- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- eI3-10021-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00571-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- S. J.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Romano Klišausko ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui S. J. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, įpareigoti atsakovą S. J. (toliau – ir atsakovas) per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2024 m. kovo 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-139 duotus įpareigojimus.
Nurodė, kad apsaugos skyriaus pareigūnai apžiūros aktu 2024-03-11 Nr. TVR-1677 ir 2024-03-15 patikrinimo aktu Nr. PA-665 užfiksavo, kad žemės sklypo savininkas, atsakovas nuo 2024-03-10 vykdo tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus. Atsakovui buvo nurodyta, kad iškastų dugno nuosėdų išdžiovinimui ir laikinam sandėliavimui žemės sklype vietą, įrengtų Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 16 punkto 16.2, 16.3, 16.4 ir 16.5 papunkčių reikalavimus atitinkantį dugno nuosėdų sėsdintuvą ir atliktų žemės sklype laikinai sandėliuojamų dugno nuosėdų tyrimus ir nustatyti naftos produktų koncentraciją bei sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Cr, Cu, Ni, Zn ir Hg) koncentracijas mg/kg sausoje medžiagoje.
Paaiškino, jog atsakovas netinkamai sandėliuodamas dugno nuosėdas, o vėliau jas paskleidžiant žemės sklype gali būti pažeisti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 16 ir 221 punktų reikalavimai bei padaryta žala gamtai.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas)
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo pareigos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 15 d. priimtą privalomąjį nurodymą Nr. PN-139 ir duotus įpareigojimus, t. y. vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 16 p. ir 22¹ p. reikalavimais iškastų dugno nuosėdų išdžiovinimui ir laikinam sandėliavimui žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 16 punkto 16.2, 16.3, 16.4 ir 16.5 papunkčių reikalavimus atitinkantį dugno nuosėdų sėsdintuvą ir atlikti žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai sandėliuojamų dugno nuosėdų tyrimus ir nustatyti naftos produktų koncentraciją bei sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Cr, Cu, Ni, Zn ir Hg) koncentracijas mg/kg sausoje medžiagoje. Privalomasis įrodymas turi būti įvykdytas iki 2024 m. balandžio 12 d.
Iš byloje esančių pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. pradėjo vykdyti žemės sklype, esančiame prie tvenkinio tvarkymo darbus, su ekskavatoriumi atliko tvenkinyje augančių makrofitų šalinimo ir dugno nuosėdų valymo darbus, darbų atlikimo metu vandens telkinio linija nepakeista, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos reljefas nepažeistas. Vizito metu buvo nustatyta, kad dugno nuosėdos į krūvą sandėliavimui supiltos tinkamai neįrengus sėsdintuvo. Iš derlingo dirvožemio sluoksnio buvo formuojamas pylimas šiaurinėje dugno nuosėdų krūvos pusėje. Atsakovas nepateikė dokumentų įrodančių, kad iš tvenkinio išvalytos žemės ir žemės sklype sandėliuojamos dugno nuosėdos neužterštos ar jų užterštumas neviršija teisės aktuose nustatytų leistinų teršiančių medžiagų koncentracijos.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apskundęs privalomąjį nurodymą.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos skyriaus patikrinimo aktu PA-1085 buvo užfiksuota, kad atsakovas neįvykdė jam duoto privalomojo nurodymo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad privalomasis nurodymas atsakovui įteiktas 2024 m. kovo 15 d., atsakovas šį faktą patvirtino savo parašu.
Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar egzistuoja teisės aktuose įtvirtintos sąlygos įpareigoti atsakovą įvykdyti Departamento priimtą Privalomąjį nurodymą.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės grindžiama prevencijos principu - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Privalomu nurodymu sukuriamos atitinkamos pareigos. Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais.
Apibendrinus nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.
Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas Įstatymo 26 straipsnyje. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse (kai nagrinėjamas privalomojo nurodymo teisėtumas ar termino pratęsimas institucijoje, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo nagrinėjama teisme). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Įvertinus Įstatymo 26 straipsnio nuostatas, spręstina, jog būtina sąlyga įpareigoti asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui. Šios teisinės nuostatos reiškia, kad Inspekcija turi diskrecijos teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tais atvejais, kai privalomasis nurodymas nevykdomas. Be to, Įstatymo 26 straipsnyje numatyta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą atsižvelgus į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi 2024 m. kovo 15 d. privalomąjį nurodymą PN-139, nustatė, kad jame nurodytas reikalavimas iki 2024 m. balandžio 12 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 8 p. atsakovui pagrįstai buvo duotas privalomasis nurodymas. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas iki nustatyto termino privalomojo nurodymo neįvykdė.
Atsakovo neveikimas šiame kontekste, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių aplinkybių, jog 2024 m. kovo 15 d. privalomojo nurodymo neįvykdė dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jo valios. Privalomasis nurodymas neapskųstas, jis yra teisėtas ir galiojantis.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinamas kaip vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2922/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad privalomojo nurodymo tikslas yra apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-663/2007). Kadangi atsakovas neįrodė savo atsiliepime išdėstytų atsikirtimų pagrindą, nepateikė įtikinamų motyvų ir argumentų, tenkinus atsakovo prašymą, būtų užkertamos sąlygos toliau kenkti aplinkai neribotą laiką.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas iki šiol nėra įvykdęs tvenkinio dugno nuosėdų tvarkymo darbų reikalavimų iš savo žemės sklypo, todėl konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė 2024 m. kovo 15 d. privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad Departamentas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, kadangi negali imtis jokių priverstinių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti ir tik teismas savo sprendimu turi teisę įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Teismui nustačius, kad 2024 m. kovo 15 d. privalomasis nurodymas jame nustatytu terminu neįvykdytas, atsakovas įpareigojamas įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.
Įpareigoti atsakovą S. J. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2024 m. kovo 15 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-139 nustatytus reikalavimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.