- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- A2.9.-10756-960/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10251-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pažeidėjas
- A. G.
- Advokatai
- Linas Čižauskas
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jos atstovui advokato padėjėjui Linui Čižauskui, institucijos surašiusios byloje protokolą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Girštautei,
išnagrinėjęs A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodant, jog ji laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. birželio 23 d., Vilniuje, Šeškinės g. 24, Šeškinės poliklinikoje, vykusių tėvo M. K. susitikimų su jų nepilnamete dukra E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) metu, ignoruodama psichologės pastebėjimus apie vaikui daromą neigiamą poveikį, pasisodindavo dukrą ant kelių, visaip ją suvaržydavo, dėl to dukros domėjimasis tėčiu nebuvo palaikomas ar skatinamas ir tokioje priešiškumo bei manipuliacijų atmosferoje vaiko bendravimas su tėčiu buvo žymiai apsunkintas. Šiais veiksmais A. G. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. G. paaiškino, jog nesutinka su protokole nurodytu pažeidimu. Susitikimai pas psichologą vyko protokole išvardintomis datomis. Po E. gimimo M. K. nerodė didelio susidomėjimo vaiku, būdavo darbe arba namuose prie kompiuterio. Vėliau jis panaudojo prieš ją smurtą, todėl ji su vaiku gyveno pas savo motiną, o M. K. buvo pritaikyta kardomoji priemonė. Baudžiamoji byla pasibaigė susitaikymu. Vykdydama teismo sprendimą, ji atveždavo vaiką pas psichologą susitikimams su tėvu. Mergaitei yra 3 metai, todėl E. pati nieko neverčiama atsisėsdavo jai ant kelių, o ji vaiko prievarta nelaikė. Susitikimų metu M. K. ir psichologė reikalavo iš jos, jog ji rodytų iniciatyvą, bet ji to nedarė. Jai kita psichologė yra pasakiusi, jog motina negali būti tarpininku, nes yra M. K. įžeista, todėl negali vaikui sakyti, jog jis yra geras. Susitikimo metu ji elgėsi pasyviai, dažniausiai žiūrėjo į langą. Nei skatino, nei draudė vaikui ką nors daryti. M. K. reikalavo, jog ji atstatytų ryšį su vaiku, ją kaltino, įžeidinėjo, grasino teismais. Psichologė pasyviai stebėdavo. Ji nuo tokių kalbų apsiverkdavo, dėl ko sunerimdavo ir vaikas. M. K. pats deda mažai pastangų atkurti ryšį su vaiku, nes jį lanko 1-2 kartu per mėnesį. Po susitikimų pas psichologą buvo atvažiavęs aplankyti vaiką gal kokis 5 kartus. Mergaitė tėvo nesuvokia, nes jis jai yra kažkoks žmogus, o tėčiu laiko dabartinį jos vyrą. Mergaitė net klausinėja, kodėl ateina M. K.. Paaiškinus, jog jis ateina pabendrauti ir išeiti kartu į lauką, mergaitė atsakydavo, jog nenori tai daryti.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. paaiškino, jog A. G. yra jo žmona. Žmonos dukrą E. ir žmoną jis atveždavo į susitikimus pas psichologę Šeškinės poliklinikoje su vaiko tėvu M. K.. Šie susitikimai prasidėjo kovo 3 dieną ir trūko iki liepos 3 dienos, maždaug kas savaitę, bet jis tikslių datų neprisimena. Dažniausiai atvykus pas psichologę pas ją kabinete jau buvo M. K., o J. G. pasilikdavo laukti koridoriuje, kur girdėjosi kas vyksta kabinete. Apie 3-4 kartus buvo kilusios konfliktinės situacijos, girdėjo, kaip M. K. šaukdavo ant jo žmonos ją kaltindamas ir priekaištaudavo. Paskutinio susitikimo metu jo žmona ir E. išėjo iš kabineto išsigandusios, beveik verkdamos. Psichologė tuo metu aiškino, jog už viską yra atsakinti tėvai ir ji yra ne prie ko. E. šiuo metu gyvena su juo ir jo žmona ir jį vadina tėčiu. Į savo tėvą ji reaguoja neigiamai, nes kai jis ateina, ji nenori su juo kalbėtis, slepiasi. M. K. papildomai aplankyti vaiką buvo atėjęs 4 kartus. Jam nesudaromos jokio kliūtys matytis su vaiku.