Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2020 m. rugsėjo 28 d., pabaiga – 2024 m. kovo 28 d.

Anksčiau teismo teistas, teistumas išnykęs.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai galimai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P.. Skunde nurodyta, jog nors nuteistojo elgesyje pataisos namuose stebima korekcija teigiama linkme, tačiau kaip matyti nuteistasis R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo žmogui. Taip pat nuteistasis nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltu prisipažįsta tik iš dalies, teigdamas, kad nesupranta dėl ko nuteistas, tai yra nors jam ir suteikiami paskatinimai už gerą elgesį, jam leidžiama dalyvauti socialinėje veikloje, į tai atsižvelgiama, priimant sprendimą paleisti į laisvę anksčiau, nei yra nustatęs teismas, tačiau, kai skiriamas lygtinis paleidimas, reikia, kad nuteistasis pripažintų savo kaltę, nuspręstų keistis. Nėra prasmės anksčiau laiko išleisti iš kalėjimo žmogų, kuris nesikeičia ir iki šiol kaltės pilnai nepripažino, tai yra, jis dar gali būti pavojingas visuomenei, tai yra, jis tik iš dalies geba įvardinti naujus problemos sprendimo būdus, geba įvardinti tik asmenines pasekmes (apribota laisvė, nematymas šeimos, negalėjimas su jais bendrauti). Atkreiptina, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nepagrįstai padarė išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę nuteistajam R. P. gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai įtikinanti. Be to, likusi neatlikta bausmės dalis yra dar didelė, todėl turi būti atsižvelgtina ir į tai, kad atliktas bausmės laikas nebuvo pakankamas konstatuoti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Prokuroro nuomone, daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Teisme gautas nuteistojo R. P. atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriuo prašo prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, lygtinį paleidimą taikantys subjektai gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas, vieną kartą skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, tačiau tik vieną kartą skatintas. Pagal „OASys“ R. P. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka tiek statinių, tiek dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; diskriminacinės nuostatos; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek R. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarymu, būnant apsvaigus nuo alkoholio, anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo laisvalaikio leidimo būdai buvo ne visuomet tinkami – dėl polinkio periodiškai vartoti alkoholį įsivėlė į nusikaltimą. Jis ne mano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, galvoja, kad nusikaltęs būtų ir blaivas, nes buvo įžeistas ir gynė savo orumą. Be to, į rekomendacijas lankyti priklausomybių prevencinę grupę žiūri atsainiai, nemano, kad jam tai gali būti naudinga. Nuteistasis tik nuo 2021 m. spalio 25 d. yra įtrauktas į eilę priklausomybių prevencijos ir smurto prevencijos grupėms. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam trūksta motyvacijos gilintis į alkoholio vartojimo problemą. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra itin geros nuomonės apie save, silpnųjų savo būdo bruožų išskirti negali, taip pat suformuotas iškreiptas savivaizdis ir suformuotas asocialios gyvenimo normos. Jam trūksta kritiškumo bei gilesnių savianalizės įgūdžių. Pažymėtina, kad kalbėdamas apie nusikaltimus nuteistasis pripažįsta, jog nusikalto spontaniškai, tačiau ne mano, kad yra labai kaltas dėl nusikaltimo, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Taip pat nuteistasis nesupranta kitų požiūrio ir neturi konkrečių planų, jo tikslų siekimas ambivalentiškas. nuteistasis įsidarbino pataisos namuose, kad greičiau galėtų išeit į laisvę, tačiau teigia, kad „nesupranta už ką pasodino“. Kalbėdamas apie turimas problemas pažymi, jog jo manymu su nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję „bendravimas su bloga kompanija“, „vietų, kurios lemia problemų atsiradimą, lankymas“. Nuteistasis geba atpažinti turimus sunkumus, tačiau vengia gilintis į jų kilmę bei priežastis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis teigia, kad jis yra ramaus būdo, nėra linkęs įsivelti į konfliktą, stengiasi konfliktus spręsti atsitraukdamas arba nusileisdamas, tačiau nusikaltimo metu naudojo smurtą, nes gynė savo orumą, kadangi jį įžeidė. Tai leidžia manyti, kad nuteistas menkai galvoja apie pasekmes, yra linkęs į agresiją, impulsyvumą, klaidingai sprendžia iškilusias problemas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. P. neatliktos bausmės dalis (2 metai 3 mėnesiai 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.