. vairuojamas automobilis užkirto kelią R. N. vairuojamam automobiliui, ji teigė, jog važiuodama nesidairė, nematė, ar J. E. buvo kliūtis antroje eismo juostoje, nematė, ar R. N. keitė važiavimo kryptį, stabdė ar atsitrenkė į bortą, nematė ir automobilio apgadinimų, nebuvo išlipusi iš savo automobilio. Be kita ko teismui nesuprantami ir R. N. veiksmai po tariamo eismo įvykio. Jis nepasiliko eismo įvykio vietoje, nors to reikalauja Kelių eismo taisyklės, neiškvietė policijos iš karto, o nusivijo J. E. automobilį. Policiją iškvietė tik po 30 minučių. Per tą laiką buvo pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, važiavo, jo teigimu, iki Pilaitės mikrorajono ir vėliau grįžo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. N. liudytoją D. V. – K. policijos pareigūnams nurodė ne iš karto. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime iki jo papildymo nurodyta, kad jokių eismo įvykio liudytojų nebuvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų buvus eismo įvykį, kurį sukėlė J. E., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir kurio metu atsirado ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės - buvo apgadintas R. N. automobilis. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, dėl ko kilo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, J. E. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus ar tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (231.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (232 punktas), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (234 punktas). Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, kad buvo eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar padaryta turtinė žala bet kokiam kitokiam eismo įvykio vietoje buvusiam turtui, todėl teismas daro išvadą, kad pareiga J. E. pasilikti eismo įvykio vietoje ar apie įvykį pranešti policijai neatsirado ir jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti patraukti J. E. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius