- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- 2-120-732/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. K. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo V. K., sudarytą ir įregistruotą 2014 m. gruodžio 5 d. Molėtų r. CMS (įrašo Nr. 122) dėl atsakovo kaltės; neskirti LR CK 3.54 str. 4 d. numatyto termino sutuoktiniams susitaikyti; po santuokos nutraukimo J. K. palikti santuokinę pavardę - K., o V. K. palikti pavardę K. bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė daugiau nei prieš mėnesį, tačiau jau šiuo metu supranta, kad santuoka toliau egzistuoti negali ir turėtų būti kuo greičiau nutraukta, kadangi šalys susituokė gerai neapgalvoję šio žingsnio, nepažindami vienas kito (iki santuokos bendravo keturis mėnesius). Atsakovui tai antroji santuoka. Žinojo, kad iš pirmos santuokos jis turi vaiką ir jau šalims susituokus paaiškėjo, kad atsakovas turi ir dar vieną nesantuokinį vaiką, apie kurį iki santuokos sudarymo ieškovė nežinojo. Iš karto, po santuokos sudarymo, atsakovo elgesys labai pasikeitė: jis nustojo su ieškove bendrauti, pradėjo meluoti. Bendro ūkio vesti nepradėjo. Paskutiniu metu atsakovo elgesys tapo dar labiau nepakenčiamas. Santuokos metu įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo savo vardu ir pagal sudarytą vedybų sutartį, automobilis yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Tačiau atsakovas, norėdamas pasilikti jį sau, savavališkai buvo nuvaręs šį automobilį į ieškovei nežinomą vietą ir išsigandęs atsakomybės, jį parvarė. Taip pat, 2015-01-16 atsakovas panaudojo jos atžvilgiu smurtą, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kadangi santuoka bendru sutikimu gali būti nutraukta tik tada, kai nuo jos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl kreipiasi į teismą santuoką nutraukti ginčo teisenos tvarka dėl atsakovo kaltės. Patvirtino, kad bendrų vaikų neturi. Teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad sutinka dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo per pusę su atsakovu, paaiškino, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra parduotas, kad padengtų pusę vestuvių išlaidų.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės sutiko, išreiškė norą skirtis su ieškove, taikytis nenori, tačiau nurodė, kad ne vienas jisai kaltas dėl santuokos iširimo. Neneigė, kad naudojo smurtą prieš sutuoktinę, tačiau kaltino ją neištikimybe su broliu. Sutiko bylinėjimosi išlaidas atlyginti per pusę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei
LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (LAT CBS 2007 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-117/2007; LAT CBS 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-49/2008).
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nesirūpino sutuoktine, neprisidėjo prie šeimos kūrimo materialiai, nutylėjo dėl to, kad turi nesantuokinį vaiką, naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, kas matyti iš 2015 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03927-15 šalims susitaikius (Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO duomenimis) ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas (LR CK 3.27 str., 3.30 str.). Pažymėtina, kad pats atsakovas neneigė, kad naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu. Atsakovas kaltina, kad ieškovė buvo neištikima su jo broliu, tačiau jo paaiškimai teismo posėdžio metu buvo nekonkretūs, be įrodymų, todėl teismas jų nelaiko teisiškai reikšmingais ir atmeta V. K. teiginius apie ieškovės santuokinę neištikimybę kaip neįrodytus. Byloje nėra faktų patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, įstatymo nustatyta prezumpcija nepaneigta, todėl laikytina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, santuoka, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).
Dėl kitų reikalavimų
Duomenų, kad santuokoje būtų įgytas nekilnojamasis turtas (b. l. 13, 15), nėra, todėl teismas nesprendžia nekilnojamojo turto padalinimo klausimo. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausantis kilnojamasis turtas – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė pagal 2014-11-27 Vedybų (ikivedybinė) sutartį (b.l. 14, 9-11), todėl yra nedalintinas.
Duomenų apie sutuoktinių sudarytus sandorius, susijusius su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, bendras prievoles, nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimų, jog ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų pavardę, kurią pasirinko sudarydama santuoka, bei į tai, kad ieškovė prašė nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina K. pavardė (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovei nepageidaujant išlaikymo iš atsakovo, išlaikymas nepriteistinas.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Tačiau teismo posėdžio metu šalims sutarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo per pusę, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 125,50 EUR (b.l. 5, 16, 17, LR CPK 93 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1985-07-12, ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1987-09-13, santuoką, įregistruotą 2014 m. gruodžio 5 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 122, nutraukti dėl V. K. kaltės.
Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, ieškovei – K., atsakovui – K..
Priteisti J. K. iš V. K. 125,50 EUR (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.