- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-1261-579/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. gegužės 20 d. nutarimas taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas 2011 m. kovo 22 d. Švedijos Karalystės Svea Hovratt apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Švedijos BK 3 paragrafą (1968:64), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. 2013 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metas 6 mėnesiams. Bausmės pabaiga – 2016-08-11.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 94-244 nutarta nuteistajam M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtino šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje nustatant jam įpareigojimus.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-10 nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2015-05-20 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. K.. Skunde nurodoma, kad tvirtindamas nutarimą teismas iš esmės rėmėsi tik nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nors pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas turi spręsti iš bylos duomenų visumos – ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Teismas tinkamai neįvertino šių reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. M. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Praeityje teistas tris kartus. Kaltės dėl šio nusikaltimo jis nepripažįsta. Likusi neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, todėl, vertinant jo padarytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo pavojingumą, taikant lygtinį paleidimą bus pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Vertindamas prokurorės skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu ir deramai neįvertino kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.
Apygardos teismo vertinimu, M. K. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, nurodytos socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad M. K. bausmės atlikimo metu buvo du kartus paskatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įgijo mūrininko specialybę, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės, nėra pakankamos teigiamai išvadai dėl tolesnio jo taisymo neizoliavus nuo visuomenės, tik prižiūrint. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo vien tik teigiamas. Jis kartą buvo baustas drausmine tvarka, nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau į ją privalu atsižvelgti, kadangi ji apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad jis prisilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, kas irgi turi įtakos sprendžiant ar M. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Didelę reikšmę, svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, sudaro ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo elgesys iki nusikaltimo padarymo, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, paties nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, reagavimas į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir visuomenės interesas, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuria būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad M. K. ne kartą teistas. Šiuo metu jis bausmę atlieka už vieno labai sunkaus itin pavojingo visuomenei ir labai paplitusio nusikaltimo padarymą – disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo jo didesnį pavojingumą, o sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, kaip minėta, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, o psichologinės tarnybos išvadoje užfiksuota, kad pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra ankstesni teisės pažeidimai, polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, situacijos rizikingumo ir jos pasekmių neįvertinimas. Kaltės dėl nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, padarymo M. K., kaip jau minėta, nepripažįsta, dėl to ką padarė nesigaili. Likusi neatliktos bausmės dalis, lyginant su visa nuteistajam paskirta bausme, dar yra pakankamai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, padarytos išvados, kad M. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybės, todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 94-244 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.