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. R. paaiškino, jog dirba Šeškinės poliklinikoje medicinos psichologe. Įkalbėta vedėjos sutiko padėti tėvams atkurti vaiko ryšį su tėvu. Kai į susitikimą atėjo abu tėvai, pasimatė, jog iš jų pusės nėra jokio geranoriškumo. Visi susitikimai buvo panašūs ir kiekviename vyravo įtampa, vaiko tėvai buvo priešiškai nusiteikę, nereagavo į jos pasiūlymus imtis tam tikrų veiksmų. Vienu metu ji net pasiūlė nutraukti susitikimus, bet vaiko tėvas įtikimo ją tęsti susitikimus, nes tai jam buvo vienintelis būdas pamatyti vaiką. Visi susitikimai vyko maždaug panašiu būdu, kai paskirtu laiku ateidavo mergaitės tėvas ir motina su vaiku. Mergaitė atsisėsdavo motinai ant kelių ir beveik visą laiką ten likdavo. Nors mergaitei jau 5 metai, ji sunkiai nupildavo nuo mamos kelių. Beveik kiekvieną susitikimą vaiko tėvui pavykdavo prakalbinti mergaitę, nors į tėčio pasisakymus dažniausiai ji nusisukdavo. Iš susitikime dalyvavusios A. G. ji negirdėjo skatinimo vaikui bendrauti su tėvu, raginimų eiti žaisti. A. G. atrodė, jog jautėsi labai nesaugiai, labai įžeista ir priešiškai nusiteikusi, pikta, todėl galėjo nesuvokti savo elgesio pasekmių. Ji bandė pasakyti A. G. pastabas, bet nesijautė, jog ji nori išgirti ir supranta apie ką jai kalbama. Visi vykę susitikimai buvo derinami kartu su susitikimų dalyviais ir jie tikrai vyko jos byloje parengtame rašte nurodytomis datomis, nors ji tiksliai negali išvardinti kas tiksliai vyko kiekvieno susitikimo metu. Iš A. G. kelis kartus girdėjo negražius atsiliepimus apie mergaitės tėvą, buvo pasakiusi, jog tai ne jos tėvas, o jos tėvas yra dabartinis sutuoktinis laukiantis už durų. Tarp A. G. ir M. K. vykdavo konfliktai, provokacijos. A. G. vieną kartą atvirai pasidžiaugė ir pabučiavo savo dukrą, kai ji neigiamai atsiliepė apie savo tėvą. Jos nuomone, A. G. veiksmai buvo netyčiniai, o tiesiog nesąmoningi, kai sunku įvertinti ir suvaldyti savo veiksmus. Byloje esantį 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštą ji pati rengė.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. J. paaiškino, jog dirba Šeškinės poliklinikoje gydytoja psichiatre, o rugpjūčio mėnesį buvo Psichikos sveikatos centro vadove. Byloje esantį 2014 m. liepos 23 d. raštą ji rengė pagal psichologės R. R. paaiškinimus. Pati nedalyvavo susitikimuose ir jokių aplinkybių apie tai pati nežino.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. paaiškino, jog su A. G. vyko ilgas skyrybų procesas ir dar buvo baudžiamoji byla. Mergaitė jo nematė ilgą laikotarpį, todėl bandė atkurti ryšį su vaiku susitikimų pas psichologą metu. Šiuo metu negali įvardinti kiek buvo susitikimų, bet jie buvo 3-4 kartus į mėnesį. Iš A. G. nebuvo noro atkurti nutrukusius santykius, ir susitikimų metu ji nerodė jokių pastangų, jog mergaitė pradėtų su juo bendrauti. Tiesiogiai vaikui ji nedrausdavo bendrauti, neliepdavo sėdėti pas ją ant kelių, bet likdavo abejinga sakydama, jog ji turi kitą vyrą ir jai nieko nereikia. Jai ant kelių mergaitė pati atsisėsdavo ir ji dažniausiai tylėdavo. Mergaitei yra užstrigusi mintis, jog jos tėtis mušė mamą ir ji yra piktai nusiteikusi prieš jį. Psichologė paragindavo A. G. atlikti tam tikrus veiksmus, o ji vis tiek to nedarydavo sakydama, jog sėdi ir tyli. Prie vaiko buvo pasakiusi, jog vaikas turi kitą tėvą ir ji nesiruošia nieko daryti. Vaikui susitikimo metu A. G. nei įsakinėjo ką nors daryti, nei draudė ką nors daryti. Vieną kartą mergaitė buvo pasakiusi jam, jog jis ne jos tėtis, nes jos tėtis yra Justas, o jis yra kvailas ir girtas. A. G. į tokį dukros pasakymą nusišypsojo. Vieną kartą susitikimo metu A. G. sukėlė skandalą ir neleido jam nufotografuoti dukros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs bylos surinktus į teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus daro išvada, jog byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. G. ir M. K. yra E. K. tėvais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta A. G. ir M. K. taikos sutartis, kuria buvo pakeista bendravimo su vaiku E. K. tvarka bei numatytas 4 mėnesių pereinamasis laikotarpis, skaičiuojamas nuo 2014 m. kovo 3 d., kai susitikimai vyks dalyvaujant vaikų psichologui.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G., liudytojos R. R. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu bei byloje esančiais 2014 m. liepos 23 d., 2014 m. rugpjūčio 19 d. VŠĮ „Šeškinės poliklinikos“ raštais įrodyta, jog susitikimai vyko 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. balandžio 17 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. birželio 17 d., 2014 m. birželio 23 d. Šeškinės poliklinikoje, kuriuose dalyvavo A. G., M. K., E. K. ir psichologė R. R..
