- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-101-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00932-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnio 1 dalį (už pažeidimą, padarytą 2013-11-22) 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda,
pagal ATPK186 straipsnio 1 dalį (už pažeidimą, padarytą 2013-11-30) 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, S. M. paskirtos nuobaudos subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 22 d., apie 15.05 val., ir 2013 m. lapkričio 30 d., apie 14.10 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 186 straipsnio 1 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimą ir už tyčinį keliuko gadinimą nubausti jo kaimynus J.
Skunde apeliantas nurodo, kad jo kaimynai J. prie keliuko, vedančio į jo sodybą, sukrovė šieno rulonus, kuriuos traukia uždėję ant skardos traktoriumi „Belarus“. Kadangi šalia buvo mėšlo krūva, iš kurios bėgo srutos, toje vietoje suminkštėjo gruntas ir ant kelio lieka provėžos. Dėl to sunku ir pravažiuoti, ir praeiti.
S. M. teigimu, 2013 m. lapkričio 22 d., apie 15.05 val., jis, pamatęs, kad kaimynai traukia šieno rulonus per purvyną ir mėšlyną, iškvietė policijos pareigūnus, nes geruoju su kaimynais nesusitarė, jie pagrasino susidorojimu. Policijos pareigūnus dėl gadinamo ir teršiamo keliuko jis iškvietė ir 2013 m. lapkričio 30 d., apie 14.10 val. Tąkart policijos pareigūnai liepė jam ateiti prie kaimynų namų, matė, kad pastarieji kažką kalbėjosi su J. Jam (S. M.) atėjus, policijos pareigūnai liepė jam atnešti mėšlą, parodyti, kur jis yra. Jis paaiškino, kad skystas mėšlas susimaišė su purvu.
Apelianto teigimu, tiek kaimynė J., tiek pareigūnai sako netiesą. Nurodo, kad policijos pareigūnų pateiktos nuotraukos yra „ištolintos“, todėl nesimato provėžų. S. M. įsitikinimu, jis pagrįstai kreipėsi į policiją. Mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo parodymus, rėmėsi tik J. ir policijos pareigūnų paaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. M. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad 2013-11-22 Telšių AVPK Mažeikių r. PK registruotas informacinis pranešimas (duomenys neskelbtini), 2013-11-30 registruotas informacinis pranešimas (duomenys neskelbtini), kuriuose abiem atvejais S. M. pranešė, kad kaimynai specialiai važiuodami traktoriumi teršia mėšlu kelią. Abiem atvejais pagal iškvietimus nuvykę policijos pareigūnai konstatavo, kad keliukas vedantis į S. M. sodybą pro kaimynę Z. J. yra išvažinėtas, šlapias, purvinas, tačiau nei mėšlo, nei srutų nebuvo rasta. Policijos pareigūnai kelią nufotografavo, tačiau fotonuotraukose jokių teršalų ant kelio nesimato, matosi tik tai, jog kelias dėl oro sąlygų yra šlapias, duobėtas, pelkėtas. Kadangi nepasitvirtino S. M. pranešimuose nurodyti faktai, pastarajam buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 186 straipsnio l dalį. Pažymi, kad šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių šių tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato įsitikinimu, S. M., kviesdamas policijos pareigūnus, pranešdamas apie teršiamą kelią, suvokė, jog pagalbos prašymo metu joks pažeidimas nėra daromas, grėsmės aplinkai, jo sveikatai, saugumui nėra, todėl ir policijos pagalba nereikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. M. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 186 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
ATPK 186 straipsnis numato administracinę atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba jam nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitrinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad S. M. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.
Kaip matyti iš liudytojo, policijos pareigūno G. J. parodymų, iš budinčiojo buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą pas pranešėją S. M.. Buvo gautas pranešimas, kad yra mėšlu užterštas kelias. Nuvykus matėsi, kad kelias be dangos, purvinas nuo lietaus, tačiau jie tarnybiniu automobiliu šiuo keliu pravažiavo. Į sodybą jis vyko du kartus, pirmąjį kartą važiavo su kolega A. Š.. Nuvykus į sodybą, juos pasitiko S. M.. Jie pastarajam pasakė, kad ant kelio mėšlo nematė, kelią nufotografavo ir surašė tarnybinį pranešimą, kad kelias neapterštas. Po savaitės ar dviejų vėl buvo gautas toks pat iškvietimas. Tąkart jis vyko kartu su D. B.. S. M. jų laukė prie moters sodybos, kartu su juo buvo ir ši moteris – Z. J.. S. M. šaukė ir ant jų, ir ant Z. J.. Paprašius parodyti, kur yra mėšlas, pastarasis atsakė: „dabar jo nėra, jis buvo seniai, todėl sugadintas kelis“. Jie padarė foto lentelę, pranešė budinčiajam. Atsakydamas į teisėjos klausimą, liudytojas G. J. paaiškino, kad provėžos ant kelio yra, tačiau jis neužterštas, matėsi, kad kelias palygintas, jis „apdrabstytas ir paliktas“ nebuvo, o būtent dėl to S. M. ir kvietė policijos pareigūnus. Jei kelias būtų buvęs apterštas, jie būtų surašę protokolą. Tąkart buvo surašytas tarnybinis pranešimas (24-25 b. l.).
Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai A. Š. ir D. B.. Liudytojas A. Š. taip pat pažymėjo, kad nuvykus pas pranešėją ant kelio buvo rastas purvynas, o ne mėšlas, nors S. M. buvo pranešęs, kad kaimynai kelią apdrabstė mėšlu. Jei būtų buvusios srutos, tuomet ir kvapas būtų buvęs, tačiau jokio kvapo nebuvo (25 b. l.). Liudytojas D. B. taipogi nurodė, kad nuvykus į nurodytą vietą užteršto kelio nebuvo, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl melagingo pareigūnų iškvietimo. Toje vietoje, kurią rodė S. M., nei mėšlo, nei srutų nebuvo. Į teisėjos klausimą liudytojas D. B. atsakė, kad kelias yra bendro naudojimo, juo važiuoja traktoriai, todėl lieka provėžos, purvas ant kelio galėjo būti dėl kritulių, buvo balos, pelkės, tačiau specialiai ant kelio nieko nebuvo pripilta (25 b. l.). Netikėti minėtų pareigūnų parodymais nėra pagrindo – parodymus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, įskaitant ir byloje esančias fotonuotraukas, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, administracinės teisės pažeidimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra.
Liudytojų G. J., A. Š. ir D. B. parodymus taip pat patvirtina ir liudytojos Z. J. parodymai. Ši liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad kelio niekas neteršia, keliukas yra paprastas, jo danga – žvyras, akmenukai, palijus jis būna šlapias, atsiranda provėžos. Taipogi paaiškino, kad šiuo keliuku važiuoja tik tuomet, kai reikia parsivežti šieno, jai priklausantis mėšlas yra kitoje pusėje (26 b. l.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. M. padarė ATPK 186 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), o ne tik policijos pareigūnų ir Z. J. paaiškinimus, kaip nurodyta skunde, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kartu pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina tik skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, tačiau teismas nėra administracinius teisės pažeidimus tiriantis organas, todėl apelianto prašymas nubausti jo kaimynus J. nesvarstomas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimą nepakeistą, S. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.