Byloje apklausti liudytojai ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo tiksliai įvardinti kaip vyko atskirai kiekvienas susitikimas ir kokius konkrečius veiksmus A. G. atlikinėjo kiekvieno susitikimo metu. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. K. ir R. R. parodymais įrodyta, jog vaikų psichologė R. R. teikė A. G. pasiūlymus kaip ji turi elgtis su vaiku. A. G. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog psichologė R. R. ir M. K. reikalavo rodyti iniciatyvą skatinant vaiką bendravimui. A. G. pripažino, jog į tokias psichologės pastabas ji nereagavo bei elgėsi pasyviai.
Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. K. ir R. R. bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais įrodyta, jog vykusių susitikimų metu E. K. nemažą dalį laiko sėdėjo ant A. G. kelių, bet tai ji darė savo iniciatyva. A. G. nedraudė ir kitaip nevaržė vaikui galimybės elgtis savo nuožiūra, pati elgėsi pasyviai, neskatino vaiko bendrauti su tėvu, bet ir nedraudė jam tai daryti.
Byloje surinktais įrodymais neįrodyta protokole nurodyta faktinė aplinkybė, jog A. G. susitikimų metu visaip suvaržydavo dukrą E. K..
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, už tėvų valdžios panaudojimą priešingais vaiko interesais, dėl ko A. G. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra galima kai vaiko motina (tėvas) imasi tam tikrų veiksmų įgyvendindamas savo motinos (tėvo) valdžią ir tokie jo veiksmai prieštarauja ir kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamojoje byloje yra nustatyta, jog A. G. elgesys susitikimo pas psichologą metu buvo pasyvus, kadangi ji nei skatino E. K. bendrauti su jos tėvu, nei draudė ir neribojo jos galimybę tai daryti. Iš anksčiau nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, jog A. G. atveždavo E. K. į susitikimus su tėvu M. K. bei leisdavo tėvui vaiką lankyti namuose. Visos šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog A. G. nenaudojo tėvų valdžios priešingais vaiko interesams, todėl jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įvykio – tėvų valdžios panaudojimo priešingais vaiko interesais.
Nepaisant to, jog A. G. surašytame protokole jos išvardinti veiksmai buvo kvalifikuoti kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingais vaiko interesams, teismas neperžengdamas protokole išvardintų A. G. veiksmų ir šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, papildomai įvertina jos elgesį kaip galimą tėvų valdžios nepanaudojimą priešingais vaiko interesais. Šioje byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog A. G. vykusių susitikimų su jos tėvu M. K. metu neskatino E. K. bendrauti su tėvu ir išliko pasyvi. Teismo posėdžio metu A. G. tokį savo elgesį paaiškino tuo, jog jos santykiai su M. K. dėl prieš ją panaudoto smurto, skyrybų proceso yra konfliktiški, todėl laikosi pozicijos, jog negali meluoti vaikui sakydama koks jos tėvas yra geras, o išlieka pasyvi, leisdama E. K. pačiai pasirinkti kaip elgtis. Vaiko skatinimo bendrauti su tėvu, jos manymu, turėjo imtis psichologė ir vaiko tėvas, o ji netrukdė tai daryti. Teismo vertinimu toks A. G. pasyvumas ir vaiko neskatinimas bendrauti su tėvu tuo pačiu nedraudžiant tai daryti, įvertinus A. G. paaiškinimus apie jos konfliktinius santykius su M. K., nelaikytinas tėvų valdžios nepanaudojimu priešingais vaiko interesams.
Kadangi nagrinėjamojoje byloje A. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įvykio, pradėta teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinėjimo metu A. G. atstovas pateikė įrodymus apie A. G. šioje byloje patirtas atstovavimo išlaidas. Nors teismui ir nebuvo pareikštas prašymas priteisti šias bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymi, jog ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. 2AT-17-2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą A. G. pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.